Ši vieta man senokai užstrigo...berods spekuliantuose esi rašęs.Žmoguje jaučiasi geras išsilavinimas,o svarbiausia sveikas,loginis,nefragmentinis mąstymas.Negi jau ir tokie žmonės Lietuvoje bedarbiai...? Kai visur susiduriame su kompetencijos stoka...



Ne,man malkų nereikia. Tačiau,jei žmogus turi lėšų laikinam išsilaikymui, tokios trumpalaikės pertraukos gyvenime labai pravėdina smegenis. Nuo bendro chaoso...Nors tas pravėdinimas gali būti ir nelaisvanoriškas (laisvanoriškai tai padaryti mums pritrūksta valios),tačiau jis visgi yra žmogui naudingas

Euro įvedimas šalies ekonomikoje jau senai vyksta ,,de fakto“.
Bankų paskolų portfelio sudėtyje paskolų eurais dalis nuo 52 % praėjusių metų pradžioje padidėjo iki beveik 63 % š. m. sausio pabaigoje.
Sparciai artejam prie "Euro atlyginimo", t.y. 3-is kartus mazesnis bet vis dar Litais.

Ačiū už skaičius, taigi ką noriu pasakyti: jei tarsime, kad vidutinė paskolos suma siekia ~250k lt, kiekvieną skolą prirašysime trijų žmonių šeimai, gausime, kad prasiskolinę apie 180k lietuvių - apie 6% visos populiacijos. Dabar atsakykime sau į klausimą, kiek šių žmonių JAU susuiduria su sunkumais, kiek jų neišvengiamai susidurs smunkant ekonomikai, ir kiek PAPILDOMAI žmonių susidurtų su sunkumais dėl devalvacijos?

Sutiku, kad tai yra vienas iš minusų, bet dėl visų išvardintų priežasčių aš jį linkęs pašalinti iš svarbiausiųjų sąrašo. Vistik siūlau diskusiją šiuo klausimu baigt, nes jaučiu kad daug kam tai yra aktuali tema, tiesiogiai lemianti ateities piniginės storį, todėl objektyvumo nesulauksime

Faktas, kad Latvijai leista peržengti 5,35% BVP dydžio biudžeto deficitą, kad valdžia šviežiai užgarantavo dėl devalvacijos nereikalingumo, kad valdžios veiksmai byloja apie siekį nedevalvuoti lito, kad Lietuvos ESD nuvažiavo iki rekordinių žemumų reiškia, kad priverstinė devalvacija dar nėra ant slenksčio, ir galima bent kuriam laikui kiek atsipūsti

http://dv.ee/Default2.aspx?ArticleID=f5366c08-6142-4fce-83e5-12ac2231181f&open=sec

Belsebubai,perskaityk
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=20971518

Mane siaubingas pavydas suėmė... Nebūtinai Tailandas,nors ten tikrai gerai...
O juk tam tereikia tik vidinės drąsos, vidinės ir nevidinės laisvės. Vieno iš tų dalykų aš neturiu
Tu turi...

Atkreipiau dėmesį į vieną komentarą

Pasitrynus - gali būti. Bet pagyventi yra neblogai.Tai skirtingi dalykai.
Aš spalio mėnesį nė nežinojau,kad Lietuvoje buvo prasidėjusi indėlininkų panika. Argi elementų išėmimas suteiktų tokią prabangą? Nors televizorių turėjau...

"„nepaprastas aplinkybes“ apibrėžia Nacionalinio saugumo įstatymas, tai gali būti arba kokia nors agresija, arba stichinė nelaimė"- teigia S.Šedbaras. Plačiau

Nors kartą bandoma bent kažkiek paaiškint kas tos nepaprastos aplinkybės Lito patikimumo įstatyme.

Tai gal kaip pretekstas gali būti pavasarinis potvynis pamaryje?

Belsebubui:

Visgi idomu butu pratesti nagrinejima. Prisipazistu kad gaila jog iveliau i subjektyvu EUR/LT paskolu nagrinejima, kuris turi pliusu ir minusu ir sutinku kad ji reiketu jau baigti ir palikti ramybeje.
Malonu kad sutariam del socialines puses.

Bet noretusi bendra vaizda izvelgti Lietuvos, nes nuo to ir priklauso devalvacijos tikimybe.
Jeigu pagal Svyturi, imonei nera svarbu devalvacija - isskyrus kad jeigu tai eksportuotojas, jis laimes valiutos (pajamu), o jei importuotojas jis pralaimes -, tai galbut bendroji uzsienio skola nera vienareiksmiskas rodiklis, nors principe vietine valiuta ta skola dides, todel faktiskai imones tures skolas atidavineti is savo eksporto pajamu, kurios del devalvacijos nekinta (jei ziureti per Svyturio pateiktojo modelio prizme)?
Tuomet ekspoto valiuta dydi (pajamas) galima kelti tik pajamu metodu - t.y. didinant konkurencinguma, pleciant rinkas ir pan. Tai gaunasi jog eksportuotojai islos tik tuo kad sumazes (bus devalvuoti) vidiniai kastai - vel ant LT zmoniu peciu remiasi - ir tik tol kol mes dirbsime uz tuos pacius netiesiogiai sumazintus atlyginimus . Taigi poveikis trumpalaikis, nes kaip taisykle infliacijos karusele isisuks ir vel grisim i status quo - vel devalvacija?

Importo prasme - mes tiesiog brangiau pirksim zaliavas, irengimus, maista ir kita importa ir pan.

Nepamirskim ir kitu minusu - zmoniu indeliai is karto sumazeja (nes ju juk nieks neindeksuos kaip maximos ar vst turto , paskolos valiuta brangsta, ir litais paskolos irgi greiciausiai brangs, nes valiutos pasitikejimas krinta ir rizikos premiumas autoiskaiciuojamas i palukanu norma.

Is pliusu - stimuliuojama vietine produkcija, nes importui pabrangus, musu gamyba tampa "labiau iperkama", nei importas, nors kainos ir nemazeja tarkim. Bet as pvz noreciau kad vietine produkcija pigtu, nes dabar didziausia dali kastuose gamybos sudaro... prekybininkai! Tai yra totalus disbalansas (pelno gauna daugiausiai tie, kurie prideda maziausiai vertes).

Faktiskai isvada viena - devalvacija naudinga saliai Eksportuotojai, t.y. kai eksportas yra pagrindinis salies BVP ir tuo paciu zmoniu/valstybes geroves variklis.
Klausimas - ar musu salis yra eksporuotoja? (tokia mano pagrindine mintis ir buvo - jei mes nesam eksportuotojai, tai tik pakenksim sau, nes teigiamas poveikis bus mazesnis nei neigiamas).

Is kitos puses, praktiskai vistiek grisim prie Balanso - jeigu per daug gyvenome is "kitu malones", tai esant tokiai krizei kokia turime, teks susimazinti iki "self-sustainable" lygio (t.y. tiek kiek sugebam issilaikyti patys). Va cia kaip "spekuliai" zargonu sako "dugnu" ir reikia ieskoti.

Sudejus viska devalvacijos tikimybe maza, jei isvis yra. Mano 3 centai

P.S. dar norejau pridurti kad yra kita - technine devalvacijos tikimybe spekuliacines atakos budu. Va cia turbut didesnis baubas prie fiksuoto valiutos modelio.

P.P.S. siek tiek info, tiesa rusiskai, taipogi yra cia: Devalvacija - baubas ar draugas

Juk tai yra aišku kaip du kart du. Nelabai suprasdavau,kam reikėjo apie tai tiek daug ir ilgai diskutuoti.

Šitoj vietoj viskas aišku,tačiau šiame klausime egzistuoja ir kiti faktoriai,kuriuos taip pat esame pakankamai nemažai panagrinėję.Ir nagrinėjame toliau,nes tai yra kintantys dalykai.



Taip,yra. Bet tai nėra jau taip paprasta padaryti.

pas lenkus su zlotu padare spekuliacine is dalies

http://rus.rynok.biz/Default2.aspx?ArticleID=fb354442-9e87-4496-82be-50bd211f92d2&open=sec

IR

Prieštaravimas gaunasi. Berods spekuliantuose buvau pateikęs paradoksą - kurso keitimo atveju degalai pabrangtų, bet kainuotų tiek pat kiek Lenkijoje, kur jie yra pigesni
Apsispręsk, ar kainas skaičiuoji litais, ar eurais. Jeigu litais - žaliavos brangsta, vidiniai kaštai nemažėja. Jeigu eurais - žaliavos kainuoja tiek pat, vidiniai kaštai pinga. O poveikio dydis priklauso nuo to, kokią pridėtinę vertę įmonė sukuria perdirbdama tas žaliavas Lietuvoje. Kuo didesnė vertė, tuo didesnis teigiamas poveikis (kas mano manymu nėra blogai, nes skatina kurti didesnę vertę).
Išvada:
1. Eksportuotojų savikaina eurais mažėja dėl mažėjančių vidinių kaštų. Todėl jie išlošia.
2. Gaminančių vietinei rinkai savikaina didėja tik žaliavų sąskaita. Jie taip pat išlošia, nes konkuruojančių importinių prekių kainos didėja smarkiau, t.y. proporcingai kurso pokyčiui.
3. Importuotojai akivaizdžiai pralošia.

Iš 1 ir 2 punktų gauname darbo vietas, stabilesnius atlyginimus ir geresnį biudžeto surinkimą, t.y. sprendžiamos šiuo metu opiausios problemos. Užsienio prekybos balansas taip pat gerėja. Visa tai ne MAŽINA, o DIDINA galimybes išsimokėti paimtus kreditus (tiek valstybei, tiek daugeliui fizinių asmenų), kad ir kokia valiuta jie būtų (atsižvelgiant į tai kad EURIBOR dabar ir artimiausiu metu bus nykstamai mažas).
O kad importuotojai pralošia, tai menka bėda, nes kaip ten bebūtų, jie visų pirma atstovauja tų šalių, kurių produkciją importuoja, interesus.

Suprantu, kad dėl tokių teorinių išvedžiojimų galiu būti apkaltintas "šemetizmu" Bet manau kad tame yra kažkiek tiesos. Aš remiuosi nepatikrinta prielaida, kad viskas būtų panašiai kaip Lenkijoje, t.y. kad kurso pokytis automatiškai nesukelia infliacijos. Aišku, jiems geriau, nes jiems visą gyvenimą nebuvo kalama į galvą kad piniginis vienetas yra šventa karvė, stabilumo įsikūnijimas ir žmonių gerovės garantas. Tokių prietarų neturėjimas mažina šoką ir paniką.
Dabar yra didelis spaudimas visoms kainoms, todėl lenkiškas scenarijus gali ir pavykti. Argumentas, kad kainos iš karto kiltų dėl to kad mūsų rinka maža, neturi prasmės. Žiūrėkime kad ir į tokią bendrą atvirą rinką: Lenkija + 3 pabaltijo šalys. Jei šiose valstybėse būtų panašus kurso pokytis, į jas būtų galima žiūrėti kaip į tikrai nemažą rinką. Būtų išlaikytas tarpusavio prekybos paritetas. Tiesiog nebereikėtų važiuoti į Lenkiją dešros.
Iš kitos pusės, jeigu teisūs tie, kurie teigia, kad užkelti kaštai pasiskirstę ne tolygiai mūsų ekonomikoje, o sukoncentruoti prekybininkų antkainiuose, tai mano "teorija" griūna į šipulius. Tada reikalingi visai kitokie sprendimai.


Klausimas - retorinis Tai nėra kažkokia neatsiejama šalies savybė. Pernai importavome daugiau, negu eksportavome, tai buvome importuotojai. O kas, jei šiemet bus atvirkščiai? Aš matau tam potencialą. Užsienio prekybos balansas yra ne tik tam tikro valiutos kurso priežastis, bet tuo pačiu ir pasekmė. Todėl negalima sakyti - "kurso pasikeitimas mums neduos naudos, nes mes esam importuotojai". Galbūt kaip tik pakeitus kursą mes taptume eksportuotojais? Tiesa, yra nedrąsi viltis, kad to galima pasiekti ir su esamu kursu. Žr. netikėtus sausio mėn. užsienio prekybos duomenis. Bet reikia visiems dar labai pasistengti, kad tai nebūtų tik vienkartinis reiškinys...

Aleks, būtų gerai, jei įmesdamas nuorodą trumpai parašytum apie ką ji.
Ten rašoma kad sausio mėn. po ilgos pertraukos Ukrainos eksportas viršijo importą. Bet nesiūlau į tokius duomenis kreipti dėmesį ar daryti kokias nors išvadas. Juk sausį jie kelias savaites be dujų sėdėjo.

Čia jau reikia burtų lazdelės,kad vienais metais šalis būtu importuotoja, o kitais-eksportuotoja. Importas sumažėjo 40,6%, eksportas mažėjo 10,6%, abiem atvėjais mokečių surinkta mažiau,tai kuo čia tie užsienio prekybos duomenys tokie geri? Kad ir prie to pačio importo, ar kiek mažesnio, eksportas būtu didėjes, nesvarbu kiek %, tada būtu puiku

Tinginis esu, pardon.

Na tai mes bursime, bursime, ir galbūt pribursime
Pavyzdžiui, skaičiau kad Japonija iš tradicinės eksportuotojos šiemet tapo importuotoja. Eksportas krito berods per pusę... Jų atveju burtų lazdelė - aukštas jenos kursas ir bendrai sumažėjusi jų pagrindinės produkcijos - automobilių, elektronikos - paklausa.

Importas gali mažėti dėl dviejų priežasčių:
1. Tiesiog mažiau vartojama.
2. Dalis importo pakeičiama vietinės gamybos prekėmis.
Reikia tikėtis, kad kažkokia importo mažėjimo dalis tenka 2 priežasčiai, tai leistų atsverti mažėjantį eksportą. Be to, 10% eksporto sumažėjimas šiais laikais - visai pakenčiamas rezultatas. Kiek žinau, daugelyje kitų šalių šis rodiklis blogesnis.

Tapti importuotoju, nereikia burtų lazdelės, o būti eksporto šalimi reikia pasistengti, net tokiai kaip Japonija,iki kurios Lietuvai labai toli,perkeltine ir tiesiogine prasme
Norint eksportuoti,reikia pagaminti,norint pagaminti reikia gamyklų, gamyklom pastatyti reikia investicijų, norint investicijų reikia gerų įstatymų, norint gerų įstatymų, reikia geros valdžios, norint geros valdžios reikia gerų, protingų žmonių, o jų dar reikės palaukti, kaip ir tapimo eksporto šalimi.
Nors kartais ir eksportas negerai, juk galėjo ir norėjo pristatyti kiaulidžių ir celiuliozės fabrikų, būtu užteršti ežerai ir prasmirde upeliai.

Nežinau, kaip ten dėl "geros valdžios" ir "protingų žmonių", bet gamyklų tai pas mus yra. O importuotojais buvome dėl to, kad upeliais tekėjo kreditai. Juk pasiskolinti ir kažką nupirkti žymiai lengviau, negu pirma tuos pinigus uždirbti eksportuojant, o tik tada išleisti. Dabar, kai tie kreditų upeliai išseko, nori nenori teks gyventi pagal galimybes. O kokios tos mūsų galimybės - žiūrėsime.

Sakai gamyklų yra,
pažiūrėjus į mūsų biržos sarašą nepasakyčiau. Pieno, alkoholio gamyba ir eksportas silpnai, snaigė, grigiškės, linas dar prasčiau, ne kas ir lieka, pegrinde paslaugos arba pirkau-pardaviau.