Finastos fondų rugsėjo mėn. apžvalgos tema apie tai, kokios nuotaikos vyravo finansų rinkose 2007-aisiais ir ko laukti iš 2008-ųjų.
Autorius: Finasta IV, Parašyta: 2008-01-12 19:20.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=1285
Dideliais akcijų rinkų svyravimais pasižymėję 2007-ieji baigėsi. Įprasta, kad investicijų rezultatai vertinami metams pasibaigus, todėl tai darome ir mes. Šioje apžvalgoje aptarsime, kokios nuotaikos vyravo rinkose pernai, ir ko laukti iš 2008-ųjų.
2007-ieji finansų rinkose prasidėjo optimistiškai, ir vasario mėnesio korekcija, sukelta pranešimų apie galimą Kinijos akcijų rinkos perkaitimą bei planuojamus įvesti apribojimus spekuliantams, buvo gana nesunkiai įveikta. Kylančios rinkos tapo investuotojų kasdienybe, kurią sudrumstė iš JAV bei Europos finansinių institucijų plūstančios blogos naujienos.
Atrodo, kad didžiajai dalių investuotojų antrąjį metų pusmetį teko susipažinti su sąvokomis "didelės rizikos būsto paskolos" ("subprime mortgages"), kredito krizė ("credit crunch"). Milžiniškas likvidumo sumažėjimas rinkose žemyn nutempė ir akcijų kainas. JAV bei Europos centriniai bankai, siekdami išvengti skaudesnių pasekmių ekonomikai bei galimos recesijos, likvidumui pinigų rinkose palaikyti skyrė šimtus milijardų eurų.
Prieš dešimtmetį tokio masto krizė išsivysčiusiose rinkose būtų sukėlusi panišką bėgimą iš paprastai rizikingesnėmis laikomų besivystančių rinkų. Pernai taip neatsitiko, ir tam yra keli paaiškinimai. Visų pirma, daugelyje besivystančių rinkų ekonomika auga sparčiau bei yra sveikesnė nei problemų turintis Vakarų šalių ūkis. Kartu besivystančios šalys jau yra mažiau priklausomos nuo JAV ir dažnai turi nemenkus užsienio valiutos rezervus (pavyzdžiu galėtų būti Rusija).
Žinoma, finansų rinkos yra tampriai susijusios tarpusavyje, todėl krizė JAV paveikė ir mūsų regiono įmones bei jų vertinimus. Pavyzdžiui, likvidumo rinkose trūkumas padidino ar ateityje padidins daugelio bankų veiklos finansavimosi kaštus, todėl investuotojai puolė pardavinėti bankų akcijas. Labiausiai nukentėjo bankai, kurie didelę dalį lėšų pritraukia tarptautinėse rinkose.
Kitas nukentėjęs sektorius – nekilnojamojo turto. Griežtėjančios kreditavimo sąlygos, nuomos pajamingumo ("yield") didėjimo grėsmė, skeptiškesnis dar vystomų projektų vertinimas lėmė nekilnojamojo turto įmonių kainų smukimą.
Kylančioje rinkoje investuotojai dažnai matė tik galimybes, ir visai pamiršdavo grėsmes. Rinkoms pradėjus kristi, požiūris pasikeitė, o investuotojai ypač "baudė" įmones, kurių akcijų kainos daugiausiai rėmėsi tolimesnės ateities lūkesčiai. Neatsispyrė išpardavimui ir tos bendrovės, kuris turi santykinai daug skolų, skaidrumo ar valdymo problemų.
Nepaisant 2007 metų rugpjūtį prasidėjusios korekcijos, manome, kad metai buvo geri. Daugelis Centrinės ir Rytų Europos rinkų kilo, teigiamą prieaugį fiksavo ir "Finastos" fondai. Centrinės ir Rytų Europos fondas per metus pakilo 28,18 proc., Naujosios Europos - 23,62 proc., o Rusijos - 21,07 proc.
Ko laukiame iš 2008-ųjų? Manome, jog problemos išsivysčiusiose šalyse neleis išvengti didelių rinkų svyravimų mūsų investiciniame regione. Taip pat galima tikėtis, kad padidės investuotojų dėmesys kai kurioms regiono makroekonominėms problemoms – didelei infliacijai, einamosios sąskaitos deficitui, galimam ekonomikos perkaitimui (būtent dėl šių grėsmių pernai aktyviai buvo išparduodamos Baltijos šalių įmonių akcijos).
Tačiau išliekame optimistais ir manoma, kad fundamentalus pagrindas Centrinės ir Rytų Europai augti yra tvirtas, todėl tai turėtų teigiamai veikti ir akcijų kainas. Rinkdamiesi tarp valstybių, ypač daug potencialo įžvelgiame Rusijoje, kur didelės žaliavų kainos skatina vartojimo bumą.
