Svarbiausių 2007m. spalio 8-12d. pasaulio finansų rinkų įvykių, paskelbtų makroekonominių rodiklių, valiutų ir žaliavų rinkų bei akcijų biržų apžvalga.
Autorius: damonn, Parašyta: 2007-10-14 13:52.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=1109
Praėjusi savaitė pasaulyje pasižymėjo Europos ir JAV finansų rinkų pastovumu, Azijos rinkų kilimu ir žaliavų brangimu. Prasidėję trečiojo ketvirčio pelnų skelbimai investuotojų nenudžiugino, o Centrinių bankų politikų nepastovumas privertė akcijų kainas pašokinėti. Vis, dėlto, pasaulyje vyraujant atsigavimo nuotaikoms, investuotojai toliau kėlė kainas...
Europa
Europos finansų rinkos, pasvyravusios kartu su visu pasauliu, sugebėjo fiksuoti teigiamą savaitės pokytį. Ir šią savaitę tesėsi kilimas, paskatintas dar praėjusios savaitės JAV darbo rinkos rodiklių, tik šįkart kilimą įtakojo netikėtai geri makroekonominiai rodikliai. Stiprią paramą suteikė sparčiai atsigaunantis bankinis sektorius. Atrodo, investuotojai jau susitaikė su bankų nuostoliais ir tiki šviesia finansų sektoriaus ateitimi. Sparčiai atsigauti bankiniam sektoriui padėjo „Lehman Brothers Holdings“ ir kitų finansinių kompanijų prognozės, kad finansų rinkų atsigavimo laikotarpiu geriausiai turėtų sektis bankinio sektoriaus kompanijoms, nes korekcijos metu jos buvo nuvertintos labiausiai. Didieji investiciniai bankai jau padidino turimų bankų akcijų kiekius kelis kartus ir ruošiasi didinti toliau. Tarp perspektyviausių bankų minimi „Axa” ,“Commerzbank” ir “Barclays”.
Tuo tarpu politikų ir ekonomistų pasisakymų dviprasmiškumas leido rinkoms pasvyruoti. Toliau nerimo aistros dėl Europos ekonomikos augimo ir monetarinės politikos. ECB vadovas Jean-Claude‘as Trichet‘as prognozuoja, kad Eurozonos ekonomikos augimas, kaip ir viso pasaulio, išliks pakankamai spartus, o pastaroji krizė didelės žalos nepadarė. Tokią nuomonę prezidentas yra išreiškęs ir anksčiau. Kitą vertus, vėl keičiasi investuotojų nuomonė apie ECB monetarinę politiką. Dėl sušvelnėjusio Trichet‘o tono ir dar vieno palūkanų normos palikimo 4% lygmenyje, daugelis rinkos dalyvių buvo pradėję galvoti apie palūkanų didinimo pabaigą, ir netgi palūkanų mažinimą. Dideliam investuotojų nusivylimui, Trichet‘as vėl pradėjo kalbėti apie infliacijos valdymo būtinybę ir palūkanų normų didinimą. Nors Prancūzijos ir Italijos valdžia itin aktyviai priešinasi tolesniam Euro brangimui prieš dolerį, kurį sukeltų tokie veiksmai, ECB pinigų politika vis dėlto yra linkusi griežtėti. Pasak prezidento, kova su infliacija buvo nutraukta trumpam, kad dar labiau nekurstytų finansų rinkų krizės, o jai pasibaigus, palūkanų didinimą galima tęsti, nes dabartinė 2,1% infliacija ECB netenkina.
Aksel‘is Weber‘is, Vokietijos Centrinio Banko prezidentas, pritaria palūkanų didinimui. Pasak jo, jei maisto produktų ir energetikos kainų pokyčiai per daug išsiskirtų, tik griežta monetarinė politika galėtų apsaugoti vartojimą nuo infliacijos. Taip pat jis paragino ECB nebijoti didinti palūkanų. Tuo tarpu Jose Manuel Gonzalez Paramo, esantis ECB valdyboje, pažymėjo, kad pastaruoju metu sušvelnėjusi ECB pozicija visiškai nereiškia noro mažinti palūkanų normas. Jis taip pat pastebėjo, kad nė vienas aukštas ECB narys nėra patvirtinęs palūkanų mažinimo politikos pradžios, o nuomonę apie tokią politiką investuotojai galėjo susidaryti tikėdamiesi, kad pasaulio Centriniai Bankai toliau temps finansų rinkas aukštyn. Galime pastebėti, kad ECB per pusantrų metų iki rugpjūčio korekcijos net aštuonis kartus didino bazinę palūkanų normą, o krizės metu toliau kišosi į finansų rinkas aktyviai skolindamas bankams. ECB atstovai pažymi, kad jie buvo sunerimę dėl Europos bankų pinigų srautų likvidumo, nes bankai buvo pradėję nebeskolinti pinigų vieni kitiems. Dar viena banko politikos pokytį rodo tai, kad šią savaitę pasirodė pranešimas, jog iš Europos bankinės sistemos ketinama išimti 24,5 mlrd. eurų, siekiant sumažinti paties ECB sukeltą likvidumo perteklių. Visi finansų sistemos atstovai išreiškė būtinybę kruopščiai išanalizuoti dabartinę padėtį finansų rinkose ir infliacijos poveikį ekonomikai ir tik tuomet priimti sprendimą dėl palūkanų normų. Investuotojus optimistiškiau nuteikė Trichet‘o pareiškimas, kad jo valdomas bankas ir toliau aktyviai veiks finansų rinkose, o krizės atveju imsis visų priemonių jai įveikti.
Optimizmą palaikė ir geri makroekonominiai duomenys. Nepaisant brangių vietinių valiutų ir didelių finansavimo išlaidų, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos eksporto augimas rugpjūtį tapo labai spartus, o tai parodė Prancūzijos pretenzijas dėl brangaus euro esančias ne visai pagrįstas. Vokietijoje eksporto augimas siekė net 3%, Didžiojoje Britanijoje 0,5%, o Prancūzijoje 2%. Manoma, kad tokie geri rodikliai padės sumažinti prekybos deficitą, o tai būtų geras pasiekimas vyraujant vidutinio dydžio ekonomikos augimui. Vokietijos pramonės gamyba rugpjūtį augo net 1,7%, o per metus net 5,1%. Tokie geri rezultatai gerokai viršijo analitikų prognozes. Lūkesčius viršijo ir Prancūzijos pramonės gamyba, parodžiusi 0,3% augimą vietoje laukto tokio paties dydžio kritimo. Gamybos didėjimas buvo pastebimas ir žemės ūkyje. Italijos pramonės gamyba augo 1,3%, o per metus augimas viršijo 3%. Vien maisto produktų gamyba per rugpjūtį pašoko net 3,6%. Visos Eurozonos pramonės produkcija rugpjūtį augo 1,2%, o per metus net 4,3% ir daugiau nei dvigubai viršijos 2,1% augimo prognozes. Tokį rezultatą pasiekti padėjo maisto produktų gamybos augimas, sukeltas gero Europos valstybių žemės ūkio derliaus. Milžiniški pramonės gamybos augimai Europoje parodė didelį augimo potencialą ir paskatino investuotojus apgulti finansų rinkas, tačiau vargu, ar tokie rezultatai išsilaikys bent kiek ilgesnį laiką ir jau kitose ataskaitose vertėtų tikėtis menkesnių augimo tempų. Prie gerų rodiklių prisidėjo Prancūzijos vartotojų kainos, parodžiusios 0,1% kilimą rugpjūtį ir 1,5% per metus, o tai rodo netgi mažesnę infliaciją nei prognozuota ir leidžia šiek tiek atsipūsti labiausiai dėl infliacijos nerimaujantiems ECB atstovams.
Sparčiai kylant finansų rinkoms netrūko pranešimų apie naujus kompanijų įsigijimus. „Sonepar“, Prancūzijos elektronikos kompanija pranešė planus už 2,5 mlrd. eurų įsigyti „Hagemeyer“, tiekiančią elektronikos dalis. Taip pat pasirodė pranešimas, kad farmacijos milžinė „Pfizer“ nusitaikė į Prancūzijos „Sanofi-Aventis“. Po tokių naujienų Prancūzijos akcijų biržoje kilo nemažas sujudimas, sukėlęs teigiamus akcijų kursų pokyčius. Netrūko tokių pranešimų ir kitose Europos valstybėse. Vokietijos „Munich Re“, besiverčianti draudimo paslaugomis pareiškė norą įsigyti didžiausią Pietų Korėjos draudimo kompaniją. Trečiojo ketvirčio rezultatus skelbiančios nefinansinės kompanijos pradžiugino gerais rezultatais. Tarp tokių buvo ir ketvirta pagal dydį pasaulyje mobiliųjų telefonų gamintoja „Sony Ericsson“ paskelbė, kad nepaisant mažesnių nei tikėtasi pardavimų ir smukusių mobiliųjų telefonų kainų, kompanijos ketvirčio pelnas viršijo prognozes. „Sony Ericsson“ uždirbo 384 mln. eurų ikimokestinio pelno ir gavo 3,11 mlrd. eurų pajamų.
Didžiosios Britanijos investuotojus nustebino stebėtinai daug, net 3,2% išaugusios importo kainos. Prieš mėnesį buvo fiksuotas 1,4% kritimas, o prekybos balansas nepakito, todėl galime daryti išvadą, kad Anglijos importuotojai labai neapsisprendę dėl rinkos krypties ir leidžia prekių kainoms stipriai svyruoti. RICS manų kainų balansas smuko daugiau nei 14% ir liūdniausios Britanijos nekilnojamo turto rinkos ekspertų prognozės pradėjo pildytis. Jau anksčiau buvo manoma, kad dėl anglų bankinės sistemos nesklandumų gali nukentėti nekilnojamo turto rinka, tačiau tokio stipraus poveikio mažai kas tikėjosi. Tuo tarpu visos Anglijos ekonomikos ateities raidą rodantis slenkantysis indikatorius vėl sumažėjo 0,2%. Toks sumenkimas, nors ir labai nereikšmingas, tačiau išsklaido teigiamas ateities prognozes.
Toliau nerimsta aistros dėl Didžiosios Britanijos banko „Northern Rock“. Prie ilgo norinčiųjų įsigyti šį banką sąrašo prisidėjo JAV kompanijos „Apollo Management“ ir „Blackstone Group“. Kol kas banko valdyba nė vienam pirkėjui neatsakė teigiamai ir neatrodo, kad išvis norėtų parduoti savo valdomą kompaniją, tačiau dėl pastaruoju metu labai stipriai smukusios banko kainos, pirkėjai iš viso pasaulio stoja į eilę dėl jo įsigijimo.
Rusijos akcijų birža toliau stipriai svyruodama žygiavo aukštyn ir net kelis kartus pasiekė rekordines aukštumas. Varomąja rinkos jėga kaip ir visoje Europoje tapo sparčiai atsigaunantis bankinis sektorius, vedamas „Sberbank“ ir „VTB“. Analitikai mano, kad šie bankai kreditų krizės metu buvo per daug nuvertinti ir dabartinė „Sberbank“ vertė turėtų būti 20% didesnė, o „VTB“ net 40% didesnė. Pastebima, kad toliau tęsiantis pasaulio finansų rinkų augimui šie bankai galėtų pasiekti numanomas jų vertes dar šiemet, o tai dar labiau skatina bankų pirkėjus. Toliau kylant naftos ir aukso kainai, prie bendro rinkos kilimo ženkliai prisideda naftos ir metalurgijos sektoriaus kompanijos. Tarp metalurgijos kampanijų lyderių pozicijų neužleidžia „Norilsk Nickel“ ir „Polius zoloto“, o kartu su naftininkais aukštyn kyla ir didžiausias pasaulio dujų tiekėjas „Gazprom“. Šią bendrovę rinkoje palaiko prognozes viršijančius plėtros tempus demonstruojantis padalinys „Gazprom neft“. Tuo tarpu pats „Gazprom“ pranešė per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbęs 8,69 mlrd. dolerių pelno ir gavęs 24,47 mlrd. dolerių pajamų. Pelnas augo 13,7%, taip viršydamas prieš tai buvusias prognozes. Pajamos augo 4%. Prie rekordinio kompanijos pelno prisidėjo dujų kainų augimas bei nuostolingo pensijų fondo atskyrimas nuo pagrindinės veiklos. Tuo tarpu mažas pardavimų augimas pateisinamas šilčiausia žiema per daugiau nei šimtą metų ir dėl to stipriai sumažėjusia dujų paklausa. Gerus „Gazprom“ rezultatus netruko pastebėti užsienio investuotojai. Prancūzijos prezidentas Nicol‘as Sarcozy, apsilankęs Maskvoje išreiškė savo šalies investuotojų norą įsigyti didžiųjų Rusijos kompanijų akcijų. Kaip pavydį Prancūzijos prezidentas paminėjo tą patį „Gazprom“.
Kaip ir anksčiau, bene svarbiausiu rodikliu Centrinės ir Rytų Europos (CRE) regione išliko infliacija. Analitikai pastebi, kad Bulgarijai ir Latvijai gresia ekonominė krizė, nes infliacija jau viršijo 10% ir toliau sparčiai didėja. Tai lemia spartus maisto produktų ir atlyginimų augimas. Pastarąjį darbdaviai buvo priversti kelti, norėdami išsaugoti darbuotojus, kad jie neišvyktų į ES valstybes, kur uždarbiai didesni. Tokie reiškiniai sukėlė milžinišką vidaus vartojimo, o kartu ir infliacijos augimą. Europos Centrinis Bankas dar kartą išreiškė susirūpinimą tokia padėtimi ir netgi pasiūlė naujųjų ES narių valiutas atrišti nuo euro, kaip Lenkijoje ir Čekijoje, kurių valiutos svyruoja laisvai ir šiose valstybėse, nepaisant spartaus ekonomikos augimo, infliacija nėra tokia didelė.
Kolegos iš SEB grupės „Eastern European Outlook“ apžvalgoje prognozuoja spartų CRE regiono ekonomikos augimą ateinančius kelerius metus, tačiau dėl pasaulinės ekonomikos lėtėjimo ir sunkesnių skolinimosi sąlygų augimas turėtų sulėtėti. Pastebimai sulėtės Baltijos valstybių ekonominis augimas ir lyderių pozicijas perimti turėtų Ukraina ir Slovakija. Manoma, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikų perkaitimas turėtų atvėsti iš lėto, nesukeldamas rimtesnės krizės. Tuo tarpu Ukrainą pirmyn ves sparčiai didėjantys atlyginimai ir pensijos, o skolinimosi mažėjimas augimo reikšmingai paveikti neturėtų. Ekspertų manymu, provakarietiška valdžia Ukrainoje greičiausiai toliau sieks ekonominio bendradarbiavimo su Vakarų Europos valstybėmis. Slovakijai prognozuojamas besitęsiantis spartus ekonomikos augimas, palydimas mažos infliacijos, todėl siekis įsivesti eurą 2009 metais yra gana realistiškas. Žinoma, vyriausybė gali imtis augimo ribojimo veiksmų pasiekti šiam tikslui, tačiau rimtesnės žalos nelaukiama. Apžvalgoje pastebimas spartus Vengrijos atsigavimas po nuosmukio, o Lenkijoje tikimasi maždaug 5% ekonomikos augimo.
Amerika
Po praėjusios savaitės gerų rodiklių JAV ne žemės ūkio darbo rinkos ataskaitoje, Vakarų finansų rinkose toliau vyravo optimizmas. Vėliau tikrą sprogimą sukėlė patikslinta rugpjūčio mėnesio darbo rinkos ne žemės ūkio sektoriuje ataskaita, parodžiusi 89 tūkstančių naujų darbo vietų. Kai anksčiau buvo paskelbtas sumažėjimas 4 tūkstančiais, pasaulio finansų rinkos smuko žemyn apie 2% per dieną, o šįkart vyko visiškai priešingi veiksmai. Nors kilimas nebuvo toks spartus, kaip ankstesni kritimas, tačiau jis išjudino akcijų biržas ir pagrindiniai JAV indeksai fiksavo naujus rekordus. Savaitės pradžioje dėl Kolumbo dienos nedirbo dalis finansinių institucijų, todėl finansų rinkose buvo pastebimas pasyvumas. Analitikai pastebi, kad Amerikos akcijų biržai jau seniai reikėjo „nuleisti garą“, nes pastaruoju metu rinkos tapo ypač nervingos. Vėlesnį kilimą palaikė naujų technologijos sektorius, tačiau kitose srityse buvo pastebimas abejingumas ir nežinomybė dėl tolimesnės krypties.
Savaitės pradžioje pasirodė pasaulio finansų rinkų euforiją sukėlusio FED rugsėjo 18 dienos susirinkimo protokolas, kuriame paaiškėjo, kad sprendimas mažinti palūkanas buvo priimtas vienbalsiai. Tokia valdybos vienybė atrodo išties solidžiai, todėl investuotojai susidarė nuomonę, kad FED ir toliau visomis priemonėmis kovos su nekilnojamo turto ir kreditų krize bei gelbės amerikiečių investicijas. Kaip pagrindinė tokios kovos priemonė įvardijamas palūkanų normos mažinimas, todėl sparčiai stiprėja tikėjimas, kad jau artimiausiame FED susirinkime palūkanos bus toliau mažinamos. Protokole pažymima, kad valdyba iš tiesų daugiausiai dėmesio skyrė kovai su įsisiūbavusia krize, tačiau palūkanų mažinimas šios bėdos tikrai neišspręs, nes padidėjusi infliacija tik priartintų recesiją, kuri pastaruoju metu jau atrodė išnykusi iš ateities prognozių. „Danske Bank“ analitikai pastebi, kad dabar ne tik investuotojams, bet ir patiems FED atstovams sunku nuspręsti, kaip toliau turėtų judėti palūkanų normos.
JAV finansų rinkoms kilti padėjo geri makroekonominiai rodikliai. Netikėtai stipriai, net 12 tūkstančių, iki 308 tūkstančių, sumažėjo bedarbių paraiškų. Pastebima, kad per pastarąjį mėnesį bedarbių taip pat mažėjo, o tam įtakos turėjo prognozes viršijęs naujų darbo vietų skaičius. Dėl rekordines žemumas siekiančio dolerio, 2,4% sumažėjo JAV prekybos deficitas, pasiekęs 57,6 mlrd. dolerių. JAV investuotojus taip pat pradžiugino eksporto padidėjimas 0,4% ir lygiai toks pats importo sumažėjimas. Importuojamos prekės pabrango 1%, o tai labiausiai lėmė brangusi nafta ir maisto produkcija. Analitikų prognozių neatitikimas parodo, kad jie daugiau dėmesio skyrė krizės poveikiui ir nenumatė, kad susilpnėjęs doleris atpigins JAV prekes užsienyje, kur jos taps patrauklesnės, o įvežamos prekės, dėl brangumo bus mažiau perkamos. Mažmeninės prekybos augimas rugpjūtį dvigubai viršijo prognozes ir siekė 0,6%. Nepaisant drabužių parduotuvių ir prekybos centrų pardavimų smukimo, mažmenininkus pirmyn vedė dėl naftos brangimo padidėję degalinių pardavimai ir toliau spartėjantys automobilių pardavimai. Per metus JAV mažmeninės prekybos apimtys padidėjo 5%.
JAV prasidėjo trečiojo ketvirčio rezultatų skelbimo maratonas ir jau pačioje pradžioje paaiškėjo, kad rodikliai tikrai nėra geri. Labiausiai nukentėjo bankinis ir nekilnojamo turto sektoriai. Prognozuojama, kad dėl prastų rezultatų finansų rinkos gali nukentėti 3 – 5%. Buvo ir nevienareikšmiškų naujienų. „JP Morgan“, vienas didžiųjų JAV investicinių bankų, viešai išreiškė jau anksčiau gandų lygyje buvusius planus sumažinti darbuotojų skaičių investicinės bankininkystės padalinyje. Dėl tokių, jau anksčiau numatytų veiksmų banko kaina biržoje beveik nenukentėjo. Įdomiai atrodė tai, kad didžiausias mažmeninės prekybos tinklas pasaulyje „Wal-Mart“, padidino ketvirčio prognozes, nepaisant rugsėjo pardavimų smukimo. Viena didžiausių pasaulio aliuminio lydymo kompanijų „Alcoa“ paskelbė 3,3%, iki 555 mln. dolerių padidėjusį trečiojo ketvirčio pelną. Pelno didėjimas siejamas su Kinijos aliuminio kompanijos pardavimu, o tai yra vienkartinis sandėris, kuris ateities rezultatų jau nebeįtakos teigiamai. Taip pat kompanija norėtų parduoti dar nedidelę dalį savo pakavimo įrangos. „Alcoa“ pajamos sumažėjo 2,6%, iki 7,4 mlrd. dolerių, todėl atskaičiavus vienkartinius gamybos pajėgumų pardavimus, kompanijos rodiklius galima vertinti daugiau neigiamai, nei teigiamai.
Iš kitos pusės, bent kiek geresni kompanijų rezultatai iškart atkreipdavo investuotojų dėmesį. „Yum Brands” restoranų tinklo valdytojai pranešė apie gerus ketvirčio rezultatus ir planus supirkti dalį savų akcijų už maždaug 4 mlrd. dolerių. Prie nedaugelio teigiamai nuteikiančių kompanijų prisidėjo „Google“ ir „Amazon.com“, nes „Bank of America“ padidino prognozuojamas realias jų kainas. Savaitės pradžioje „Google“ netgi perkopė rekordinę 600 dolerių už akciją ribą, kurioje kompanijos vertė buvo 187 mlrd. dolerių. Per tris metus po pirminio viešojo akcijų platinimo kompanijos vertė padidėjo jau daugiau nei 7 kartus. Investuotojai dar labiau pralinksmėjo, kai antros pagal dydį pasaulyje kompanijos “General Electric” atstovai paskelbė apie 13,8%, iki 5,54 mlrd. dolerių išaugusį pelną. Kadangi ši pramonės milžinė, jau seniai verčiasi daug daugiau nei tik elektrotechnikos gamyba ir savo pajėgumus yra išskaidžiusi į daugybę sričių nuo žiniasklaidos iki bankininkystės, toks spartus pelno augimas daugelyje sektorių atrodo išties įspūdingai.
Praėjusią savaitę JAV finansų rinkos sulaukė poros labai įtakingų žmonių pasisakymų apie dabartinę JAV ekonomiką ir tolimesnę jos raidą. Alan‘as Greenspan‘as, buvęs FED prezidentas pareiškė, kad šalies ekonomika turi gana daug šansų išvengti recesijos, tačiau augimas tikrai sulėtės. Investuotojai prisimena, kad antrąjį ketvirtį metinis augimas siekė net 3,8%, todėl toks pasisakymas turėjo atšaldyti tuos, kurie vis dėlto tikėjosi tolimesnio spartaus augimo. Kreditų ir nekilnojamo turto rinkų krizės tam turės didžiausią įtaką. Alan‘as Greenspan‘as prognozuoja, kad trečiojo ketvirčio kompanijų rezultatai bus žymiai prastesni ir jo prognozės jau pradėjo pildytis. Buvęs FED vadovas pažymi, kad jokių specialių priemonių ekonomikai pakelti imtis nereikėtų, nes ji turi savybę pati susireguliuoti, taigi bet koks kišimasis į finansų sistemą tik dar labiau komplikuotų padėtį. Greenspan‘as mano, kad išsisprendus krizių padariniams, ekonomika vėl galėtų grįžti į savas vėžes. Kiti analitikai pastebi, kad grįžimas galėtų įvykti 2009 metais. Kitas labai įtakingas asmuo, George‘as Bush‘as, savo kalboje išreiškė supratimą, kodėl amerikiečiai nerimauja dėl savo ateities ir juos nuramino, sakydamas, kad padėtis nėra tokia bloga, kaip daugelis galvoja. JAV prezidentas paminėjo gerėjančius didžiausios pasaulio ekonomikos rodiklius, kuriuos galime pastebėti jau dabar. Pagrindiniu vyriausybės veiksmu kreditų krizės akivaizdoje Bush‘as nurodė gyventojų paskolų refinansavimą. Prezidentas atsisakė plačiau komentuoti FED sprendimą 0,5% sumažinti bazinę palūkanų normą, motyvuodamas tuo, kad FED vadovas Ben‘as Bernanke pats puikiai sugeba susitvarkyti su savo darbu.
Azija
Praėjusią savaitę prekyba Azijoje Atsidarė su milžinišku šuoliu, reaguojant į penktadienio JAV darbo rinkos ataskaitą, tačiau vėliau įsivyravo investuotojų pasyvumas, kuris atsispindėjo mažesnėmis finansų rinkų apyvartomis ir nedideliais akcijų kainų pokyčiais. Pasyvumą savaitės pradžioje sukėlė nedarbo diena Japonijoje dėl valstybinės šventės. Bendra rinkos tendencija iš neigiamos, savaitės viduryje perėjo į teigiamą ir prie pat rekordinių aukštumų atsidūrę Azijos indeksai vėliau sugebėjo fiksuoti naujus rekordus. Dėl brangstančios naftos ir užsienio investuotojų susidomėjimo, kylančių finansų rinkų vedle tapo „PetroChina“. Prie pastarosios kompanijos sėkmės prisidėjo pranešimas apie atrastą naują dujų telkinį. Rinkos kilimą palaikė ir „LG.Philips“, kurios kainą investuotojai kelia tikėdamiesi, kad ketvirčio rezultatai viršys prognozes. „STX Pan Ocean“ kilo dėl užsienio investuotojų susidomėjimo pastarąja pozicija.
Makroekonominiai rodikliai iš Japonijos pasirodė nevienareikšmiški. Gamybos priemonių užsakymai smuko 7,7%, tuo tarpu naujų gamybinių robotų užsakymų padaugėjo beveik 16%, palyginus su pernai. Vartotojų kainos ir pasitikėjimas pasirodė esantys truputį žemiau prognozių, tačiau neatitikimas buvo toks menkas, kad finansų rinkų beveik neįtakojo. Be abejonės svarbiausiu savaitės įvykiu tapo sprendimas dėl bazinių palūkanų normų. Japonijos Centrinis Bankas paliko galioti pusę procento tesiekiančią bazinę palūkanų normą ir tai rodo, kad Japonijos finansų sistemos valdytojai nėra patenkinti dabartine šalies ekonomikos padėtimi, nes anksčiau buvo išsakomi planai nuosaikiai pakelti palūkanas iki 1,5%.
Vis dėlto, „Moody‘s Investors Service“ mano, kad Japonijos ekonomikos padėtis gerėja, todėl šią savaitę padidino kreditingumo reitingą iki A1. Nuo 1993 metų Japonijos kreditingumo reitingas buvo sumažintas keturis kartus iš eilės. Pagrindine priežastimi tapo didžiausia pasaulyje valstybės skola. „Moody‘s Investors Service“ Japonijos reitingą padidino todėl, kad valstybė veiksmingai kovoja su biudžeto deficitu, kuris siekia 7,1 trilijoną dolerių ir yra tokio dydžio, kaip 16 ekonomiškai galingiausių Azijos valstybių BVP. Turint tokio dydžio biudžeto deficitą Japonijos valdininkams turėtų būti labai sunku kontroliuoti ekonomikos reiškinius, tokius kaip infliacija ar jenos svyravimas, todėl nereikėtų stebėtis, kodėl nuo 1990 metų akcijų biržos krizės Japonijos indeksai taip ir nepasiekė naujų aukštumų.
Kas vyksta pasaulyje?
Pasaulio finansų rinkos po truputį užmiršta vasaros pabaigos krizę, kurią kartais dar primena prasti kompanijų ketvirčio rezultatai, bei rinkos apžvalgininkų pasisakymai. Kredito rizikos premija pasaulio rinkose stipriai sumažėjo, o tai rodo investuotojų tikėjimą rinkų pastovumu. SPX VOLATILITY indeksas, rodantis investuotojų lūkesčius dėl rinkų svyravimų nuo rugpjūčio korekcijos pabaigos nusileido beveik 50%, iki 16,12 ribos. Toks indekso dydis paskutinį kartą buvo dar prieš korekciją. Finansų rinkose įsivyravus stabilumui, investuotojai pradėjo žvalgytis į pasaulio makroekonominius rodiklius bei juos vertinti. Dažnai buvo bandoma įskaičiuoti krizės poveikį rodikliams. Daugiausiai dėmesio patraukė Centrinių bankų pareiškimai, nes būtent šios finansų sistemos valdymo institucijos padėjo pasaulio finansų rinkoms išsigelbėti nuo ilgalaikės krizės. Tikimasi, kad FED toliau didins bazinę palūkanų normą, tačiau yra nemažai prieštaravimų, kuriuos skleidžia aukštų institucijų atstovai. Tuo tarpu ECB pareiškė neketinanti stabdyti palūkanų normų didinimo ciklo. Didžiosios Britanijos Japonijos Centriniai Bankai susilaiko nuo palūkanų normų keitimo į abi puses. Vertinant globaliai, pasaulio Centrinių Bankų veiksmai šiuo metu yra kaip niekada sunkiai nuspėjami, o krizės padarinių vertinimai labai skiriasi. Dažniausiai vertinimai atitinka Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) prezidento Rodrigo Rato prognozę, kad kredito rinkos krizė dar nesibaigė ir nors finansų rinkų griūties ji sukelti neturėtų, tačiau pasaulio ekonomikų augimui dar trukdys. Rodrigo Rato mano, kad kreditų krizė paveiks ir kitus sektorius bei valstybių biudžetų deficitų finansavimo galimybes. TVF prezidentas pastebi, kad dėl dolerio silpnėjimo, euro zonos valstybės praranda konkurencingumą.
Ta pati institucija praėjusią savaitę paskelbė pasaulio ekonomikos analizę, kurioje daugiausiai dėmesio skyrė Centrinei ir Rytų Europai. Vėl buvo kalbama apie besivystančių rinkų nepastovumą, tik jau su naujais argumentais. Pastebėta, kad dėl milžiniškų užsienio prekybos deficitų ir didelių vyriausybių skolų CRE regiono ekonomikos yra itin pažeidžiamos. Prie anksčiau minėto infliacijos pavojaus prisidėjo menkos regiono Centrinių Bankų užsienio valiutų atsargos. Esant tokiai padėčiai, valstybės negali apsisaugoti nuo infliacijos, todėl paskutinė likusi galimybė – nacionalinių valiutų devalvavimas, kurio vengia net Latvija, kurioje infliacija jau viršijo 11% ir toliau sparčiai auga. Manoma, kad CRE regiono ekonomikų augimo prognozės nuo anksčiau skelbtų 5,2%, gali būti sumažintos iki 4,8%. Tuo tarpu JAV augimas turėtų smukti beveik procentu, iki 1,9%, Eurozonoje 2,3%, o Japonijoje 1,7%.
Tuo tarpu Vakarų valstybės susiduria su kita ekonomikos lėtėjimo problema, kurią net gi galima įvardyti kaip priežastį. Tai nekilnojamo turto kainų smukimas. Nors daugelis analitikų prognozavo, kad nekilnojamo turto krizė iš JAV į Europą nepersikels, tačiau jau galime matyti, kad prognozės nepasitvirtino. Kilus kreditų krizei JAV, nekilnojamo turto įsigijimai neteko pagrindinio finansavimo iš bankų, todėl smuko visą JAV būsto rinka. Pasaulio rinkų finansų rinkų korekcijai besibaigiant, kreditų krizė persikėlė per Atlantą ir Pasiekė Didžiąją Britaniją. Vėliau kiti Europos bankai pranešė apie pinigų srautų likvidumo problemas, o galiausiai Rusijos Centrinis bankas išreiškė poziciją remti savo bankus, nes buvo pastebėti pavojaus ženklai. Šiuo metu nekilnojamo turto krizė pasiekė Didžiąją Britaniją, kur kainos krito daugiau nei 10%. Pagal jau matytą scenarijų, krizė turėtų plėstis toliau į rytus, link Rusijos, todėl atrodžiusi tolima krizė greitai gali įkelti koją į mūsų kiemą. Krizės padariniai jau apėmė beveik visą pasaulį, nes dėl pigaus dolerio stipriai nukentėjo Kinijos eksportas, o dėl kreditų krizės sulėtėjo ir ekonomikos augimas. Iškyla klausimas, „kokia pasaulio ateitis?“. Greičiausiai viskas vyks pagal anksčiau aprašytas prognozes – pasaulio ekonomika po truputį sulėtės, o krizė paveiks labiausiai pažeidžiamas ekonomikas, kurių valdžia nesiims reikiamų priemonių. Centrinė ir Rytų Europa bei Pietryčių Azija vertinamos kaip didžiausio pavojaus zonos.
Ateities sandėriai
Naftos kaina savaitės pradžioje ritosi žemyn, įtakojama rinkos dalyvių lūkesčių, kad dėl JAV naftos perdirbėjų vykdomo remonto, žalios naftos atsargos šią savaitę padidės. Didieji spekuliantai pradėjo mažinti naftos pozicijas, taip paskui save patraukdami ir smulkiuosius. Atsiradusios abejonės, ar FED ryšis dar kartą mažinti bazines palūkanų normas ir dolerius pradėjus atsigavinėti naftos kaina buvo nusiritusi netgi prie 79 dolerių už barelį žemumų, bet dėl techninio atšokimo ilgai ten neužsilaikė. Naftą stipriai pabrangino Turkijos premjero, Recep Tayip Erdogan pranešimas apie karinės invazijos į Iraką pradžią, kovai su Kurdų sukilėliais. Investuotojai baiminasi, kad kariniai veiksmai Irako Šiaurėje gali pakenkti naftos gavybai ir transportavimui. Manoma, kad didelės karinės kampanijos organizuoti Turkijai neleis JAV, gindama savo vartotojų interesus, tačiau pačioje Turkijoje invaziją palaiko dauguma. Dar viena naftą pabranginusi naujiena buvo priešingai nei tikėtasi, dar kartą sumažėjusios naftos atsargos. Manoma, kad tam įtakos turi anksčiau prasidėjusi žiema ir išaugusi naftos paklausa. Analitikai prognozuoja, kad ateityje nafta turėtų pigti, nes OPEC greičiausiai imsis tiekimo didinimo veiksmų, siekdama patenkinti didėjančią paklausą. Šią savaitę įdomus žodžių mūšis vyko tarp degalų gamintojų. Grūdinių kultūrų kainoms augant iki rekordinių aukštumų, naftos kompanijų atstovai pabandė įkąsti biodegalų gamintojams, teigdami, kad būtent jie pakėlė maistinių grūdų kainas. Pastarieji ginasi, teigdami, kad sunaudoja vos 1% viso ES grūdų derliais, gamybai naudojami žmonių maistui netinkančius pašarinius, prastos kokybės grūdus. Tiesa, jų kaina pastaraisiais metais irgi stipriai pašoko, todėl kai kurie biodegalų gamintojai yra priversti laikinai sustabdyti savo darbą, nes kuro pagaminimo savikaina viršija rinkos kainą.
JAV po truputį didėjant infliacijos spaudimui, iki rekordinių 27 metų aukštumų pabrango auksas. Jam brangti nesutrukdė net atsigaunantis doleris, kuriam kylant aukso kaina paprastai krenta, nes antroje savaitės pusėje doleris stipriai smuko. Brangstanti nafta taip pat prisidėjo prie aukso kainos augimo, nes padidino infliacijos augimą JAV. Žinoma, tai tik trumpalaikis efektas, tačiau psichologinės ribos kirtimas gali leisti auksui brangti dar labiau, ypač, jei FED nuspręs toliau mažinti bazines palūkanų normas.
Praėjusią savaitę stiprius atsigavimo ženklus parodžiusi JAV darbo rinka leido valiutų rinkoje atsigauti doleriui. Vis dėlto, atsigavimas buvo trumpas, nes įvairūs valdininkai bei ekspertai prognozuoja rimtesnį krizės poveikį ateityje. Žinoma, labai daug priklauso nuo pasaulio Centrinių bankų veiksmų, o amerikietiškas FED pradėjo stumti investuotojus į nežinomybę. Analitikai vienodai vertina tiek palūkanų mažinimo, tiek palikimo esamoje padėtyje galimybes. Tai iš dalies palaiko dolerį, nes anksčiau beveik vienareikšmiškai buvo tikimasi palūkanų normos mažinimo. Doleriui stipriai nukentėti neleidžia ir tai, kad investuotojai sugrįžo prie pajamingų valiutų pirkimo prieš mažai pajamingas, o doleris priskiriamas prie pirmųjų. Įsivyraujant palūkanų normų skirtumų prekybai, toliau pinga Japonijos jena, o euras sėkmingai brangsta. Stipraus dolerio politiką palaiko ir JAV prezidentas George‘as Bush‘as, išsakęs nuomonę, kad Amerika yra suinteresuota palaikyti stiprią savo valiutą nesivels ir į prekybinį karą su Kinija, siekiant sumažinti savo prekybos deficitą. Kinija, savo ruožtu, nėra linkusi nusileisti ne tik JAV, bet ir ES. Kinijos finansų sistemos atstovai atsisakė patenkinti ECB atstovų pasiūlymą didinti juanio vertę, nes Kinija nori ir toliau tvirtai laikytis didžiausios pasaulio eksportuotojos pozicijose. Tuo tarpu euro pozicijos išlieka stiprios, nors to labai nenori Prancūzija ir Italija, nerimaujančios dėl brangaus euro žalos jų eksportui. Nors ECB spaudžiamas mažinti euro vertę, tačiau prezidentas Trichet‘as aiškiai palaiko palūkanų normos, o kartu ir euro vertės didinimo politiką.
Paspėliokime ateitį...
Kadangi pastaroji pasaulio finansų rinkų krizė prasidėjo JAV, tai ten ji turėtų ir pasibaigti. Trečiojo ketvirčio JAV kompanijų rezultatai, kaip jau spėjome įsitikinti, yra netgi prastesni už ir taip buvusias pesimistines prognozes. Buvo prognozuojama, kad JAV kompanijų pelno augimas bus lėčiausias nuo 2002 metų, o pastaruoju metu atrodo, kad visai realus netgi pelno sumažėjimas. Vis dėlto, paskutiniajame šių metų ketvirtyje prognozuojamas stiprus atsigavimas, o kreditų krizės poveikis pasirodys greičiausiai kitąmet, todėl investuoti šiuo yra gana perspektyvu. Tiesa, investuotojai vis dar baiminasi atsinaujinančios krizės. Šiemet įvykusios net dvi finansų rinkų korekcijos privertė investuotojus dar labiau sunerimti, tačiau padėtį pataisė investuotojus gelbėjantys pasaulio Centriniai Bankai. Kita vertus, jei pavasarį tradiciškai vėl prasidėtų korekcija, didžiausios pasaulio finansų institucijos spaudžiamos infliacijos, gali nebegalėti leisti sau prabangos kištis į finansų rinkas ir gelbėti investuotojus.
Pagrindiniai kitos savaitės makroekonominiai rodikliai
Pirmąją savaitės dieną bus paskelbtas vienintelis JAV Niujorko valstijos gamybos sektoriaus indeksas, atspindintis visos JAV gamybinius pajėgumus.
Antradienį Europoje laukiama stipraus Vokietijos ZEV verslo lūkesčių indekso kritimo ir paspartėjusios rugsėjo infliacijos visoje Eurozonoje. Iš už Atlanto pasirodys pranešimai apie JAV pramonės produkciją ir gamybos pajėgumų panaudojimą. Tikimasi minimalaus sumažėjimo.
Trečiadienio naujienos skelbiamos tik JAV. Metinis vartotojų kainų indeksas turėtų išlikti nepakitęs, o rugpjūtį gali būti fiksuotas didėjimas. Jei infliacija augs daugiau nei tikimasi, investuotojų tarpe sustiprės infliacijos baimė ir lūkesčiai, kad FED bazinės palūkanų normos daugiau nebemažins.
Ketvirtadienio naujienų srautas vėl ateis iš JAV. Tikimasi nedidelio bedarbių skaičiaus padidėjimo, iki 312 tūkstančių. Dienos pabaigoje skelbiamas Filadelfijos FED indeksas turėtų žymiai smukti.
Paskutinę darbo savaitės dieną pasirodysiantis Vokietijos gamintojų kainų indeksas greičiausiai parodys spartų augimą ir primins infliacijos grėsmę. Žiūrint bendrai, kitą savaitę skelbiami rodikliai nuteikia gana pesimistiškai, todėl jei kompanijų pelno ataskaitos nepagerės, o investuotojų euforija pradės silpti, artimiausiu metu galime tikėtis mažesnių akcijų kursų prieaugių, o galbūt ir vertės mažėjimo.
