Autorius: Finasta, Parašyta: 2011-09-19 10:45.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=12507
Praeitą savaitę JAV akcijų rinka kilo penkias dienas iš eilės. Investuotojai su mažesniu nerimu vertino Europos šalių skolų krizę, kadangi tiek Vokietija, tiek Prancūzija yra rimtai nusiteikusios padėti su problemomis susidūrusios šalims. Penktadienį Dow Jones Industrial indeksas kilo 0,66 proc. Per savaitę indeksas pakilo 4,7 proc. S&P 500 indeksas penktadienį pakilo 0,57 proc., o per savaitę – 5,4 proc. Nasdaq indeksas penktadienį pakilo 0,58 proc., o per savaitę – 6,3 proc.
Penktadienį smarkaus investuotojų spaudimo sulaukė bendrovės „Research In Motion“ akcijos. „Blackberry“ mobiliųjų įrenginių gamintojas eilinį kartą nuvylė investuotojus finansiniais rezultatais. Pajamos trečiąjį ketvirtį sumažėjo 59 proc. dėl smarkiai sumažėjusių pardavimų. Veiklos marža nuo 44 proc. susitraukė iki 39 proc. Po rezultatų paskelbimo trys skirtingi analitikai sumažino įmonės reitingą. Šiuo metu 17 analitikų rekomenduoja įmonės akcijas parduoti, 13 rekomenduoja pirkti ir 25 išlaiko neutralią rekomendaciją.
JAV Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimas rugsėjo mėnesį paaugo labiau nei tikėtasi. Nors rinkos baiminasi dėl galimos dar vienos recesijos JAV, tačiau geresnės vartotojų nuotaikos rinkoje veikia šiek tiek raminančiai.
Vakarų Europa
Praėjusią savaitę akcijų indeksai Vakarų Europoje baigė su pliuso ženklu. Didesnį investuotojų pasitikėjimą rinka lėmė įvairios politinės naujienos. Vokietija ir Prancūzija patikino, kad Graikija liks euro zonos nare, o Europos centrinis bankas kartu su kitais pagrindiniais centriniais bankais teiks likvidumo paskolas euro zonos bankams. Kinijos vyriausybė yra linkusi euro zonos šalims paskolinti lėšų nors ministras pirmininkas ir užsiminė, kad šalys visų pirma turi pačios dėti pastangas susitvarkyti su skolomis.
Vis dėlto rinkoje neapibrėžtumas tebėra didelis. Akcijos gana ženkliai atpigo per pastarąjį laikotarpį ir gali būti patrauklios įsigyti. Kita vertus, dabartinės ekonominės sąlygos dar gali priversti investuotojus trauktis iš akcijų į saugesnius aktyvus.
Šiandien ateities sandoriai Vakarų Europoje rodo vėl silpstantį investuotojų pasitikėjimą ypač kai Vokietijos kanclerei A. Merkel nepasisekė dar vienuose regioniniuose rinkimuose Berlyne.
Azija
Savaitę Azijos akcijų indeksai pradėjo neigiamais pokyčiais. Euro zonos finansų ministrų susitikimas, vykęs šį savaitgalį nenuramino investuotojų, nes nebuvo rastas kompromisas, kaip spręsti Graikijos galimo bankroto klausimą. Honkongo akcijų indeksas Hang Seng smuko 2,1 proc., Kinijos akcijų indeksas CSI 300 smuko 1,55 proc., o Japonijoje šiandien prekyba nevyko dėl nedarbo dienos šalyje.
Kaip ir kelias pastarąsias savaites, taip ir šiandien investuotojai aktyviai pardavinėjo turimas finansinio sektoriaus bendrovių akcijas. „HSBC Holdings” akcijų kaina sumažėjo 2,3 proc., „Industrial & Commercial Bank of China” akcijos smuko 3 proc.
Kai kurių bendrovių akcijos šiandien ženkliai mažėjo. Drabužių gamintojos „Esprit Holdings” akcijos ir toliau patiria milžinišką pardavėjų spaudimą. Šiandien bendrovės akcijų kaina sumažėjo net 15 proc. Toks kritimas sietinas su praėjusią savaitę paskelbtu net 98 proc. sumažėjusiu metiniu pelnu bei prastomis Europos regiono perspektyvomis, o būtent šiame žemyne „Esprit Holdings” pardavimų dalis yra didžiausia.
Baltijos šalys
Paskutinę praėjusios savaitės prekybos sesiją Vilniaus akcijų biržos indeksas baigė 0,05 proc. neigiamu pokyčiu. Labiausiai brango „Snoro“ privilegijuotos akcijos – 5,41 proc., o šių akcijų perleista tik 1,8 tūkst. eurų. Talino akcijų biržos indeksas padidėjo 0,19 proc. Čia bendra apyvarta siekė 489 tūkst. eurų ir buvo didžiausia tarp Baltijos akcijų biržų. Daugiau nei pusė Talino akcijų biržos apyvartos buvo pasiekta tiesioginiais sandoriais. Penktadienį Rygos akcijų biržos indeksas sumažėjo 0,66 proc., o bendra apyvarta siekė 27 tūkst. latų ir buvo šiek tiek didesnė nei ketvirtadienį. Labiausiai brango „Olaines kudra“ akcijos – 94,74 proc., o šių akcijų apyvarta siekė 3,4 tūkst. latų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis kainos per rugsėjo mėnesį gali paaugti 0,1 proc., o metinė infliacija gali sulėtėti nuo 4,4 proc. iki 3,9 proc. Pasak statistikų rugsėjį vartotojai dar turėtų justi palengvėjimą dėl sezoniškai pigesnių vaisių ir daržovių bei pingančių degalų. Anksčiau maisto ir kuro prekių grupės kėlė daugiausiai nerimo dėl spartėjančios infliacijos. Tačiau pasaulio ekonominės nuotaikos nusmukdė naftos kainas, tad ir infliacijos lūkesčiai šiems metams gal kiek sušvelnėti.
Latvijos vyriausybė praneša, kad šaliai kitų metų biudžete gali tekti ieškoti galimybių sutaupyti apie 130 mln. latų. Ankstesni planai leido tikėtis išlaidų karpymo mažesnio nei 90 mln. latų, tačiau prastėjanti užsienio rinkų padėtis verčia koreguoti prognozes. Latvija nuo 2014 metų neatsisako tikslo įsivesti eurą. Estijos, jau euro zonos narės, biudžeto balansas pirmuosius septynis šių metų mėnesius buvo teigiamas ir siekė 1,2 proc. BVP.
Žaliavos
Penktadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina biržoje krito, o šiandien ryte kaina vėl traukia žemyn. Naftos kainai ilgiau užsibūti aukščiau 90 JAV dolerių už barelį neišėjo, o tai rodo, kad ties ta riba susiformavęs stiprus pasipriešinimo lygis, kurio įveikti nepavyko. Stiprėjęs JAV doleris euro atžvilgiu bei neigiamos nuotaikos finansų rinkose tapo pagrindiniais veiksniai, pastūmėjusiais kainą žemyn. Tiesa, reiktų atminti, kad anksčiau buvo susiformavęs stiprus palaikymas ties 85 JAV doleriais už barelį, tad įdomu ar šią savaitę kaina leisis žemiau tos ribos. Naujienų agentūra „Bloomberg“ kaip visada penktadienį paskelbė naftos rinkos analitikų apklausos rezultatus – paaiškėjo, kad daugiau yra laukiančių naftos kainos augimo nei jos kritimo. Beje, šią savaitę laukiama dalinio Libijos naftos eksporto atnaujinimo, o tai suteiktų neigiamą impulsą „Brent“ naftos kainai.