Autorius: traders.lt, Parašyta: 2010-12-10 19:45.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=10828
Amerikos valstybinių obligacijų išpardavimas, kuris trunka jau beveik du mėnesius, pastarosiomis dienomis dar labiau paspartėjo. Tuo tarpu analitikų nuomonės šiuo klausimu skiriasi, vieni mano, kad tai finansų rinkų dalyvių nerimo išraiška, kiti teigia, kad obligacijų išpardavimą lemia didėjantis optimizmas.
Dar spalio pradžioje Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pelningumas sudarė tik 2,4 procentus, tačiau nuo minimo laikotarpio šių skolos vertybinių popierių pelningumas ėmė tik didėti, tačiau didėjimo tempas nėra vienodas.
Pirmasis Amerikos valstybinių obligacijų pelningumo didėjimo paspartėjimas įvyko po lapkričio pradžioje surengto Amerikos Federalinio Rezervų banko posėdžio, kuomet buvo pranešta, kad FED pradės įgyvendinti antrąjį pinigų politikos švelninimo etapą. Tuomet dešimties metų trukmės Amerikos valstybinių obligacijų pelningumas šoktelėjo iki trijų procentų, nors per paskutinį dešimtmetį, šių obligacijų vidutinis pelningumas sudarė 4,1 procentus.
Dar vienas pastebimas Amerikos valstybinių obligacijų pelningumo padidėjimas įvyko po to, kai šios savaitės pradžioje Amerikos prezidentas Barakas Obama pranešė, kad jam su respublikonais pavyko pasiekti susitarimą, ir Bušo laikų mokesčių lengvatos Amerikos piliečiams bus pratęstos dar dviems metams.
Vieni rinkos dalyviai mano, kad obligacijos yra išparduodamos todėl, kad investuotojai baiminasi, kad papildomas pinigų politikos švelninimo etapas paspartins infliaciją šalyje. Tokios nuomonės laikosi gerai žinomas investuotojas Jim Rogers.
Tačiau bazinė infliacija Amerikoje, į kurią nėra įtrauktas kuro ir maisto kainų pokytis, spalį sudarė vos 0,6 procentus, ir tuo pačiu buvo žemiausia per visą istoriją.
„Yra priežasčių manyti, kad Amerika ir kai kurios Vakarų Europos šalys pateko į defliacijos spąstus“ – pareiškė HSBC banko pagrindinis ekonomistas Stephen King, kuris atkreipė dėmesį į šiuo metu Amerikoje vykstančius finansinio įsiskolinimo mažinimo procesus.
Kol kas nelabai matyti, kad investuotojai nerimauti, dėl galimai gręsiančio infliacijos didėjimo. Skirtumas tarp penkių metų trukmės paprastų ir infliacija indeksuotų, arba nuo infliacijos apsaugotų obligacijų, pelningumo šiuo metu sudaro 1,6 procentinius punktus, na o dešimties metų trukmės skolos vertybinių popierių pelningumo skirtumas sudaro 2,2 procentinius punktus. Abejais atvejais, minėtas pelningumo skirtumas atitinka šių metų šio rodiklio vidurkį.
„Mano nuomone, obligacijų išpardavimas ir jų pelningumo didėjimas yra susijęs su lūkesčiais, jog Amerikos ekonomikos augimas paspartės, o ne todėl, kad investuotojai baiminasi infliacijos didėjimo“ – pareiškė pagrindinis Credit Suisse banko strategas Ed Morse.
Pastaruoju metu daugelis ekonomistų ir analitikų ryžosi pagerinti tikėtinas kitų metų Amerikos ekonomikos augimo prognozes. Juos taip pasielgti paskatino tai, kad kaip ir minėta Amerikos valdžios atstovai susitarė dėl sumažintų mokesčių pratęsimo dar dvejiems metams, be to darbuotojams buvo sumažintas socialinių įmokų tarifas. Analitikai tai vertina kaip papildomą šalies ekonomikos stimuliacinį paketą, kurio vertė per artimiausius du metus gali sudaryti nuo 800 mlrd. iki 1 trilijono dolerių. Ekonomistai teigia, kad tai šalies ekonomikos augimą gali paspartinti 0,5–1 procentu. Tad kitais metais šalies bendrasis vidaus produktas gali ūgtelėti 3–3,5 procentais, arba kai kurių ekonomistų nuomone, sudaryti net keturis procentus.
„Šis susitarimas, kai jį priims Kongresas, padidins šalies gyventojų pajamas ir tuo pačiu išlaidas, na o investuotojai ir kompanijos sulauks aiškumo dėl artimiausių kelių metų šalies fiskalinės politikos krypties“ – paaiškino Wells Fargo Securities pagrindinis ekonomistas John Silvia.
Jeigu šios fiskalinės paskatos bus sėkmingos ir duos laukiamus rezultatus, tai tuomet sumažės tikimybė, kad FED turės didinti išlaidas, susijusias su antrojo pinigų politikos švelninimo etapo įgyvendinimu, kurios šiuo metu sudaro 600 mlrd. dolerių.
„Viena iš priežasčių, kodėl FED pradėjo įgyvendinti antrąjį pinigų politikos švelninimo etapą, buvo ta, kad ši veikla nebuvo remiama fiskalinės politikos“ – pažymi UBS banko ekonomistas Drew Matus, kuris tuo pačiu pridėjo, kad tikimybės sumažėjimas, jog FED bus priverstas skirti daugiau lėšų antrojo pinigų politikos švelninimo etapo įgyvendinimui, reiškia, kad mažiau pelninga ir tikslinga yra tikėtis obligacijų pelningumo sumažėjimo.
Žinoma, sprendimas susijęs su mažesnių mokesčių pratęsimu ir kai kurių kitų mokesčių sumažinimu, padidins Amerikos biudžeto deficitą. Buvo prognozuojama, kad per šiuos finansinius metus Amerikos biudžeto deficitas, lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu, sudarys 8,5 procentus, tačiau po priimto minėto sprendimo, jis ūgtels iki 9,5 procentų, ir toliau toks turėtų išlikti ir kitais finansiniais metais. Tad šiuo atžvilgiu Amerikos padėtis atrodo esanti prastesnė nei Europos šalių.
Žinomo ekonomisto Nouriel Roubini nuomone, tokios baimės kaip tik ir lemia Amerikos valstybinių obligacijų išpardavimą.
„Mokesčių lengvatos padidins biudžeto deficitą, tačiau jeigu tai bus kompensuota pajamų padidėjimu iš mokesčių, atsižvelgus į gerėjančią ekonomikos padėtį, bus tai tik tarpinis pasikeitimas“ - reziumavo PNC Financial Services kompanijos pagrindinis ekonomistas Robert Dye.