Iš tiesų tai taip - įvedimas būtų puiku - pasibaigtų tas nervų tampymas ir atsirastų stabilumas.
Tik kad ten viršuje niekas apie mus - paprastus žmones - negalvoja...

Negali ivesti EUR nedevalvave.. niekaip.

Bet ivedineti irgi nesamone. Turi ivesti kai ekonomika etc. yra stabilus.

Mano ir kitu minciu del nedevalvavimo palaikymas: Lietuva nieko nelaimetu devalvavus

yra tokia ekonomine logika, kad smunkant ekonomikai, turi zemyn vaziuoti ir valiutos verte, dabar lt viskas daroma pries ekonomine logika, paziuresim kuo tai baigsis, ar tik ne dvigubu neigiamu efektu?
devalvavimas, kaip ir bet kuris kitas procesas turi savu pliusu bei minusu, iki siol nepamaciau normalios analizes su skaiciukais ir galimais ivykiu modeliavimais kodel gi toks jau prazutingas tas lito devalvavimas. kol kas viskas apsiriboja tik kalbomis ir tiek, koks tu kalbu objektyvumas, na laikas parodys...

panasu, kad Glavecko viesi pamastymai, sukele audringa reakcija, buvo labai laiku ir i tema... Jis tada juk aiskiai sake, kad litas pervertintas, bet devalvacija gali ivykt tik pereinant prie euro, kai santykis 1:3,45 bus pakeistas kitu. Ir tam jokiu istatymu keist nereikia. O koks bus naujas ltl/eur santykis vienas Dievas tezino. Siandien statyciau, kad korekcija bus 10-20% ribose...

gal ir visiskai profaniskai atrodo, bet mano supratimu, devalvacija baisi uzsienio skolos atzvilgiu.
tuo tarpu Rytu ir Centrines Europos atveju uzsienio skolos mazeja, o vidaus dideja! dar pakantet vyriausybems puse metu ir tuomet vidaus skolas bus lengva "atspausdinus" nurasyt ;)

Kaip galima pakeitus ant popieriaus skaiciukus sumazinti arba padidinti uzsienio skola? Kokia buvo, tokia ir liks. Tipo viena diena padarom kursa 1 litas = 1 000 euru, atiduodam skola ir visogero?

cia mol "senbuvis" prabilo?
Nuo kada vidaus skolos uzsienio valiuta atiduodamos? Devalvavus be abejo uzsienio skolos nasta padideja, bet tikrai ne vidaus.

Siūlyčiau Jums pradėti stebėti latvius ir jų centrinio banko intervencijas supirkinėjant latukus ir taip eikvojant savo užsienio valiutos rezervus. Jei kas ir turės pirmas pretekstą devalvuoti valiutą, tai bus Latvija. O jei Latvija devalvuos... Na patys suprantat, kad žygiuos visos trys šalys kartu.

Tamsta perskaitote visa posta ar tik dali? As atsakiau i posta:


prisijungti :
gal ir visiskai profaniskai atrodo, bet mano supratimu, devalvacija baisi uzsienio skolos atzvilgiu.

Kaip galima pakeitus ant popieriaus skaiciukus sumazinti arba padidinti uzsienio skola? Kokia buvo, tokia ir liks. Tipo viena diena padarom kursa 1 litas = 1 000 euru, atiduodam skola ir visogero?

Ar matote zodi uzsienio?

tai tuomet tamsta isiskaitykit i pirmini saltini:
"gal ir visiskai profaniskai atrodo, bet mano supratimu, devalvacija baisi uzsienio skolos atzvilgiu.
tuo tarpu Rytu ir Centrines Europos atveju uzsienio skolos mazeja, o vidaus dideja! dar pakantet vyriausybems puse metu ir tuomet vidaus skolas bus lengva "atspausdinus" nurasyt ;)"

nejau reikia Semetiskai-buhalterisku braizu mintis isguldyt itin aiskiai? Jei taip - tuomet prasom:
Uzsienio skola, devalvavus vietine valiuta, tampa sunkesne nasta.
Tuo tarpou vidaus skola (t.y. vyriausybes isipareigojimai litais) palengveja ju papildomai prispausdinus.
Galiausia ivertinus uzsienio skolos ir vidaus skolos dinamika, akivaizdu, kad greitu metu devalvacija duos naudos vyriausybems.

P.S. Jusu postus perskaitau idemiai ir iki galo

MataiM, latviukus jau seniai stebime, bet kuo ki jie tokie ypatingi? Ar jie kuo nors svarbesni už Lenkiją (prekybos apimtis panaši, net neskaitant tautiečių shopping'o Suvalkuose, kuris statistikoje nematomas), arba (tarkim, kartu paėmus) Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Švediją, UK ir kitas valstybes su nuvertėjusiom valiutom? Man atrodo, mes per daug žiūrėjome į latą, ir net nepastebėjome kaip zlotas nukrito...
Kaip suprantu, latai, kuriuos supirko centrinis bankas, išimami iš apyvartos, todėl greičiau apyvartoje pritruks latų (jau dabar trūksta, ir tai viens iš krizės amplifikatorių), negu baigsis valiutiniai rezervai. Teoriškai, jei lato kurso išlaikymas yra aukščiausias valstybės tikslas ir uždavinys (kuo jie vis dar bando įtikinti), tai teoriškai esamą kursą jie gali išlaikyti ilgiau negu pratemps pati valstybė ir visi jos bankai. Bet ar valiutos kursas vertas tokios aukos, abejoju...

Iš psicholiginės pusės Latvijos valiutos devalvacija lietuviams padarys tikrai didesnį poveikį nei Lenkijos zloto nuvertėjimas. Žiniasklaida tikrai pasigaus šią informaciją ir antraštėmis "nužudys" paskutinius optimistus

Dėl prekybos apimčių - tu teisus.

Dėl latų pritrūkimo - pereis ant kitos valiutos. Pradės atsiskaitinėti EUR'ais. Jau seniau rašiau, kad prekybcentriai manau opėjant šiai problemai leis atsiskaitinėti EUR'ais už pirkinius

Dėl lato kurso palaikymo laiko ir momento kada valstybė pati kapituliuos - na vėl gi, centrinis bankas amžinai ir iki paskutinio lašo neeikvos savo rezervų. Bus taškas, kai centrinis bankas ateis pas valdžią ir sakys - "chebra, jei nenorit likti be rezervų - devalvuojam".

Matai, dėl psichologinio poveikio sutinku, mums lengviau tapatinti save su latviais, negu su lenkais. Be to, zlotas ne per naktį nuvertėjo, dėl to nesukėlė didelio šoko nei Lenkijai, nei jos kaimynėms.
Na o jeigu Latvijoje mažėjant latų lygiagrečiai apyvartoje pradės suktis EUR, tai vistiek įmonėms reikės latų kad sumokėti mokesčius. Va tada jie ir atneš atgal į centrinį banką dalį tų eurų. Todėl manau bus kažkoks rezervų stabilizacijos taškas. "Iki paskutinio euro" tai tik vaizdinga metafora Deja kelias iki to stabilizacijos taško labai ir labai skausmingas, nes pinigų masės susitraukimas=ekonomikos susitraukimui.

Kam naudinga ir kas kol kas pralos devalvuojant lita.
Nuadinga - valstybei trumpu laikotarpiu - nereiketu mazinti valdininku atlyginimu bei atsisakyti populistiniu isipareigojimu pensininkams ir..., taisosi prekybos balansas. nes importas sumzeja.
Kas priesinasi? Monopolijos
Bankai (ypac skandinavijos), juo uzgriutu negrazintos paskolos, ypac NT, bei butu suzlugdytas VILIBOR kartelinis susitarimas skolinti valstybei EUR paskolas uz zveriskas palukanas.
Kas bando apsisaugoti?
Monopolijos dirbancios importo rezime - silumos tinklai, lietuvos dujos. Jie po truputi keicia isatymus, kad ju produktu kainu perskaiciavimas vyktu dazniau, vadinasi trumpiau dirbtu i skola.

Kas trukdo devalvacijai. Artejantys prezidento rinkimai.

na pvz lenkijoje, nuvertejo zlotas, o didzioji dalis gyventoju paskolas yra paeme uzsienio valiutom, dazniausiai sveicarijos frankais, aisku padaugejo nemokumo atveju, tik kazko nepastebejau, kad ten masiskai gyventojai is namu butu iskeliami ir t.t., tai gal nereik jau taip spalvu sutirstinti aaa. Na bus problemu ir ka, tie kas eme paskolas uzsienio valiutomis rizikavo, nes pajamas gauna litais, ilgai megavosi mazesnemis palukanomis, na ir ka rizika kesinasi parodyti savo jega, tai ka dabar del to turi kenteti visas salies ukis ir ekonomikos konkurencingumas. galima sekmingai sudaryti valstybines paramos programas, tiem zmonems kurie nesugebes laiku ismoketi paskolu ir t.t., o dabar tik gasdinimo programa varoma. aisku traukinumas devalvavimui jau nuvaziavo, t.y. geriausias laikas, o reikejo devalvuot, paimt paskola is tvf ir ja tikslingai panaudot kartu optimizuojant valstybes islaidas ir valdininku aparata,
man jau atsibodo, ta propaganda apie devalvacija ir jos griaunama zala, aisku ji turi trukumu bet tuo paciu privalumu, ir kiekviena salis yra kazkiek specifiska, tad reik gerai panagrineti pliusus ir minusus devalvavimo, taciau nemanau, kad lt vyriausybe tai dare, nes kitaip as premjero vietoje ramiai parodyciau skaiciukus ir modelius, kas ir kaip vyksta devalvuojant arba ne lita, siuo metu tas zmogus kartu su kolegomis zaidzia salies ateitimi ir jos ekonomika kaip kazino prie losimo stalo, taigi arba jis laimes ir istrauks sali, arba gedingai prakis ir ja dar labiau paskandins, taigi ziuresim kaip cia baigsis, rulete sukasi ir anksciau ar veliau prades stoti, tada paaiskes rezultatai sito pono ir komandos losimo, uz ka statote jus???

Del skandinavisku banku politikos NT srityje.
Teko prie kelia dienas pasiklabeti su vieno banko darbuotojais. Sitaucija mazdaug tokia:
Bankai kol kas nenusavina nemokiu klientu turto, kadangi busto paskolu draudimas turi sukaupes 100mln litu imoku, ( skaicai tokie Vilniuje vidutine buto kaina (2007-2008m) 250 t Lt. Galimas nuvertejimas 2010m iki 50% ( -125 t Lt). Del skaicaivimo paprastumo draudimo bendroves ismoka bankui 100 t Lt: vadinasi lesu turima 1000 butu blogoms paskoloms padengti. Esant dabartinei situacijai, kol nemokiu klientu skaicius yra maziau nei 2%, bankai kol kas neturi dideliu problemu, kadangi jie dengia tokius nuotolius dirbtinai pakele VILIBOR.
Siuo metu bankai tik perrasineja sutartis duodami atidejima mokejimams( kai kuriais atvejais ir palukanu mokejimo atidejima), taciau banko marza issauga nuo 0.5-1% iki daugiau nei 4%. Perrasius dideli kieki sutarciu, labai tiketinas VILIBOR mazejimas esant ekonomikos stabilizavimo zenklams.
Naujos paskolos neisduodamos, o jei kam ir siuloma, tai nurodomos tokios salygos, kad paskolos neimtu.

Del pacios devalvacijos: ji siuo metu vyksta, bet kitokiu principu: Tiesiog mazinami valstybinio sektoriaus darbuotoju atlyginimai (privatus mazina per atleidimus ar pervesdami i puse etato ar nepilnos savaites darbo diena).

Manau, kad nevertėtų sutapatinti defliacijos ir devalvacijos- juk šiuo metu būtent tokias išeitis ir turime: arba juoda litinė defliacija (kas šiuo metu ir įsibėgėja), arba devalvacija. Manau, kad pagrinde dėl psichologinių priežasčių palaikomas IMHO skausmingesnis defliacijos kelias. Žinoma, filosofiškai žvelgiant galutinis rezultatas tas pats- sumažėjusios realiosios pajamos (defliacijos atveju gauname vis mažiau litų ir tuo pačiu eurų, devalvacijos- tiek pat litų, bet mažiau eurų), ir šiuo atveju žaidžia verslo grupuočių interesai, lošiama pagrinde emocijų korta - visi prieš silpną litą, aiškinama, kad pabėgs užsienio kapitalas... tai va man klausimas kyla: kiek mes to kapitalo dar vis turime ? kiek pastebėjau, lankstusis kapitalas jau paliko Lietuvą.

Žodžiu labai nesiplėsiu šiuo atveju, tiesiog vėl įkišiu seną gerą Balassa-Samuelson efektą, kurį supaprastinus galima teigti: infliacija/defliacija priklauso nuo BVP vienam gyventojui dinamikos. Žinoma, rodiklių lag`as pakankamai didelis, bet ryšys yra- greit po didžiojo BVP šuolio pašuoliavo ir infliacija (BVP palei 10%, infliacija virš 10%). Taigi įvertinkime gražias šnekas apie BVP susitraukimą tarkime po 10% du metus iš eilės (per dažnai keičia prognozes, kad susigaudyčiau kokia galioja dabar ) ir primeskime kokia tokiu atveju turėtų būti defliacija...o jei pamenat, kaip koreliavo visi kiti dydžiai, tiesiogiai priklausomi nuo eko vystymosi (atlyginimai, NT kainos ir pan), suprasit, kad nieko gero nenusimato artimiausiu metu. Algos kilo 2-3 kart labiau nei BVP, NT kainos turbūt 4-5 kart greičiau ir pan. Aišku, galima tikėtis, kad atbuline eiga tempai bus kiek mažesni, bet aš sakyčiau taip: mažai nepasirodys

P.S. nevisai į temą, bet viena mintelė dėl Kubiliaus politikos: vienas svariausių šios politikos priešininkų argumentas buvo, kad mes vos ne vieninteliai pasaulyje imamės tokių kvailų priemonių- mokesčių didinimo ir išlaidų mažinimo, paskui prie mūsų prisidėjo braliukai latviukai... dabar per žinias pastebėjau, kad Airijos deficitas viršija 13% BVP (su Kirkilo biudžetu, manau, būtume pasiekę net geresnį rezultatą ), nedarbas 11%... ir galiausiai ši šalis, dėjusi pastangas vartojimo gaivinimui (ką daugelis siūlė ir siūlo Lietuvai) ir sėdusi į juodą š...., nusprendė staiga ir radikaliai didinti mokesčius ir mažinti išlaidas. Tiesiai šviesiai, nežinau ką tai reiškia, nesu įsigilinęs į jų padėtį, bet nuojauta kužda, kad pamatysime ne vieną šalį, kuri pasuks šiuo keliu. Todėl..... gal šįkart pirmieji būsime gerąja prasme?

na kolega islaidas tai irgi dar reik moket efektyviai ir protingai sumazinti, kad butu kuo mazesnis neigiamas efektas, tu tiki, kad dabartiniai valdantieji tai sugebes padaryt???
as abejoju...
piaras ir tiek...

p.s. tegu kubilius parodo, kaip jis asmeniskai pats taupo i darba su baidare nerimi is ryto nuplaukdamas ir atgal taip pat ir sveika ir pinigu sutaupys, nors kelias ir gan ilgokas iki turniskiu rezidencijos, bet pasitreniraves priprastu

Čia gal mano asmeninė patirtis kalta, kai praktiškai niekad nebūna, kad viskas eitųsi kaip per sviestą, be klaidų, tai aš net nesitikiu, kad tokiu lygiu bus priimti idealūs sprendimai.. klaidų matau daug, bet pagrinde ne mokestinėj srity (neskaitant bardako su verslo liudijimais ir visais susijusiais dalykais), o išlaidų mažinime- netinkami prioritetai mano galva, nes nevisada naudinga siekti sutaupyti srityse, kur yra didelės išlaidos. Aš kategoriškai pasisakau prieš fondų mažinimą statutiniams pareigūnams (kad būtų tiksliau- ugniagesiams, policijai, kitoms spec tarnyboms), nes šiuo metu jų poreikis tik augs, ir jau auga, tai žinau tiksliai. Šiose srityse negalima taupyti, nes tai yra fundamentalios valstybės funkcijos. Valdininkų armija pasidaro reikalinga, kai viskas klostosi gerai, todėl karpyt reik visokius planavimo ir panašius skyrius, departamentus ir pan., kurių paskutiniais metais pridygo kaip grybų po lietaus.

Kalbant apie tai, labai tikrų spekuliantų apžvalgoje pateikta istorija apie išlaidų mažinimą (tikiuosi kad niekas nesupyks):


Sąnaudų mažinimas krizės metu:
Pastatė tiltą. Vaikai turėklus terlioja, kažkas žibintus daužo.
Nusprendė nusamdyti sargą. Priėmė. Bet nėra kam sargavimo grafiko sudarinėti, sargo
spec. apranga rūpintis, prižiūrėti, kad sargas negirtuokliautų. Priėmė į darbą sargui viršininką.
Bet nėra kam buhalterijos vesti. Priėmė buhalterę. Nėra kam kadrų apskaitos vest.
Priėmė personalo vadybininkę, po to, kad visus prižiūrėti - direktorių. Pastatė administracinį pastatą, lyg ir viskas gerai, bet organizacija pavadinimo neturi. Kreipėsi į ministeriją, ši į vyriausybę ir gavo pavadinimą – “Tilto apsaugos departamentas”.
Viskas gerai, bet staiga…krizė.
Grįžta direktorius iš ministerijos, ir sako: “Liepė išlaidas susimažinti, ką darysim?”
Susirinko visa administracija, apsvarstė taupymo galimybes, nubalsavo, ir atleido iš darbo… sargą.


Idealu būtų pamatyti Kanados tipo reformą (kažkuriam verslo klasės numery aprašyta), kai buvo iš esmės peržūrėtas valdžios aparatas, etatai nurėžti 30-50%, ir iš nuolatinio deficito buvo pereita prie stabilaus proficito. Žodžiu bene idealiausias praktinis pavyzdys yra Kanada, o kad tai pavyks padaryti Lietuvoje, aš netikiu. Čia jau ne Kubiliaus nosiai, politinės valios tam neužteks. Bet lygiai taip pat manau, kad apskritai pasirinktas kelias yra tinkamiausias mūsų atveju