Skaičiuoti nemoki - jei „Sodros“ pajamos per sausį siekė 228,3 mln. Eur, o išlaidos - 303 mln. Eur - tai tarifą reikia kelti, o ne mažinti.

Ah, blin, teisngai, gi deficitas. Sumeciau artimetiskai procentus 0.3*0.15.

O kelt nereikia, negerai, geriau ten invalidumus tegul paziuri, auga kaip ant mieliu.

Skaitykite daugiau: http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/maxima-prabilo-apie-brangu-maista-ir-dave-pazada-pirkejams.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

Pas Lietuvos kartelininkus yra fainas dalykas kaip lojalumo ir pirkėjo kortelės. Labai lengvai gali pasiskaičiuot kiek pirkėjų prarado, kiek atsiradų naujų, kiek Ačiū kortelių lieka nepanaudotų dėka išvykimo iš šalies Šiuo atveju pabūsiu optimistu, gal pasiseks ir bent 100 mln eurų išsaugosim neišleidę juos Lenkijoj.

Po LIDL'o atėjimo Maximoj pastovios nuolaidos. Net nebūtina turėti kortelės.

tik ubagai korteles renka!

Ubagai, bomzai ir senukai.

Lietuvoje užfiksuota daugiausia savarankiškai dirbančių asmenų nuo 2008 metų – labiausiai jų skaičius išaugo statybų sektoriuje – 2,5 karto, o 8% sumažėjo žemės ūkyje.
Statistikos departamento skaičiavimu, per 2016 metus savarankiškai dirbančiųjų skaičius padidėjo 6.900 iki 155.400, o per pastaruosius šešerius metus nuo 2010 m. dirbančių sau padaugėjo 34%.
Nuo 2010 metų verslininkų, pasirinkusių gamybą, padaugėjo 97%– pernai pramonėje dirbo 13.800 asmenų. Statyboje jų skaičius išaugo 2,5 karto iki 18.300.


Tradiciškai daugiausi sau darbą vietą susikūrusių žmonių yra prekyboje -77.100, tai 1,5 karto daugiau nei 2010 m.
Vis daugiau darbo vietų sukuriama ir samdomiems darbininkams. Jeigu, statistikų skaičiavimu, 2010 m Lietuvoje buvo 1,112 mln. samdomų darbuotojų, tai pernai – 1,193 mln. 2016 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 14.900 laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, daugiausia laisvų darbo vietų 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo pramonėje – 2.700, prekyboje – 2.130, viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime – 2.100.
Tuo pačiu augo ir darbo jėgos aktyvumo lygis: 2010 m. dirbo 56,8% darbingo amžiaus žmonių, 2016 m. – 60,3%.


Plačiau: http://vz.lt/pramone/2017/02/26/savarankiskai-dirbanciu-zmoniu--rekordiskai-daug#ixzz4ZoN1ZEZO

Šitas tai tikrai sprogdina Lietuvą. Kiekvienas gali pasilyginti, kokį vidutinį darbo užmokestį moka jo įmonė ar kitos sektoriaus įmonės. Ko gero geriausia, kas ligi šiol įvyko šiemet.

http://rekvizitai.vz.lt/

Aišku, krūvos visokių blablabla, tipo reikia imti ne atlyginimų vidurkį, o medianą, neatsižvelgiama į ne visą etatą dirbančių, patentininkų skaičių, esančius motinystės-tėvystės atostogose ir t. t.

Bet iš principo tai yra nerealiai gera priemonė "for quick look". Jei DU vidurkiai tarp sektoriaus įmonių skiriasi 1/3-3 kartus, tai suteikia neblogo peno pamąstymui tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek VMI su FNTT.

Enjoy. Spėju, bus dar atkapstyta įdomybių. VŽ net atskirą straipsnių ciklą žada pradėti.

VP market "bratva" per 20 metų sugebėjo užauginti multimilijonierių ir net milijardierių, bet pasiekti vidutinį atlyginimą savo įmonėse taip ir "nesigavo" O logistai su savo 300-500 su kapeikom atlyginimais nužudė. Jeigu visi šiais laikais žino, kad jie moka vokelius siekiant konkurencingumo, tai akivaizdu, kad gautą pelną reikia apmokestinti gerokai daugiau negu likusių sektorių įmonėms. Ir lai sau moka toliau, viskas sąžininga - ir vairuotojams gerai, ir biudžetui, ir direktorių "mandrumas" bus apribotas racionaliu būdu.

Lietuvos ekonomika tarp Baltijos šalių pernai augo sparčiausiai

2016-aisiais Latvijos ekonomika pasistiebė 2%, Estijos BVP per tą patį laikotarpį paaugo 1,6%. Tai reiškia, kad Lietuvos ūkiui praėjusieji metai buvo sėkmingiausi tarp Baltijos šalių.

Jau skelbta, kad Lietuvos BVP per 2016 m. paaugo 2,3%.

Liuks, visai neblogai 'kaip pensionatui su 2.5 miesto'. + Ukis islaidauja daugiau nei oficialiai uzdirba, privaciam kreditui eile metu esant stabiliam.

Centrinės valdžios perteklius sausį – 230,9 mln. Eur.

Nueis į krašto apsaugą ir ekonomika stagnuos nepaisant augimo. Pasamdys daugiau virėjų ir mechanikų, bet tas iš kiekvieno investuoto euro neatneš nei poros centų naudos... Galėtų iš pradžių palaukt kol kitos šalys pasieks mūsų vidurkį ir tada mąstyt, o čia net planuoja viršyti 2 proc... Aš net nelabai suprantu kaip jie skaičiuoja ir apie kokius ten procentus šneka, nes realiai pakolkas KAMui skiria apie 10 procentų viso valstybės biudžeto, kažkas apie 800 mln

maxa, tu paverk, paverk dar daugiau - sako padeda nusiraminti.

Primenu, kad

2016 m. PAPILDOMAI krašto apsaugai skirta 150 000 000 Eur.
2017 m. PAPILDOMAI krašto apsaugai skirta 150 000 000 Eur.
Per du metus, krašto apsauga PAPILDOMAI gavo 300 000 000 Eur.

2018 m., krašto apsaugai papildomai planuojama skirti dar apie 150 000 000 Eur t.y. per 3 metus papildomai bus skirta apie 450 000 000 Eur., suma, kuri nebemažės. Paverskite ją litais, kad suprastumėt mastą.

Lietuva šiemet gynybai skyrė 723 mln. eurų.


Ar reikalingi komentarai?

Komentaras paprastas: kas nenori maitinti savos kariuomenės, maitina svetimą. Gali paraudoti dabar.

Matyt Trumpo kalbos vakar neklausei Klaustuk. Pozicija aiski, savo dali NATO privalote finansuoti. Kvestionuot galesi kai bus virs 2%.

Klaustuk, iki Smetonos ubagų Lietuvos kai buvo skiriama 20% bvp kariuomenei vis tiek dar labai toli.

Tie žodžiai tinka kariuomenei kuri turi realią jėgą, o ne žmonių būriui su šautuvais.

Tu dar tu ,,sautuvu'' nematei, o kokios kulkos ;) Nors pripirks samciu auksiniu. Tik kad mokesciu patemptu surinkt...