Autorius: Finasta, Parašyta: 2011-12-06 13:59.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=13008
Baltijos šalių bendrovių 2011 m. III ketv. rezultatai atitiko šalių statistikos departamentų skelbtus duomenis apie spartų ekonomikų augimą praėjusį ketvirtį. Tą atspindi ne tik pajamų ir pelno, tačiau ir investicijų į materialųjį turtą augimas, bendrovių skolų lygio didėjimas. Džiugiausius rezultatus parodė Estijos biržoje listinguojamos bendrovės, prasčiausius – Latvijos. Tokia pat tvarka išsidėstė ir šalių III ketv. BVP augimas: Estijos BVP augo 7,9 proc, metiniu tempu, Lietuvos – 6,7 proc., Latvijos – 5,7 proc. Deja, šie rezultatai jau yra istorija, o lūkesčiai dėl 2011 m. IV ketv. rezultatų prastėja tiek dėl euro zonos problemų, tiek ir dėl banko „Snoras“ nacionalizavimo įtakos.
Lietuvoje listinguojamų bendrovių III ketv. rezultatai atitiko mūsų lūkesčius – pajamų ir pelno augimas lėtėjo. Iš 31-os į skaičiavimus įtrauktos bendrovės tik 14-a sugebėjo pagerinti savo grynąjį pelną. Ir pirmąjį, ir antrąjį ketvirtį daugiau bendrovių gerino nei blogino savo pelnus. 2011 m. III ketv. nuostolingai dirbo devynios bendrovės. Prieš metus nuostolių buvo patyrusios aštuonios bendrovės. Labiausiai prie suminio grynojo pelno rezultato III ketv. prisidėjo „Invalda“ (90,3 mln. Lt), „Lifosa“ (60,1 mln. Lt) ir „TEO“ (40,6 mln. Lt). Pirmosios bendrovės pelnas išsiskyrė dėl užbaigto „Sanito“ akcijų pardavimo III ketv. Beje, antroji pagal uždirbtą pelną bendrovė „Lifosa“ jau artimiausiu metu paliks OMX Vilniaus vertybinių popierių biržą. Daugiausia pajamas Lietuvoje išaugino „Panevėžio statybos trestas“ (+59 proc.) ir „Lietuvos dujos“ (+34 proc.). Labiausiai išaugo „Grigiškių“ (+626 proc.) ir „Invaldos“ (+291%) grynasis pelnas.
Latvijos listinguojamų bendrovių rezultatai ženkliai suprastėjo. Pirmą metų pusę pajamų ir pelno augimas džiugino, tačiau praėjęs ketvirtis buvo nesėkmingas Latvijos bendrovėms. Iš dešimties į skaičiavimus įtrauktų bendrovių net septynių grynasis pelnas sumažėjo ir nuostoliai išaugo. Nuostolingai dirbo dvi bendrovės arba tiek pat, kiek ir II ketv. bet viena mažiau nei 2010 m. III ketv. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad daugiausiai prie prastesnių bendrų pelno rezultatų labiausiai prisidėjo „Latvijas Kugnieciba“, kurios grynasis nuostolis III ketv. siekė net 11,1 mln. LVL arba 9,4 mln. LVL daugiau nei prieš metus. Prie pajamų bei pelno kritimo taip pat prisidėjo ir „Liepajas Metalurgs“ prasti rezultatai dėl sudėtingesnės padėties plieno produktų pramonėje. Stipriausią pelno augimą pademonstravo vaistų gamintojai „Olainfarm“ (+73 proc.) ir „Grindeks“ (+51 proc.) bei elektronikos sektoriaus atstovė „SAF Tehnika“ (+73 proc.).
Estijoje listinguojamų bendrovių rezultatai nenuvylė investuotojų. Labiausiai nudžiugino tai, kad pajamų augimas buvo didesnis už EBITDA ir grynojo pelno augimą. Grynąjį pelną III ketv. padidino devynios bendrovės, o sumažino keturios. Nuostolingai dirbusių bendrovių buvo dvi, o tai yra dviem mažiau nei prieš metus ir trimis mažiau nei II ketv. Labiausiai prie teigiamų pelno pokyčių prisidėjo „Tallink Grupp“ grynojo pelno padidėjimas 11,7 mln. eurų. Daugiausiai pelnus išaugino „Olympic Entertainment Group“ (+141 proc.) ir „Silvano Fashion Group“ (+101 proc.).
Apibendrinant, pagrindiniai įmonių 2011 m. III ketv. rezultatų bruožai yra šie:
• Metinio pajamų augimo tempo mažėjimas.
• Pelną padidinusių ir sumažinusių bendrovių skaičius išliko panašus.
• Investicijų į materialųjį turtą padidėjimas.
• Skolos lygio neženklus išaugimas.
• Stabilus darbuotojų skaičius.
• Veiklos sąnaudų nedidelis išaugimas.
• Atsargų, gautinų sumų padidėjimas.
2011 m. paskutinis ketvirtis nenuteikia pernelyg pozityviai. Tikėtina, kad metinis pajamų augimas visose Baltijos šalyse išliks teigiamas, tačiau jo tempas bus mažesnis. Įmonių pelningumas taip pat turėtų sumažėti. Tai atitinka Baltijos šalių BVP pokyčių prognozės tendencijas. Tiesa, kartu galima laukti, kad šių metų IV ketv. listinguojamų bendrovių pelnas bus ne mažesnis nei praėjusių metų atitinkamą ketvirtį. Tą gali lemti vien tai, kad bankai nebeturėtų daryti tokių atidėjinių paskolų portfeliams, todėl ir tokių didelių nuostolių kaip prieš metus nebebus. Dvi pagrindinės sąlygos, turinčios neigiamos įtakos bendrovių veiklai – banko „Snoras“ nacionalizacija bei euro zonos ekonomikų lėtėjimas.
Džiuginantys rezultatai
„Apranga (APG1L, mažmeninė prekyba)“ nesiliauja stebinusi savo ketvirčio pelnu, kuris priartėjo prie rekordinių 2007 m. lygio. Vien III ketv. bendrovė uždirbo 8,4 mln. Lt grynojo pelno, o EBITDA sudarė 14,6 mln. Lt. Tiesa, bendrovės pardavimo pajamų metinis augimas sulėtėjo nuo 15,7 proc. iki 10,7 proc. Pažvelgus į bendrovės balansą III ketv. pab. akivaizdu, kad įmonės finansinė padėtis yra labai stipri – ji sėkmingai pasiruošė tradiciškai stipriam IV ketv. ir kartu turi sukaupusi piniginių lėšų pagalvę, kuri, matyt, bus panaudota tiek ir solidiems dividendams, tiek ir didesnėms investicijoms į naujų parduotuvių atidarymą bei esamų atnaujinimą 2012 m.
„Grigiškės“ (GRG1L, popieriaus gamyba) nustebino rinką pasiekdama rekordinę EBITDA (pelną prieš mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas). Nors pardavimo pajamų metinis augimas III ketv. sulėtėjo nuo 24,1 proc. iki 20,6 proc., tačiau EBITDA šoktelėjo net 46 proc. Labiausiai prie pelno augimo prisidėjo padidėjęs žaliavos gofruotam kartonui gaminti bendrasis pelningumas. Jis III ketv. sudarė virš 21 proc., kai dar prieš metus pelningumas siekė 13,5 proc. Visa ta leido didėti pelnui net ir atsižvelgiant į dvigubai iki 7,3 mln. Lt išaugusias ketvirčio veiklos sąnaudas. Tiesa, kiek neramina kartono paklausa ateinančiais ketvirčiais dėl pramonės gamybos aktyvumo lėtėjimo. Bet galima laukti, kad šių metų prognozė pasiekti 300 mln. Lt pardavimo pajamas bus pasiekta, tačiau siekiant įgyvendinti pelno prognozę, dar teks labai pasistengti.
„Silvano Fashion Group“ (SFGAT, mažmeninė prekyba) pelnų augimą vis dar skatino pigus Baltarusijos rublis, kuris mažino bendrovės siuvamos produkcijos savikainą. Bendrasis pelningumas III ketv. buvo rekordinis ir sudarė net 56,3 proc., o tai yra 16,9 proc. punktų didesnis nei prieš metus. Bendrovės EBITDA vėl buvo rekordinė ir III ketv. sudarė 12,5 mln. eurų. Beje, bendrovės pardavimai III ketv. taip pat išliko ganėtinai stiprūs ir buvo 18 proc. didesni nei prieš metus. Tai, kad bendrovės generuojamas laisvasis pinigų srautas, tenkantis akcininkams, vis dar išlieka stiprus ir atsižvelgiant į įmonės turimus 23 mln. eurų grynųjų pinigų, galime laukti ne mažesnių nei praėjusiais metais dividendų už 2011 m. bei tolesnių įstatinio kapitalo mažinimo etapų.
„Olympic Entertainment Group“ (OEG1T, pramogos) rezultatus vis dar teigiamai veikia veiklos Rumunijoje atsisakymas bei vis dar stiprus pajamų augimas Baltijos šalyse. Latvijoje bendrovės pajamos padidėjo 28,3 proc., Lietuvoje pajamos išaugo 20,3 proc., o Estijoje 11,8 proc. Vien veiklos pelnas Latvijoje sudarė pusę viso bendrovės veiklos pelno. Bendrovės EBITDA praėjusį ketv. priartėjo prie 9 mln. eurų. Bendrovės pinigų srautas, generuojamas iš pagrindinės veiklos, vis dar didėja, o įmonės investicijos išlieka minimalios. Tad grynųjų pinigų ir kitų investicijų pozicija nemažėja net ir atsižvelgus į pinigų išmokėjimus mažinant įstatinį kapitalą. Tikėtina, kad 2011 m. IV ketv. turėtų dar išlikti palankus bendrovei pasiekti stiprų rezultatą ir kartu laukti dividendų kitais metais.
Džiuginantys III ketv. „Olainfarm“ (OLF1R, farmacija) rezultatai privertė bendrovę pagerinti 2011 m. pelno prognozę. Bendrovės metinis pardavimų augimas praėjusį ketv. sudarė 34 proc. ir buvo mažesnis nei II ketv., tačiau įmonės EBITDA padidėjo 40,4 proc. EBITDA pelningumas sudarė 29,6 proc. ir priartėjo prie daugumos nepatentinių vaistų gamintojų siekiamos 30 proc. ribos. Beje, įdomu, kad bendrovės EBITDA trečią ketvirtį iš eilės laikosi stabiliai ties 2,5 mln. latų. Taip pat džiugu, kad Baltarusijos rublio devalvacijos įtaka nebuvo tokia dramatiška bendrovės pardavimams šioje šalyje. Pagal bendrovės pateiktas prognozes, IV ketv. laukiamas 1,3 mln. latų grynasis pelnas, kuris būtų dvigubai didesnis nei prieš metus, todėl jeigu tą iš tikro pavyktų pasiekti, investuotojai turėtų likti patenkinti.
Atitikę lūkesčius rezultatai
„Panevėžio Statybos Trestas“ (PTR1L, statybos) III ketv. vėl dirbo pelningai. Nors toks džiaugsmas gal ir atrodytų keistas kitais laikais, tačiau po nesėkmingo II ketv. kai kurie rinkos dalyviai su nerimu laukė sezoniškai stipriausio ketvirčio rezultatų. Ir jie neturėjo labai nuliūdinti. Bendrovės pajamos šoktelėjo 60,1 proc. iki 100,5 mln. Lt, o tai parodo, kad bendrovė darbų praėjusį ketvirtį tikrai turėjo ir pats augimo tempas gerokai viršijo bendrą statybų rinkos augimo lygį Lietuvoje. Deja, įmonė neatskleidė, kiek pajamų buvo gauta Lietuvoje, o kiek Rusijoje, tačiau tikėtina, kad pastarojoje šalyje gautų pajamų dalis vėl buvo gana ženkli. Bendrovės EBITDA III ketv. buvo tik 10 proc. didesnė nei prieš metus, tačiau jau tai yra normalu, nes pelningumai statybų sektoriuje išlikę prislėgti. Beje, bendrovė tęsia dukterinės įmonės „PST Investicijos“ finansavimą, teikdama jai paskolas. Per praėjusį ketvirtį suteikta 3 mln. Lt paskola „Ulonų verslo centro“ vystymui. Visgi galima tikėtis, kad bendrovės pajamų pokytis IV ketv. išliks ženklus, o pelningumo rezultatai bus geresni, nes nebebus padaryta tiek blogų gautinų sumų nurašymų. Be to, orai šiais metais lieka palankūs statyboms IV ketv.
Šiaulių bankas (SAB1L, bankai) vykdo savo pažadus ir vėl dirbo pelningai. Bankas per III ketv. uždirbo 4,3 mln. Lt. Praėjusių metų tą patį ketvirtį bankas dirbo nuostolingai. Per pirmus devynis šių metų mėnesius bankas uždirbo 10,7 mln. Lt. Priminsime, kad bankas žadėjo 2011 m. uždirbti 14 mln. Lt. Šį planą bankui veikiausiai pavyks pasiekti, tačiau bus įdomu išvysti, kokią įtaką jam turėjo „Snoro“ nacionalizacija. Nors bankas teigia neturėjęs turto „Snore“, tačiau veikiausiai jis turėtų pristabdyti skolinimo tempus, siekdamas turėtų daugiau likvidžių lėšų. Taip pat tikėtina, kad banko atidėjiniai paskolų portfeliui paskutinį metų ketvirtį nebus išskirtiniai, nes bankas stengėsi tolygiai juo išdėlioti metų eigoje. Bankui dirbti pelningai III ketv. padėjo padidėjęs paskolų portfelis (per 9 mėnesius jis išaugo 21,6 proc.) bei kiek išaugusi grynoji palūkanų marža.
Linas Agro Group (LNA1L, žemės ūkis) rezultatus eilinį sykį išgelbėjo puikūs trąšų prekybos segmento rodikliai. Pastarasis segmentas, kartu su kitų prekių žemės ūkiui prekyba, bendrovei per ketvirtį atnešė net 16,5 mln. Lt. veiklos pelno, o tai yra dvigubai daugiau nei prieš metus. Džiugino ir kitų paslaugų segmento (daugiausia elevatorių paslaugos) pelno rodikliai – gauta 7,9 mln. Lt veiklos pelno – taip pat daugiau nei dvigubai nei prieš metus. Visgi eilinį sykį nuliūdino grūdų ir aliejinių augalų prekyba – patirta 1,9 mln. Lt veiklos nuostolio, nors dar prieš metus buvo gauta 7,2 mln. Lt veiklos pelno. Šio segmento rezultatams neigiamą įtaką turėjo nuo šių metų vasaros pingantys grūdai, todėl dalis produkcijos, buvo parduota nuostolingai. Be to, 2011/2012 m. I ketv. parduota mažiau grūdų ir rapsų, tačiau bendrovė tikisi, kad ūkininkų pardavimai suaktyvės II ketv. Būtent praėjusių metų II ketv. bendrovė patyrė net 17,7 mln. Lt veiklos nuostolį, tad vien tai, kad šį ketv. tokių nuostolių nebebus dėl kitokių rinkos sąlygų, leis bendrovei pademonstruoti visai kitus finansinius rezultatus.
„Pieno žvaigždžių“ (PZV1L, pieno produktų gamyba) pelningumas suprastėjo, tačiau EBITDA vis vien viršijo 10 proc. Vargu, ar rinkos dalyviai turėjo lūkesčių, kad pieno perdirbėjams pavyks III ketv. pasiekti didesnius nei praėjusiais metais pelningumus. Tačiau tai, ką pasiekė „Pieno žvaigždės“, atrodo pakankamai neblogai. Pardavimo pajamos III ketv. išaugo 3,8 proc. iki 187 mln. Lt, o EBITDA krito 14 proc. iki 19,9 mln. Lt. Bendrovės EBITDA pelningumas išliko didžiausias iš visų Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių, o tai dar kartą kalba apie bendrovės veiklos efektyvumą ir veiklos stabilumą. Beje, keista ir tai, kad bendrovė sugebėjo net 14 proc. sumažinti veiklos sąnaudas, nors dar praėjusį ketvirtį jų pokytis buvo teigiamas ir siekė 6,7 proc. 2011 m. IV ketv. nežada nieko labai palankaus – pieno produktų rinkose išlieka silpna kainų kritimo tendencija, kuri veikiausiai neleis bendrovei uždirbti tiek, kiek prieš metus.
„Lietuvos dujos“ (LDJ1L, transportavimas) 2011 m. III ketv. padvigubino grynąjį pelną. Labiausiai prie tokio rezultato prisidėjo geri gamtinių dujų tiekimo bei gamtinių dujų transportavimo rodikliai. Bendrovės valdomais dujotiekiais III ketv. transportuota net 96 proc. daugiau gamtinių dujų nei prieš metus. Tai labiausiai lėmė stipriai šoktelėję „Achemos” gamtinių dujų pirkimai, nes šiais metais gamykla dirba išnaudodama daug daugiau pajėgumų. Be to, III ketv. labai padidėjo ir gamtinių dujų tranzito į Kaliningradą apimtys – jos buvo 92 proc. didesnės nei prieš metus. Tiesa, pelno išaugimas gamtinių dujų tiekimo segmente kiek nustebino atsižvelgus į tai, kad gamtinių dujų tiekimo apimtys buvo tik 8,4 proc. didesnės nei prieš metus. Bendrovė III ketv. pabaigoje turėjo 124,6 mln. Lt likvidžių lėšų, tad netgi nurašius turėtą 20 mln. Lt „Snoro” indėlio sertifikatą, bendrovės turimų lėšų dydis leidžia laukti neprastų dividendų ir už 2011 m.
Nuvylę rezultatai
„Žemaitijos pienas“ (ZMP1L, pieno produktų gamyba) vėl nuliūdino labai prastu pelno rezultatu. Nors „Žemaitijos pienas“ pardavimo pajamos padidėjo 4,6 proc., EBITDA krito net 48,2 proc. iki 6,4 mln. Lt. EBITDA pajamingumas įprastai sezoniškai stipriausią ketvirtį tesudarė 5,1 proc. Bendrovės pelningumas yra mažiausias, palyginti su kitomis listinguojamomis pieno bendrovėmis jau antrą ketvirtį iš eilės. Akivaizdu, kad didžiausią neigiamą įtaką pelnui turėjo padidėjusi parduotos produkcijos savikaina dėl labiau augusio žaliavinio pieno supirkimo nei parduotos produkcijos kainos. Veiklos sąnaudos III ketv. buvo 5 proc. mažesnės nei prieš metus, bet absoliučiu dydžiu jos vis vien išliko ganėtinai didelės. Verta pastebėti, kad „Žemaitijos pienas“ buvo daugiausia investavusi pieno perdirbimo bendrovė Lietuvoje, o tai rodo, kad jos požiūris į ateities perspektyvas lieka teigiamas. Tiesa, tiek investicijos, tiek ir apyvartinio kapitalo išaugimas padidino skolas bei sumažino grynųjų pinigų poziciją.
„Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL1L, laivininkystė) nesugebėjo III ketv. susimažinti nuostolių. Nepaisant to, kad bendrovės pajamų metinis augimas III ketv. sudarė 15 proc., EBITDA krito 59 proc. iki 0,8 mln. Lt, o grynasis nuostolis sudarė net 9,9 mln. Lt. Akivaizdu, kad neigiama padėtis pervežimų laivais rinkoje tebėra stipriai prislėgusi bendrovę. Panašu ir tai, kad bendrovės sprendimas pačiai eksploatuoti kelis laivus nepasiteisino – pajamų gauta daugiau, bet pelno ne. Grynąjį nuostolį padidino ir tai, kad JAV doleris sustiprėjo lito atžvilgiu, o tai padidino JAV doleriais denominuotą skolą išreikštą litais. Vis dar sunku tikėtis, kad padėtis artimiausiais ketvirčiais keistųsi ir bendrovės veikla pradėtų rodyti geresnius pelno rezultatus.
„Latvijas Metalurgs“ (LMR1R, metalurgija) pajamų metinis smukimas III ketv. siekė net 44 proc. Keista tai, kad beveik sustojo bendrovės pardavimai į NVS šalis, o išaugo pardavimai ES valstybėse. Priminsime, kad dar visai neseniai NVS rinkos buvo pagrindinės bendrovės gaminamos plieno produkcijos pirkėjos. Esant tokiam pajamų kritimui, EBITDA smuko 44 proc., o grynasis pelnas sumažėjo 52 proc. Kita vertus, net ir esant tokiam pajamų nuosmukiui, bendrovės sugebėjimas išlaikyti panašų EBITDA pelningumą, neturėtų būti nuvertintas. Šiais metais bendrovė vykdo didelį investicinį projektą – naujos lydymo krosnies statybą, o į ją per devynis mėnesius investuota jau 33 mln. latų. Tikimasi, kad nauja krosnis turėtų būti daug efektyvesnė ir leisti bendrovei lydyti plieną ir gaminti tam tikrus gaminius pigiau. Plieno rinkoje padėtis šiuo metu nėra labai palanki – produktų kainos yra kiek pakritusios. Tiesa, plieno produktų paklausa Baltijos šalyse lieka ganėtinai stipri.
„City Service“ (CTS1L, komunalinės paslaugos) rezultatų nesinorėtų įvardinti, kaip labai prastų, tačiau tai, kad bendrovės III ketv. pajamos krito 10,5 proc., o EBITDA nusileido 3,4 proc. nėra tas rezultatas, kuris džiugintų bendrovės akcininkus. Beje, bendrovės EBITDA praėjusius keturis ketvirčius perkopdavo 9 mln. Lt, tačiau šįkart taip neatsitiko. Panašu, kad vėl didžiausiu stabdžiu geresniems rezultatams tapo veiklos Rusijoje rezultatai. Ten bendrovė III ketv. patyrė 0,2 mln. Lt grynųjų nuostolių, o prieš metus buvo uždirbtas 2,3 mln. Lt. grynasis pelnas. Džiugina tik tai, kad Baltijos šalyse bendrovei sekėsi kiek geriau ir ten buvo pasiektas stipresnis rezultatas. Bendrovės pajamos iš pastatų administravimo buvo 13,4 proc. didesnės nei prieš metus, bet Rusijoje pajamos iš tokios veiklos krito 14,4 proc. Tad akivaizdu, kad padėtis Lietuvoje išlieka pakankamai nebloga, bet kaip visada mįslingas Rusijos segmentas nesugeba pradžiuginti. Tokie rezultatai, matyt, nėra labai palankūs rodant juos potencialiems įmonėms pirkėjams, kurių pagrindinis akcininkas „ICOR“ dabar ir ieško.
„Arco Vara“ (ARC1T, nekilnojamojo turto vystymas) dar kartą nuvylė savo rezultatais. Nors visi bendrovės veiklos segmentai (NT vystymas, statyba ir paslaugos) per ketvirtį gavo daugiau pajamų nei prieš metus, tačiau vėl dirbta nuostolingai. Tiesa, nuostolingai dirbo tik statybų segmentas – beveik visi statybų projektai, kurie pasirašyti prieš metus, įmonei buvo nuostolingi dėl tokių veiksnių kaip partnerių bankrotas ar neatsiskaitymas su bendrove. Kiek džiugina ne pirmas pelningas bendrovės NT vystymo segmento ketvirtis, o tai rodo, kad ši veikla jau pradeda nešti pelną. Bendrovė per praėjusį ketvirtį pardavė 25 butus, arba dviem mažiau nei prieš metus. Pozityvumo įneša ir tai, kad bendrovė turi vystomų projektų, tačiau ir toliau problema išlieka jos galimybės gauti finansavimą naujų projektų vystymui ir senųjų paskolų grąžinimui.
Tadas Povilauskas
Kapitalo rinkų departamento analitikas