versija spausdinimui
(10)
Finansų ministerijai siūlant mažesniais mokesčiais paskatinti rizikos kapitalo fondų valdytojus, pokyčiai laukia ir kitų investuotojų. Priešingai nei ankstesni siūlymai, dabartiniai mokesčių įstatymų pakeitimai sąlygų smulkiesiems investuotojams neblogina, praneša Investuotojų asociacija.
„Džiaugiamės, kad siekis paversti Lietuvą „antruoju Liuksemburgu“ dabar įgyvendinamas neliečiant smulkiųjų – gerinant sąlygas fondų valdytojams, kartu didės stambių investuotojų apmokestinimas“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.
Pagrindinė naujovė, su kuria teks susidurti smulkiesiems investuotojams, jeigu įstatymų projektams pritars Seimas – investicinė sąskaita. Visų bankuose atidarytų ir Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų investicinių sąskaitų bendras rezultatas bus apmokestinamas kiekvienais metais, tačiau suteikiama galimybė patirtą nuostolį dengti ateinančių 5 metų pelnu.
„Tai padės išvengti situacijų, kai investuotojas turi mažiau pinigų nei prieš krizę, tačiau vienais metais patirtais nuostoliais negalima dengti kitų metų pelno, todėl tenka mokėti mokesčius“, - sakė T. Pilipavičius.
Tačiau prekiaujantiems per investicines sąskaitas nebegalios vadinamoji „metų lengvata“, kuri taikoma dabar, kai ilgiau nei 366 dienas išlaikytų vertybinių popierių pardavimo pajamos neapmokestinamos.
Tiesa, ne per investicinę sąskaitą įsigytų finansinių priemonių pardavimo pajamos būtų neapmokestinamos išlaikius jas daugiau nei pusmetį (183 dienas). Ši lengvata būtų taikoma, jeigu investuotojas per pastaruosius 3 metus nevaldė daugiau nei 1 proc. įmonės ir tik investicijoms į biržoje kotiruojamas akcijas.
„Iki šiol be mokesčių buvo galima parduoti ir metus išlaikytas biržoje nekotiruojamų bendrovių akcijas, jeigu verslininkas jų valdė mažiau nei 10 proc. Todėl įvairūs “dešimtukai” galėdavo beveik nemokėti kapitalo prieaugio mokesčio”, - sakė T. Pilipavičius.
Taip pat siūloma nustatyti, kad investicijos į vertybinius popierius visais atvejais nelaikomos individualia veikla, nuo kurios privaloma mokėti “Sodros” mokesčius. “Galimybė, kad asmeninių lėšų valdymas gali būti pripažintas verslu, iki šiol kėlė baimę ne vienam aktyvesniam investuotojui”, - sakė T. Pilipavičius.
Finansų ministerija yra parengusi Pelno mokesčio bei Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo projektus. Pagrindinis pakeitimų tikslas – paskatinti alternatyvaus kapitalo rinkos plėtrą ir įtvirtinti vieną investicijų į fondus apmokestinimo lygį galutinio pajamų gavėjo – fizinio asmens - “rankose”. Taip nuo pelno mokesčio būtų atleistos visos fondų pajamos, taip pat tiek Lietuvos, tiek užsienio juridinių asmenų gaunamos pajamos iš investicinių fondų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad valstybės biudžetas pradžioje gali netekti apie 40 mln. litų iš pelno ir gyventojų pajamų mokesčio, tačiau tai turėtų kompensuoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatų stambiems investuotojams susiaurinimas bei intensyvesnis investavimas.
Visuomenei pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas skelbiamas (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=105761, o Pelno mokesčio - http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=105768.
„Džiaugiamės, kad siekis paversti Lietuvą „antruoju Liuksemburgu“ dabar įgyvendinamas neliečiant smulkiųjų – gerinant sąlygas fondų valdytojams, kartu didės stambių investuotojų apmokestinimas“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.
Pagrindinė naujovė, su kuria teks susidurti smulkiesiems investuotojams, jeigu įstatymų projektams pritars Seimas – investicinė sąskaita. Visų bankuose atidarytų ir Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų investicinių sąskaitų bendras rezultatas bus apmokestinamas kiekvienais metais, tačiau suteikiama galimybė patirtą nuostolį dengti ateinančių 5 metų pelnu.
„Tai padės išvengti situacijų, kai investuotojas turi mažiau pinigų nei prieš krizę, tačiau vienais metais patirtais nuostoliais negalima dengti kitų metų pelno, todėl tenka mokėti mokesčius“, - sakė T. Pilipavičius.
Tačiau prekiaujantiems per investicines sąskaitas nebegalios vadinamoji „metų lengvata“, kuri taikoma dabar, kai ilgiau nei 366 dienas išlaikytų vertybinių popierių pardavimo pajamos neapmokestinamos.
Tiesa, ne per investicinę sąskaitą įsigytų finansinių priemonių pardavimo pajamos būtų neapmokestinamos išlaikius jas daugiau nei pusmetį (183 dienas). Ši lengvata būtų taikoma, jeigu investuotojas per pastaruosius 3 metus nevaldė daugiau nei 1 proc. įmonės ir tik investicijoms į biržoje kotiruojamas akcijas.
„Iki šiol be mokesčių buvo galima parduoti ir metus išlaikytas biržoje nekotiruojamų bendrovių akcijas, jeigu verslininkas jų valdė mažiau nei 10 proc. Todėl įvairūs “dešimtukai” galėdavo beveik nemokėti kapitalo prieaugio mokesčio”, - sakė T. Pilipavičius.
Taip pat siūloma nustatyti, kad investicijos į vertybinius popierius visais atvejais nelaikomos individualia veikla, nuo kurios privaloma mokėti “Sodros” mokesčius. “Galimybė, kad asmeninių lėšų valdymas gali būti pripažintas verslu, iki šiol kėlė baimę ne vienam aktyvesniam investuotojui”, - sakė T. Pilipavičius.
Finansų ministerija yra parengusi Pelno mokesčio bei Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo projektus. Pagrindinis pakeitimų tikslas – paskatinti alternatyvaus kapitalo rinkos plėtrą ir įtvirtinti vieną investicijų į fondus apmokestinimo lygį galutinio pajamų gavėjo – fizinio asmens - “rankose”. Taip nuo pelno mokesčio būtų atleistos visos fondų pajamos, taip pat tiek Lietuvos, tiek užsienio juridinių asmenų gaunamos pajamos iš investicinių fondų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad valstybės biudžetas pradžioje gali netekti apie 40 mln. litų iš pelno ir gyventojų pajamų mokesčio, tačiau tai turėtų kompensuoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatų stambiems investuotojams susiaurinimas bei intensyvesnis investavimas.
Visuomenei pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas skelbiamas (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=105761, o Pelno mokesčio - http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=105768.
...
