Akcijos po 20 proc vaikšto be jokių svertų, o jūs forexe murdotės. Ir negėda?

nu bet issove , man kai spekuliantu 20p pilnai pakanka, aisku, turiu ir pasyviai valdoma portfeli, bet ten dar neatidarau long eur/usd poroje...

Kai jau reikės pradėt pirkt baksą, tu pradėsi formuot short usd portfelį?

buvo toks wirecard, fintech afigienas, net paciam DAX sedejo, afigienai patikima tipo akcija virs 100 euru kainavo, ir tik pyst, paaiskejo, kad skyles balanse... kiek dabar kainuoja 0.311 euru... matau...

po to visokie snorai, ukio bankai, ir dar visoks sudas, tas pats vw ar daimler paaiskejo, kad padirbinejo tersalu ismetimo duomenis, ge paaiskejo, kad balanse didziule skyle del finansinio padalinio veiklos, galiu test... kaip sakant, cia kiekvieno pasirinkimas, bet ten daugiau gilinimosi reikia, ir pasirodo kad pateikiami duomenis gali buti toli nuo realybes....

plius cia svertai yra ir t.t.... sakau, kiekvieno prioritetai kiti...

pasyviame portfelyje ant korekciju nezaidziu, tik ant aiskaus trendo, dabar mano nuomone korekcija, kuri dar turetu uzsitesti, po to matysim... visi padaro klaidu, as taip pat...

Užmečiau akį į grafiką, paskutinė 1h žvakė tai čia korekcija pas jus vadinas, skubėkit pirkt, savaitė ir metai tai žaliai užsidarys.

O kur dingo tie centrinio banko doleriai, kurie nuolat gaunami, išleidžiant T-bonds? Rezervai. Iš jų ir superka. 'Pinigų spausdinimas' čia tiesiog reiškia, kad supirkdamas T-bonds, centrinis bankas dirbtinai padidina pinigų pasiūlą.

Rezervai atsiranda, kai jav vyriausybė nutaria ir kongresas palaimina tau į sąskaitą pervesti 1000$. Pervedimo akimirką sukuriamas ir indelis ir rezervas. Kitoje pusėja pasiūloma obligacija (bondas), tai ką jūs vadinate "skolinimu valdžiai", kad sugerti likvidumą ir sukurti užstatą kredito rinkai. Nes jei šios operacijos nebūtų, sistemoje FED'ui nepavyktų nulaikyti palūkanų normų ties targetu. (mon. politikos pravalas) Beje, tokia situacija buvo, smulkia apimtim, pernai rudenį. Prasta koordinacija tarp iždo/fed, nusprogo reitai.

Žodžiu, trumpai drūtai, čia yra mitas, kad JAV valdžia pirmiausia turi 'iš kažkur gauti (mokesčiai) ar pasiskolinti' dolerių, kad juos galėtų išleisti. Nei JAV, nei UK, nei JP, AU, NZ taip neveikia. Čia tik pas mus Europoje taip veikia.

Šios šalys visuose terminaluose vadinamos 'suverenais'. Dėl to, kad yra monetariškai suverenios, jų ekspansinę pinigų/fiskalinę politiką iš principo riboja tik infliacija.

FED neužsiima skolinimu valdžiai. QE pinigai nepatenka į biudžetą. FED obligacijas superka iš tų, kurie jau valstybei paskolino, t.y. iš investuotojų.

Suverenios, t.y. savarankiškos ir nepriklausomos, o ne dėl to, kad turi monetarines galias.

Riboja ne infliacija, o jų mandatas - stabilumo (kainų, fin.sistemos), ekonomikos augimo, nedarbo (FED atveju). O šios sritys jau savaime viena kitą prižiūri, tokie savireguliatoriai. Pūsi smarkiai ekonomiką - kainos per daug iššaus; per daug kelsi palūkanas, ekonomika ims lėtėti, nedarbas augti ir pan.

Kai tiek ilgai pabuvom arti 0%, palūkanų kėlimas būtų infliacinis reiškinys, o ne defliacinis, kaip rašo vadovėliai.

Bet jo iš principo, taip, tiek kad teisiniai sutarimai jau kelis kartus buvo sulaužyti, Europoje Mastrichto sutartis, JAV FED aktas. Na, sakykim taip, išmaniai apeiti. Realybė verčia.

o kaip galvoji kas yra tie 'investuotojai' perkantys obligacijas? ir kaip galvoji ar jie jas tikrai tokiais kiekiais temptų jeigu nebūtų galutinio pirkėjo t.y. FED?

Palūkanų norma būtų koks 20%, jei FED nepirktų, o spreadas ant junk-bondų, dar koks +20%. Šaržuoju žinoma.

Kiekvieną pirmadienį Iždo vadas ir FED vadas pusryčiauja/pietauja. Žodžiu aptaria kasdienes operacijas, aktualijas ir t.t. Ty. dvi valstybės kišenės atsakingos/atskaitingos kongresui. Atskirtos 'ant popieriaus' nuo 1951 berods.

https://www.federalreservehistory.org/essays/treasury-fed-accord

Skolinimo valdžiai čia nėra, čia jau operuojama antrinėje rinkoje, superkant t-bondus iš komerc. bankų iš turimų rezervų, ir reguliuojant likvidumą rinkoje. Faktiškai įvyksta tik swap'as tarp turto klasių.

Iš kur rezervai atsiranda?

Ką jūs turite omenyje?

Vėjo postą.

Pvz. https://fred.stlouisfed.org/series/TOTRESNS

Komercinių bankų privalomieji rezervai centriniam banke. Turi kažkiek ir nuosavo kapitalo

Bet klausimas yra iš kur jie atsiranda ir ką komerciniai bankai su jais gali daryti.

Beje, nuo kovo privalomieji = 0%

% nuo kombankų pritrauktų indėlių
Na veikimo laisvės čia iš esmės nėra, tokios jau žaidimo taisyklės dalinių rezervų sistemoje. Visgi tai iš esmės tarnauja kaip finansų sektoriaus likvidumo valdymo priemonė, tam tikras sabilizatorius.


Vistiek kombankai laiko ten sočiai excess cash'o - ir dėl saugumo, ir dėl to, kad per CB jie vykdo tarpusavio skolinimąsi, įvairius atsiskaitymus su kt kredito įstaigom.