BlackRock investicinės kompanijos direktorius William Landerse teigia, kad Lotynų Amerikoje kompanijų akcijų kainos yra patrauklios, na o tokių gerų demografinių sąlygų nerasite jokiose kitose besivystančiose rinkose.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2011-04-23 14:26.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=11665
Portalo lankytojams pristatome Lenkijos verslo dienraščio Parkiet tinklapyje pateikta interviu su BlackRock investicinės kompanijos vykdančiuoju direktoriumi William Landerse, kuris yra atsakingas už investicijas Lotynų Amerikoje.
Remiantis EPFR Global duomenimis, praėjusiais metais akcijų fondai, kurie investuoja į Lotynų Ameriką, pritraukė 1,7 mlrd. dolerių vertės naujų lėšų, kai metais anksčiau ši suma sudarė net 11,1 mlrd.dolerių. Tai nedidelės įplaukos, palyginus su investuotomis bendromis naujomis lėšomis į besivystančių šalių akcijų rinkas, netgi įvertinus tai, kad Lotynų Amerikos rinkos palyginus su Azijos, yra mažesnės. Ar tai reiškia, kad Lotynų Amerika nėra populiari tarp investuotojų?
Nemanau, kad Lotynų Amerika yra nepopuliari. 2009 metais, kai pasaulinės finansų rinkos ėmė atsigauti, Lotynų Amerikos rinkos augo labiausiai. Todėl tai yra natūralu, kad praėjusiais metais investuotojai nusprendė investuoti į tas rinkas, kurios ankstesniais metais augo mažiau. Nepaisant to, į mūsų Lotynų Amerikos fondus per praėjusius metus buvo investuota gan daug naujo kapitalo, nors mažiau nei 2009 metais.
Praėję du metai buvo sėkmingi į besivystančias šalis investuojantiems fondams, tačiau šiais metais kapitalas greitai traukiasi iš šių rinkų. Kodėl?
Globalūs investuotojai pereina iš rinkų į kitas rinkas. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Amerikoje, tiek Europoje taip pat ėmė stiprėti ekonomikos atsigavimas. Na o remiantis istoriniais duomenimis, šių regionų akcijų kainos buvo labai patrauklios. Todėl daugelis investuotojų nutarė parduoti besivystančių šalių kompanijų akcijas ir ėmė pirkti išsivysčiusių šalių kompanijų akcijas. Kapitalas daugiausiai buvo ištrauktas iš pasyvių į besivystančias rinkas investuojančių fondų, t.y. iš ETF. Iš mūsų fondų, palyginus su tuo, kiek per ankstesnius metus buvo investuota naujo kapitalo, šiais metais buvo atsiimta pakankamai nedaug lėšų.
Kada kapitalas ir vėl galėtų sugrįžti?
Kapitalo srautas vieną kart gali tekėti viena kryptimi, na o kitą kart jau kita kryptimi, tačiau visos priežastys, dėl kurių anksčiau investuotojai vengė išsivysčiusių rinkų, kaip pavyzdžiui didelės šių šalių viešosios skolos bei silpnos vartotojų išlaidų augimo perspektyvos, ir toliau išlieka. Taip pat ir Lotynų Amerikoje žvelgiant iš fundamentalios pusės, niekas nepasikeitė. Visi motyvai, dėl kurių į šį regioną buvo investuojama 2009 ir 2010 metais ir toliau išlieka 2011 metais. Lotynų Amerikoje kompanijų akcijų kainos yra patrauklios, na o tokių gerų demografinių sąlygų nerasite jokiose kitose besivystančiose rinkose.
Taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad išsivysčiusiose šalyse ir toliau išlieka labai žemos bazinės palūkanų normos. Tuo tarpu besivystančiose šalyse, kur egzistuoja susirūpinimas dėl per didelės infliacijos, jau kuris laikas yra griežtinama pinigų politika. Jei infliacija taps nervingumo priežastimi rinkose, tai besivystančios rinkos turėtų aplenkti išsivysčiusias.
Jūs teigiate, kad akcijų vertės Lotynų Amerikoje vis dar yra patrauklios. Tačiau po dviejų įspūdingų augimo metų šiose rinkose, daugelis investuotojų tuo abejoja. Daugelio šio regiono biržų pagrindiniai indeksai dar tais pačiais 2009 metais pakilo aukščiau nei prieš krizę buvęs lygis.
Jūs darote prielaidą, kad prieš krizę Lotynų Amerikos akcijų rinkose akcijų vertės buvo tinkamos. O aš tuo tarpu tuo netikiu. Prašau atidžiau pažvelgti į Brazilija, kuri yra didžiausia rinka Lotynų Amerikos regione, šios šalies akcijų rinkos vertė Lotynų Amerikos indeksuose sudaro 67 procentus. Tai yra giliausia ir labiausiai likvidžiausia rinka, kurioje per pastaruosius penkis metus įvyko net šimtas naujų kompanijų debiutų. Remiantis šių metų kompanijų veiklos rezultatų prognozėmis, vidutinė akcijos kainos ir grynojo pelno tenkančio vienai akcijai (P/E) rodiklio vertė sudaro 10,5. Palyginus su kitomis rinkomis, tai yra mažai.
Tai yra tiesa, kad prieš penkis, septynis metus, minimo rodiklio reikšmė Brazilijoje sudarė tik 7–8, tačiau tuomet Brazilija dar nebuvo labai patraukli rinka investuotojams, nes šioje šalyje vis dar vyko gilus ekonominių reformų procesas. Dėl atliktų minėtų reformų, 2008 metais kilusi finansų krizė beveik nepalietė Brazilijos, na o kiti du metai šios šalies ekonomikai buvo sėkmingi. Taigi kodėl Brazilijos kompanijų akcijos, lyginant su kitom rinkom, turėtų būti vertinamos pigiau?
Taigi, kokios yra Brazilijos stipriosios pusės?
Tai šalis kuri pasižymi patikimu kredito reitingu, kuris atitinka investicinį lygį, Brazilija disponuoja 300 mlrd. dolerių vertės užsienio rezervais, šioje šalyje gyvena 200 mln. gyventojų bei ypač sparčiai auga vidurinioji klasė. Brazilijos ekonomikos varomoji jėga visų pirma yra vidaus paklausa, tačiau ši šalis taip pat turi turtingus gamtos išteklius.
Tačiau remiantis Citigroup banko prognozėmis, per artimiausius keturis dešimtmečius sparčiausiai vystysis Azijos ir Afrikos regionai. Šių regionų dalis pasaulio ekonomikoje didės, tuo tarpu remiantis to pačio banko prognozėmis, Lotynų Amerikos dalis pasaulio bendrajame vidaus produkte per minimą laikotarpį sumažės nuo 9 iki 8 procentų. Be to tarp vienuolikos šalių, kurios remiantis Citigroup banko analitikų prognozėmis, bus pasaulio ekonomikos augimo varikliais, nėra nei vienos šalies iš Lotynų Amerikos regiono.
Ar Indija pasižymi dideliu potencialu? Žinoma, kad taip. Šioje šalyje gyvena milijardas gyventojų, be to yra didelis infrastruktūros plėtros potencialas. Tačiau jeigu ieškome demokratiškos šalies, kuri pasižymės stabiliu ekonomikos augimu, kuris bus palaikomas verslumo dvasia ir geru kompanijų valdymu – tai Brazilija yra labai geras pasirinkimas. Jei šiai šaliai pavyks supaprastinti savo mokesčių sistemą ir darbo įstatymus, kad kompanijos galėtų lengviau priimti ir atleisti darbuotojus, šios šalies ekonomika daugelį metų gali augti kasmetiniu 6–7 procentų tempu. Tuo tarpu jeigu kalbame apie kitas Lotynų Amerikos šalis, kaip pavyzdžiui Meksika, kuri yra stipriai priklausoma nuo ekonominių sąlygų Amerikoje, nemanau, kad ši šalis bus tarp dinamiškiausiai augančių pasaulio ekonomikų.
Priklausomai nuo to, kokiu būdu yra skaičiuojamas bendrasis vidaus produktas, Brazilija jau dabar pagal savo ekonomikos dydį yra penkta arba septinta pasaulyje. Be to, jeigu Brazilijos gyventojų padėtis yra geresnė nei kitų BRIC (Rusijos, Indijos ir Kinijos) grupės šalių, ar tai reiškia, kad Brazilijos vijimosi Vakarų šalis procesas bus vis labiau lėtesnis?
Sutinku, kad artimiausius porą metų nei viena šalis neaugs taip greitai, kaip Indijos ir Kinijos ekonomikos, nes nei viena šalis neturi tokios didelės populiacijos, kurią reikia ištraukti iš skurdo. Brazilijoje, per paskutinius aštuonis metus 30 mln. žmonių pagal gyvenimo kokybę pakilo aukščiau skurdo ribos. Du trečdaliai šios šalies gyventojų dabar sudaro aukštesnę arba žemesnę viduriniąją klasę. Remiantis prognozėmis, 2015 metais Brazilijoje tokių žmonių jau bus net aštuoniasdešimt procentų. Kinija tuo tarpu net nepasiekė pusę šio lygio.
Tačiau palyginus su kitomis besivystančiomis šalimis, Brazilija ir toliau turi didelį augimo potencialą. Prašau atkreipti dėmesį, kad norint išmaitinti kinus ir indus, reikia geros kokybės ariamos žemės bei minios gyvulių. Na o to trūksta Kinijoje ir Indijoje. Tuo tarpu Brazilija nedarydama žalos aplinkai, gali dvigubai padidinti tokioms reikmės reikalingą žemės plotą. Taigi Brazilija bus pasaulyje viena iš svarbiausia ir didžiausia maisto tiekėja. Be to, dėl pastarųjų Petrobras investicijų, ši šalis taip pat taps didele naftos eksportuotoja, na o jau šiuo metu Brazilija likusiam pasauliui parduoda geriausią geležies rūdą.
Priklausomybė nuo žaliavų eksporto nėra susijusi su stabiliu ekonomikos augimo modeliu.
Daugelio Azijos šalių ekonomikos būklė yra glaudžiai susijusi su pasauline prekybos padėtimi. Tuo tarpu tokios šalys kaip Rusija yra priklausomos nuo vienos kategorijos eksporto, šiuo atveju nuo dujų ir naftos eksporto. Na o Brazilijoje eksportas sudaro maždaug dešimt procentų šalies bendrojo vidaus produkto vertės, be to nei vieno produkto eksporto dalis bendroje eksporto sandaroje nesudaro daugiau nei devynis procentus. Kinija yra svarbiausia ir tuo pačiu didžiausia Brazilijos prekybos partnerė, tačiau šiai šaliai tenka tik keturiolika procentų bendro Brazilijos eksporto. Tad Brazilija turi daug ekonomikos augimo variklių. Viena vertus egzistuoja turtingi natūralūs gamtos ištekliai, tuo tarpu iš kitos pusės – klesti vidurinioji klasė. Taigi Brazilijos ekonomikos augimas gali būti paremtas tiek vidaus, tiek užsienio paklausa.
Na o kokia padėtis kitose Lotynų Amerikos šalyse?
Čilėje šešiasdešimt procentų viso eksporto sudaro vario eksportas, be to eksportas sukuria keturiasdešimt procentų šios šalies bendrojo vidaus produkto vertės. Artimiausiais metais pasaulyje nebus atidaryta naujų vario kasyklų, todėl šio metalo kaina ir toliau turėtų išlikti aukšta. Na o vario paklausa, labiausiai dėl augsiančios paklausos Kinijoje, ir toliau augs. Taigi atsižvelgiant į tai, Čilė yra puikioje padėtyje. Vario išgavimas ir produkcija yra beveik pilnai kontroliuojama šalies vyriausybės, kuri gaunamas pajamas iš vario pardavimo investuoja į įvairius valstybinius fondus. Tačiau Čilės ekonomika yra nedidelė, ir jos dalis bendrose Lotynų Amerikos regiono indeksuose sudaro vos septynis procentus, o mes ten esame investavę vos tris procentus savo viso kapitalo. Tuo tarpu kalbant apie Meksiką ir Venesuelą, šioms šalims yra labai svarbus naftos eksportas.
Koks Argentinos potencialas? Vis dažniau galima išgirsti, kad ji išeina iš krizinės situacijos, su kuria buvo kovojama.
Tai jau vyksta šimtas metų. Anksčiau Argentinos ekonomika pagal dydį buvo penkta pasaulyje, na o dabar galbūt yra penkiasdešimta. Tikėkimės, kad jos istoriją nepakartos Brazilija, kuri pagal ekonomikos dydį pasaulyje šiuo metu užima kaip tik penktą vietą. Mano nuomone, Argentinos valdžia ir toliau nesilaiko taisyklių, kurios kitoms besivystančioms šalims leido sumažinti savo rizikas. Viena vertus, yra sektoriai, kurie yra stipriai reguliuojami šalies vyriausybės. Elektros, naftos bei telekomunikacinių paslaugų kainos yra nustatytas labai žemos. Todėl niekas ten neinvestuoja. Kad būtų pritraukti investuotojai, Argentinos valdžia turi leisti padidėti kainoms minėtuose sektoriuose. Tačiau tai padidintų infliaciją, kuri šioje šalyje ir taip yra labai aukšta. Oficialiai, ji sudaro tik kelis procentus, tačiau realiai ji yra artima maždaug dvidešimt penkiems procentams. Tuo tarpu Argentinos Centrinis bankas, panašiai kaip Venesuelos Centrinis bankas, neturi stiprių įgaliojimų kontroliuoti kainas. Realios palūkanų normos iš esmės yra neigiamos. Argentinos ekonomikos būklę geriausiai iliustruoja tas faktas, kad kurį laiką ji buvo priversta importuoti jautieną, kurią tradiciškai eksportuodavo.
Istorija mus moko, kad vienintelis būdas išspręsti šį balaganą – tai griežtesnė fiskalinė ir monetarinė politika. Tačiau jeigu šalies valdžia ims tai vykdyti, tai žinoma šie veiksmai kurį laiką sumažins ekonomikos augimo tempą. Bet kokiu atveju, Argentina šiuo metu nėra patraukli investuotojams.
Praėjusių metų pabaigoje buvo daug kalbama apie valiutų karus. Šį terminą pirmasis paminėjo Brazilijos finansų ministras Guido Mantega, kuris tokiu būdu apibūdino Amerikos vykdomą pigių pinigų politiką, dėl kurios didėja besivystančių šalių valiutų vertė. Kodėl Brazilijos valdžia bijo stipraus realo, nors jos ekonomika nėra stipriai priklausoma nuo eksporto?
Tai yra tiesa, kad Vale koncernas parduos kinams tiek pat geležies rūdos, nepriklausomai nuo to, ar realas kainuos du, ar 1,5 dolerius. Tas pats pasakytina ir apie žemės ūkio produktų eksportą, juolab, kad šių žaliavų kainų augimą iš dalies panaikino sustiprėjąs realas. Tuo tarpu Brazilijos valdžia gali nerimauti dėl to, kad stipresnė valiuta skatina importo didėjimą į šalį, o tai didina konkurenciją vietiniams gamintojams. Tačiau vis gi didžiausia problema yra ne realo vertės didėjimas, o šios valiutos svyravimas. Ir būtent šį svyravimą Brazilijos valdžia ir siekia sumažinti.
Šiuo tikslu, kaip ir kai kurios kitos besivystančios šalys, Brazilija per pastaruosius mėnesius įvedė įvairius apribojimus kapitalo įplaukoms. Kaip tai paveiks investicijas į Lotynų Ameriką?
Brazilija padidino mokesčius užsienio pirkėjams, kurie įsigyja Brazilijos obligacijų, kad tokiu būdu sumažintų karšto kapitalo įplaukas. Brazilijos Centrinis bankas šiuo metu kovoja su infliacija, bei didina bazinę palūkanų normą, ir tai tuo pačiu pritraukia daugiau kapitalo į skolos vertybinių popierių rinką. Investuotojai gali nustoti investuoti į Brazilijos skolos vertybinių popierių rinką, jei šalies valdžia įves dar papildomos apribojimus. Ypač jei būtų nustatytas minimalus investavimo laikotarpis, kaip yra Venesueloje bei Argentinoje. Tačiau tikiuosi, kad Brazilijos valdžia to nepadarys. Šios šalies valdžia supranta, kad jiems reikia daugiau užsienio investicijų. Jie taip pat žino, kad turi didinti vietinės pramonės konkurencingumą. Kad tai pasiekti, reikia mažinti mokesčius bei darbo sąnaudas ir t.t. Tuomet bendrovės daugiau investuotų, padidėtų gamybos apimtys ir tai tuo pačiu sumažintų infliacijos spaudimą.
