Verslo ir rinkų naujienos » Rytinė akcijų rinkų apžvalga


Autorius: SEB bankas, Parašyta: 2010-11-17 10:28.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=10664


Didėjanti įtampa dėl Airijos problemų bei infliacijos grėsmės Kinijoje antradienį akcijų indeksų vertes abipus Atlanto privertė kristi 1,5-2 proc. Akcijų rinkoms tai buvo prasčiausia diena nuo rugpjūčio mėnesio, kuomet prasidėjo pastaruosius kelis mėnesius trukęs akcijų kainų kilimas.

Žemyninės Kinijos indeksai per paskutines 8 prekybos dienas smuko 10-12 proc. - nuogąstaujama, kad, nesugebant suvaldyti infliacijos, šalies valdžios pareigūnai bus priversti kelti bazinę palūkanų normą. Tokiu žingsniu Kinija prisijungtų prie kitų šalių (Australija, Pietų Korėja, Indija), kurios tai padarė pastarųjų kelių savaičių bėgyje. Šįryt investuotojų nuotaikos Azijos regione nevienareikšmės: besileidžiančių Kinijos akcijų indeksų įtakai bando nepasiduoti Japonijos rinka, kur akcijų kainos vidutiniškai kyla apie 0,3 proc. Panašus neužtikrintumas bus stebimas ir Vakarų Europos rinkose. Čia nesitikima sulaukti bent jau techninio kainų atšokimo į viršų, veikiau, priešingai - kainų kreivės bus linkusios inertiškai leistis žemyn, tačiau ne tokiais staigias tempais kaip vakar.

Šiandien JAV bus paskelbta nemažai makroekonominių rodiklių. Svarbiausi iš jų - paraiškų būsto paskoloms skaičius, vartotojų kainų indeksas, naujų statybų skaičius. Ryškių teigiamų poslinkių NT rinkoje nelaukiama, todėl akcijų kainos palaikymo iš makroekonominių rodiklių neturės. Vartotojų pasitikėjimas aiškus jau dabar, deja, pastaruoju metu jis stabiliai leidžiasi žemyn, o indekso reikšmė sudaro -47 punkto. Krizei įsibėgėjus, minėtojo indekso kreivės jau pustrečių metų svyruoja -54 ir -41 ribose.

Pardavimo nuotaikos antradienį įsisiūbavo ir Baltijos šalių biržose. Likvidžiausių 10 regiono akcijų indeksas OMXB10 nusmuko 1,5 proc. Vilniuje indeksas sumažėjo beveik 1 proc. Pastarąjį mėnesį nemenkus prieaugius demonstravusios bankinio sektoriaus akcijos patyrė bene didžiausią pardavėjų spaudimą - Banko Snoras kaina neteko 4,6 proc., o Ūkio banko 2,5 proc. vertės. Tačiau daugiausiai tarp aktyviausiai prekiautų akcijų antradienį krito „Agrowill Group" - net 7,1 proc., nes šią poziciją aktyviai pardavinėjo buvę neišpirktų obligacijų savininkai, iškeitę jas į bendrovės akcijas. Nepaisant šios bendrovės vadovų planų brangiai parduoti naują akcijų emisiją, lauktume tolimesnio bendrovės akcijų nuosmukio biržoje, kurį visų pirma turėtų sąlygoti pasitikėjimo stoka. Pasiūla iš buvusių obligacijų savininkų taip pat dar išliks kurį laiką.

Vakar prieš pat prekybos pradžią „Vilniaus baldai" pranešė trijų ketvirčių veiklos rezultatus, kurie tikrai turėjo atitikti investuotojų lūkesčius, ką iš dalies patvirtina teigiamas bendrovės akcijų kainos pokytis (+1,4 proc.) smukimo nuotaikų apimtoje biržoje. Bendrovės sausio-rugsėjo mėnesių grynasis pelnas, palyginus su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu pašoko 2,3 karto iki 21 mln. litų, o to paties laikotarpio pardavimai augo 34 proc. ir sudarė 141,6 mln. litų. Jei „Vilniaus baldams" pavyktų išlaikyti panašų pelningumą ir ketvirtąjį šių metų ketvirtį, tai metinis grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, viršytu 7 litus, o P/E rodiklis (akcijos kainos ir pelno, tenkančio vienai akcijai santykis) prie dabartinės rinkos kainos nesiektų nei 5. Tačiau įmonės vadovybė įspėja, kad dabartinės tendencijos žaliavų rinkoje nėra palankios ir šiuo metu pasiektas pelno maržas nebus lengva išlaikyti.

Nepalankus pasaulio akcijų rinkų fonas bei vietos bendrovių naujienų stoka ir toliau turėtų skatinti aktyvius pardavėjų veiksmus Baltijos šalių biržose. Kol kas kaip stabilizuojantis veiksnys veikė institucinių pirkėjų pirkimai, stebimi atskirose pozicijose, tačiau jiems išnykus, nuosmukio tempai gali tik paspartėti. Tačiau šią tendenciją reikia vertinti kaip paprastą korekciją po tikrai netrumpo augimo laikotarpio, ir kol kas per anksti teigti, kad pastarieji pokyčiai gali reikšti ilgalaikį tendencijos pasikeitimą. Šį teiginį iš dalies patvirtina pakankamai stabilios gynybinėmis vadinamų akcijų kainos, prie kurių dažniausiai priimta priskirti TEO LT, „Stumbrą", kai kurias energetinio sektoriaus bendroves ir pienines, „City Service" ir kt.