Nežinau, didelė ar maža dalis darbdavių įmanytų - visai nemokėtų atlyginimų. Turėjau darbdavių, kurie tikrai labai vertino žmones ir jų darbą ir sakydavo, kad alga turi būti tokia, kad žmonės stengtųsi..
Darbuotojai irgi labai įvairūs nuo - mokančių dirbti ir dirbančių iki besistengiančių ką nors nugvelbti bet kokia proga.
Nepažįstu labai 'užspaustų' darbuotojų. bet mano labai gerai pažįstami statybininkai laiku negavę sutarto atlyginimo susirenka į darbą ir sėdi, nedirbdami (streiko forma), kol darbdavys neatsiskaito, ar bent sutaria kada tai padarys. Ir tai tikrai veikia dabar, per šią krizę..
Manau, kad padėtų ir 'Lelijai' ar kam nors panašiam peržengusiam visas ribas.

Laikau absoliučiai kvailais masinius streikus su nekonkrečiais reikalavimais 'neskurdinti', 'nevogti' ir pan.
Be nepatogumų bendrapiliečiams jie nieko neduoda ir duoti negali nes neaišku ko norima.

Primrose> jei dešrą ar duoną nemokamai dalintų, ar neimtum ? Ar sakytum "Ne, negaliu nemokamai imti, tiek darbo įdėta jai pagaminti, imkit pinigus" ? Tas pats Darbuotojo atlyginimas yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas - aš nematau čia problemos - jei netinka darbdavio tenkinamos sąlygos, darbuotojas gali susirasti kitą darbą - niekas nėra verčiamas dirbti būtent tam tikrame darbe, už tam tikrą atlyginimą. Ne TSRS laikai, kai buvo duodamas paskyrimas dirbti.

"Valstiečių laikraščio" žurnalistai ir kiti darbuotojai protestuoja prieš darbdavių reikalavimą nutraukti darbo sutartis ir dirbti pagal verslo liudijimus, tačiau laikraštį valdančios bendrovės vadovai tvirtina tokio nurodymo nedavę.
http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/-valstieciu-laikrascio-darbuotojai-protestuoja-del-reikalavimo-dirbti-pagal-verslo-liudijimus-324407

Darbo birža pastebi, kad nors šalyje bedarbių yra daugiau nei 310 tūkst., tačiau darbdaviai neranda tinkamų darbuotojų, tad juos vežasi iš užsienio – vietos darbuotojai arba nenori dirbti už siūlomą atlyginimą, arba darbdavių netenkina potencialių darbuotojų kvalifikacija.
http://verslas.delfi.lt/business/bedarbiai-uz-bet-kiek-nedirba.d?id=40470253

100 turtingiausių Lietuvos verslininkų
http://www.ekonomika.lt/naujiena/100-turtingiausiu-lietuvos-verslininku-3474.html#154

prekybos centre „Maxima", esančiame Savanorių 31, Vilniuje, praėjo pro kasas nesumokėjęs už pirkinių maišelį Maxima, kurio vertė 0,30 Lt., tuo įvykdydamas smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.
http://www.desperacija.lt/?vilniaus-miesto-2-apylink%C4%96s-teismas-nutarimas-2010-m.-spalio-27d.-vilnius,279

Va čia tai cool! Teismas dėl 0,30 Lt.

už maišelius dar ir primokėti maxima turėtų, nes tai vaikščiojančios reklamos

Zu, ne 0.30 Lt esmė, o kaltinamojo elgesys ir išsisukinėjimo metodai, kai yra medžiaga patvirtinanti jo kaltumą. Kaip sakant kvailą ir bažnyčioj muša.

Per metus – du minimalios algos didinimai



bus bėdų.. Jau geriau dar labiau NPD padidinti galėjo, nes minimumo didinimas nemažai daliai LT verslo bus skaudokas.

Yra daug paprasčiau. O vyksta taip. Žmogus pasirašo darbo sutartį, kad darbas apmokamas pagal valandinį darbo tarifą tai butų apie 160val., 172val. per mėn. ir min. 800lt. ant popieriaus. Žmogus dirba, gauna alga, kad ir 700lt. Paskui darbdaviai pasako, kad mokės darbuotojams ne nuo valandinio, bet nuo vienetinio tarifo (kiek padarai, tiek ir gauni), žmonės sutinka, bet vis tiek jie gauna tiek pat,o laiko išdirbis būna didesnis 190val., 210val. per mėn. . Nes darbdavys žino kiek gali žmogus padaryti produkcijos ir pagal tai jis nustato tarifą, kad galutinis darbo užmokestis būtų pagal minimalų darbo užmokesti. Prie valandinio tarifo žmogus gaudavo apie 4lt už val. o jau prie vienetinio tarifo gauna tik kokius 2lt. už val., bet padaro daugiau. Ir plius prigalvoja dar visokiu nuobaudų, kad tik mažiau mokėtu.

Sunkiose derybose darbdavių ir profsąjungų atstovai preliminariai susitarė nuo liepos 1 d. minimalią algą didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 470 iki 530 litų ir laukia Vyriausybės pozicijos, rašo „Verslo žinios”.

http://verslas.delfi.lt/business/sutare-minimalia-alga-didinti-iki-900-lt.d?id=40803769

BroniusKairys, kas čia per kiekinis užmokestis? Yra toks juridiškai apibrėžtas? Nes tiek minimalus mėnesinis atlyginimas, tiek valandinis yra nustatyto dydžio, t.y. jeigu sutartyje nurodytas valandinis, tai ir mokėt reikia ne mažesnį už minimalų valandinį įkainį, t.y. žmogus, dirbdamas ~160 val. per mėnesį ir pagal valandinį atlyginimą turi uždirbt panašiai kiek ir nustatytas minimalus mėnesinis.

Na taip pasirašo už valandinį darbo užmokesti, bet darbuotojams, kad ir toje Lelijoje lygtais direktorė sakė per TV3 paskutine instanciją, kad darbuotojai gauna tiek kiek padaro ir turi labai intensyviai stengtis.


http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/3fdb0e7d55bb3

Taip yra. Pagal darbo kodeksą gali mokėti ir mažiau nei minimalus darbo užmokestis, jei darbuotojas nevykdo sutartos darbo sutartyje apimties.
Iš patirties galiu pasakyti, kad įmonėse dirba daug skirtingo našumo darbuotojų. Dažniausiai tie kurie nėra nagli, tylūs ir nemokantys save pakelti vadų akyse, uždirba mažiau, bet padaro ženkliai daugiau, nei tie, kurie yra aršūs, moka tik teises, ignoruoja pareigas, save nuolatos išsiaukština, bei likusius kolegas vadų akyse žemina.

Antai R. Lazutka su didžiuliu ideologiniu patosu triuškina mano teiginį apie 4-6 kartus Lietuvoje mažesnį darbo našumą, pasitelkdamas BVP perkamosios galios pariteto rodiklį ir prieina stulbinančios išvados, kad darbo našumas mūsų šalyje yra tik du kartus mažesnis nei Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Švedijoje. Puiku, tačiau gal tada galėtumėte, gerbiamas ekonomiste, lyginti tokiu metodu apskaičiuotą darbo našumą ne su nominaliu, o pagal perkamosios galios standartą įvertintu darbo užmokesčiu. Turbūt, man nereikėtų Jums aiškinti, kad tai yra ne tas pats, o ir atlyginimų skirtumai „ten“ ir „čia“ tampa ne 5-7 kartai, kaip Jūs rašote, o 2-3 kartai.
Tuo visiškai nesiekiu įrodyti, kad dabartinė situacija Lietuvoje yra patenkinama ir privalome sukandę dantis toliau gyventi neturtingai. Tačiau negaliu sutikti ir su primygtinai brukama nuomone apie „kraują siurbiantį“ Lietuvos verslininką, kuriam nėra nieko malonesnio kaip tik apiplėšinėti savo samdomuosius darbuotojus. Suprantu, tarpstant iš žmonių nusivylimo nuotaikų, galima užsidirbti vieną kitą populiarumo balą.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/gnauseda-man-nepriimtina-r-lazutkos-tiesa.d?id=43493569

Pagūglinkime Libijos ir Lietuvos BVP ir pamedituokime, kodėl Lietuvoje neturint naftos ir turint tokį "žemą" darbo našumą ir apie 2 syk mažiau darbingų gyventojų, Lietuvos BVP tik niekingais keliais šimtais USD mažesnis už nafta turtingos Libijos BVP, kuri savo rodikliais varžosi ne su rumunijomis ar ukrainomis, o su pakankamai turtingais Šiaurės Afrikos kaimynais.

Ką į tai atsakytų visokie tvirtintojai, kad Lietuvoje taip jau nenašu.

Nežinau į kurią čia tą temą rašyti, tai rašau čia. Radau skelbimą į emitentų ir prekybos skyrių:

http://www.vpk.lt/lt/vpk-pranesimai/karjera/14733/

Reikalavimus ten parašytus kaip ir atitinku, bet su valstybės tarnyba nesusidūręs. Gal žinot, koks būna konkursas į tarnybą: ar daug pretendentų būna, kokia ten tvarka priėmimo? Ką apskritai reiškia A lygis, 12 kategorija? Ar šiaip kas kaip ten toj valstybės tarnyboj

Dėkui už atsakymus

A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;
12 kategorija yra pareiginių algų koeficientas - 5,7 koeficientas.
----
Eina žmogus į valstybės tarnyba ir nesugeba informacijos susirasti interneto platybėse. Tai koks iš jo tarnautojas bus ir dar į tokias pareigas?!

Tai nežinau ar verta dar ten eiti. Norėjau pradžiai susižinoti.
Ot ir nelabai ką padėjai, centas. Daug maž ten tas, ką pasakei, ir skelbime parašyta.

Tai gal kas nors žinot, kas esat bandę, kaip ten kas valstybės tarnyboje? Kas ten per konkursai?

Tai gal esat kas dalyvavę konkurse? Būtų įdomu išgirsti patyrusių nuomonę. Ir dar gal kas su VPK susidūrę...