Ashaman,
kiek paskutiniu metu skaičiau ir klausiau apie "devalvaciją" - o tai šiuo metu vos ne madingiausia tema-ir TV,ir spaudoje,ir forumuose (kabutes uždėjau,kadangi esi rašęs,jog devalvacija šiuo metu iš principo neįmanoma,tik terminas vis naudojamas),pastebėjau tris skirtingus variantus:
-devalvuojama ir pririšama prie kitos valiutos kitu santykiu
-devalvavus plaukiojančiu kursu,jį kažkiek reguliuoja valstybė
-laisvas plaukiojantis kursas

Nelabai išmanau teoriją.Būtų labai įdomu,jei kažkiek paaiškintum apie jų skirtumus.
Ir jei kartais taip nutiktų,koks variantas realiausias ir tinkamiausias Lietuvoje?

O kokia prasmė atrišti nuo vienos valiutos ir iškart pririšti prie kitos? Be to nelbai yra prie ko pririšinėti, nebent prie USD. Bet USD per pastarąją krizę susigadinęs savo kaip rezervinės valiutos vardą ir šokti į vieną valtį su juo būtų neprotinga.

Realiausias variantas manau tam tikrose ribose plaukiojantis EUR atžvilgiu kursas. Tokiu būdu dar ir šiokia tokia galimybė išliktų ateityje įsivesti eurą.

Siai dienai tinkamo devalvacijos variante nera, taip pat ir prasme nera - pasiziurekite i infliacijos rodiklius. Kai eisime link defliacijos, tada ir bus prasmes kazka daryti su valiutu kursais.

kursas gali būti pilnai pririštas, kaip Lietuvoje, gali būti plaukiojantis tam tikruose nustatytuose rėmuos pvz. 15 proc., jei neklystu taip buvo Rusijoje. Ir laisvas. Jei yra rėmai, pasiekus dugną įsikiša valstybė ir palaiko kursą. Nuo tolimesnio kritimo. Turbūt tiek. Tik įdomu koks bus kritinis taškas priversiantis atrišti lituką, jei apskritai jis bus

O kodel neitraukei,- santykio su EUR pakeitimas, kas manau ir butu realiausias variantas. Nes daryti plaukiojanti velgi turi savu privalumu, bet ir riziku.

Lietuvos atveju aš tik tokį variantą ir galvoju įmanomu.USD pas mus ne prie ko.
Tačiau mano klausime įmanoma remtis tik kitų šalių pavyzdžiais.Nes įvairių dabar turime.

Tas laisvai plaukiojantis kursas man mažiausiai suvokiamas.Kai kur jis visai normaliai atrodo,kai kur sukelia baisų chaosą. Gal tik pačioje pradžioje?(Pavyzdys Armėnija).

Tiesiog man tapo jau įdomi ir pati teorija.Nėr dienos,kad kur nors ko nors tuo klausimu neperskaitytum ar neišgirstum.

nereikia cia buti dideliu ekonomikos zinovu, kad suvokti viena esmini fakta, aplink konkuruojanciu saliu valiutos nuvertejo (lenkijos zlotas, cekijos krona, vengrijos forintas ir t.t.), o baltijos saliu valiutos ne. tai reiskia, kad lietuva praranda konkurencingumo pranasumus. aisku, ten tarkim nuvertejus lenku zlotui, zmones, imones, kurie eme kreditus uzsienio valiutom priversti moketi daugiau palukanu, arba importas brangsta, nors aisku tai gerai kai importas brangsta, taciau duju atveju ir pan nera labai gerai, taciau is kitos puses eksportas ir vietiniai gamintojai gauna pranasuma, kuomet nuverteja valiuta.
lietuvos atveju, lito devalvacijos traukinukas, t.y. palankiausia galimybe jau nuvaziavo, dabar pagrindinis sios valdzios tikslas islaikyti lito dabartini kursa bet kokia kaina, taigi jei situacija ir toliau bloges, reikes mazinti valstybes islaidas, ir toliau skolintis, jei tik bus tu kurie skolins, nes dabar zymiai daugiau pinigeliu is lt iseina nei ieina, verslas ypac smulkusis uzdusintas, tegyvuoja didieji monopolistai. taciau ne duok dieve jei bus prieita kritine situacija ir teks neisvengiamai devalvuoti lita, pries tai dar aisku pasiskolinus eurais. Nors ko gero, tokio scenarijaus nepageidauja nei svedijos bankeliai, nei es. bet esme tokia, vienaip ar kitaip bus labai dideliu problemu. jei nedevalvuosim, tai kai kitos ekonomikos ims atsigaudyneti, lt ekonomika dar trukscios padugne ir ilgai is jos lips, nes reikes grazinti skolas.

IT
teisingai viskas. Kritine riba butu jei nebeuztektu pinigu biudzeto skylems uzkaisyti, o skolinanciu neatsirastu. Nes siaip kai buvo prieita sprendimo skolintis ( o ne devalvuot) ir skolinamasi EUR'ais, o valstybes pajamos litais, tai is anksto buvo nuspresta, kad jei nebeuzteks pinigu, pagalba suteiks IMF ir viskas issispres pakabinus milziniskas skolas. Motyvu tokiam sprendimui buvo nemazai, cia keletas ju:
1) Svedijos banku spaudimas (jiems devalvacija ypac nepalanki);
2) Nauja koalicine valdzia, kuriai tik atejus i valdzia ypac reikejo tautos palaikymo. Jei jau mateme riauses prie Seimo, tai galima tik isivaizduoti kokios riauses ir kokia socialine katastrofa kiltu, jei bent puse is tu skolininku EUR'ais (virs 80% paskolu LT Eurines) nebegaletu issimoketi paskolu;
3) Latvijos veiksmu sektinumas. Kas reiskia, kad sprendimas devalvuoti valiutas (jei toks bus) gali buti priimtas kolektyviai, t.y. visos trys Baltijos salys ji priims vienu metu.
Tokie pamastymai..

Modernioje dekretinėje valiutų sistemoje kiekviena valstybė turi pasirinkti tinkamiausią jai valiutinį modelį.
Pasirinkimas priklauso nuo šalies ekonomikos ir ilgalaikių tikslų.
Pvz.: Kinija yra eksportojanti valstybė, kuriai svarbu išlaikyti permanentiškai žemą nacionalinės valiutos kursą, kad jos prekės įgautu konkurencinį pranašumą.
Pvz.: JAV yra importuojanti valstybė - ir jai yra naudinga kad USD vertė būtų aukšta, nes tai leistų įsigyti daugiau kiniškų prekių už tą patį USD kiekį.
Tokia yra teorija...
Tačiau tarp šitu pavyzdžių yra esminis skirtumas - USD naudoja ir kinai ir jankiai, o juanius - tik kinai.
T.y. kinai gali naudoti savo depricijuotos valiutos pranašumus tik tol, kol ji nėra laisvai konvertuojama (skaityk-prieinama) ir prekiaujama forexe - kursą griežtai laiko CB naudingame Kinijos ekonomikos interesams lygyje. Jei kinai paleistu juanį į laisvą rinką - palaikyti jo svyravimus reikalingų parametrų remuose būtų sudetingiau.
Valiutinėje rinkoje yra 7 majorai - t.y. pagrindinės dekretinės valiutos: USD, EUR, JPY, CHF, GBP, CAD, AUD kurios formuoja 99 proc. visos valiutinės pasaulio apyvartos.
Visos kitos valiutos vienaip ar kitaip atlieka pagrindinių valiutų derivatyvų funkciją.
Taigi - jūsų klausimas apie devalvacija turi būti suskirstytas į dvį dalis:
1.Majorinių valiutų devalvacija viena kitos atžvilgiu.
2.Minorinių valiutų devalvacija majorų atžvilgiu.
- Majorinės valiutos yra laisvai konvertuojamos ir prekiaujamos porose (pvz.EURUSD, CHFUSD, JPYUSD) - jos pastoviai (kiekvieną sekundę) yra devalvuojamos/revalvuojamos viena kitos atžvilgiu.
- Minorinių valiutų pasirinkimo eilutė yra tokia:
a).Fiksuotas kursas su vienu majoru arba su pasirinktos proporcijos majorų krepšeliu (vietinis CB yra kastruotas ir savarankiškos monetarinės politikos neveda).
b).Laisva konvertacija forexe, kai minorinių kontragentų vertė apskaičiuojama kaip sintetinis junginys poruose tarp pagrindinių majorų.
Pvz. Turkijos lira ir Naujosios Zelandijos doleris yra laisvai konvertuojamos valiutos. Kaip apskaičiuoti jų tarpusavio vertę jei pvz. tokia pora nėra savarankiškai prekiaujama rinkoje? Paprastai - reikia sintezuoti norimą kursą tarp USDTRY ir USDNZD kursų skaičiuojant viską doleriais, kas kompiuterizuotai forexe ir yra padaroma.
c).Tarpiniai variantai tarp a).ir b). - jų daug, tačiau esmė - vietinis CB nustato kažkokį tai nacionalinės valiutos svyravimo diapazoną ir neleidžia jai išeiti už diapazono ribų. Tam yra naudojami valiutiniai CB rezervai: jei valiuta spaudžiama link apatinės ribos - CB priverstas išmesti į rinką turimas valiutines atsargas ir supirkti nacionalinę valiutą; jei valiuta kyla link viršutinės ribos - CB superka valiutą ir emituoja naujai iškeptus fantikus (pvz. Rusijos rublis).

Taigi, modelius aptaremė, galima grižti į Lietuvą. Aptarimui pakvieskime į pagalbą armėnų radiją
Lietuva naudoja fikstuoto kurso valiutinį modelį su pririšimu prie vieno iš majorų - EUR.
Klausimas - kiek laiko įmanoma taikyti tokį modelį?
Atsakimas - neribotą laikotarpį, preziumuojant kad Lietuva turi "nulinį" ar "teigiamą" einamosios sąskaitos eurinį balansą ir neturi valiutinių įsipareigojimų. Kaip suprantate - tai ne mūsų atvėjis.
Klausimas - o kada pas tokią valstybę į duris gali pasibelsti mažas pukuotas sibiro žvėrelis?
Atsakimas - kai tik šalyje baigsis valiutinės atsargos ir valiutos emitentai jos dėl vienų ar kitų priežasčių nebeskolins.
Amžinas klausimas - o ką gi kubilokirkiloelitui daryti?
Atsakimo variantai:
1.Pakelbti defautą ir pasiūsti pukuoto sibiro gyventojo šeimininkus į necenzurinę kelionę, nacionalizuoti visą šalies turtą ir restartuoti valstybės ūkį (Chaveso ir Moraleso scenarijus).
2.Atlikti devalvaciją ir pakabinti valstybės skolas ant ateities kartų.
Abėjonių ką jie pasirinks - nėra.
Klausimas - kiek devalvuoti?
Atsakimas - iš pradžių nedaug - 15 proc., pavadinant tai - svyravimo koridoriaus ribų praplėtimu, kad vis dar liktu teorinė galimybę įstoti į eurozoną.
Klausimas - ar tai padės?
Atsakimas - padės. Gal kokiam pusmečiui. Toliau - bedugnė. Kodėl taip galvoju? Viskas paprasta - skolos ir jų aptarnavimas po šio žingsnio pabrangs, einamosios sąskaitos balansas liks neigiamu, nes žaliavas ir energiją ir toliau busime priversti importuoti. Eksportuotojams tai padės, tačiau jie valstybės ištempti nesugebės, nes nėra pas mus tos pramonės.
Klausimas - o kas toliau?
Atsakimas - valstybė privalės atpiginti savo nacionalinę valiutą iki pusiausvyros lygio, kurį nustatis rinka. Tai bus atlikta arba skausmingai per defaultą arba mažiau skausmingai - per planinę devalvaciją iki konkurencingo lygio.
Kadangi po devalvacijos jokio pasitikėjimo litas neturės, logiška būtų vėl jį priryšti prie EUR ar kito majoro, o ne palikti laisvame plaukiojime.

kokie kritiniai taškai privestų į pesimistinį scenarijų, kokį prognozuotumėte valiutos rezervų lygį ar jų mažėjimo grietį, kad būtų tikėtinas šis scenarijus, kokios turėtų būti tarptautinės palūkanos, kad refinansuoti biudžeto skolą taptų labai sunku, gal yra kokie skaičiai, ar turite kokią analizę?

Tai nėra pesimistinis scenarijus ir jis jau prasidėjo.
Tai vienintelis įmanomas scenarijus išlaikant "demokratiškumo" iliuziją ir nenusiretant į diktatūrą.
Skaičių kurie galėtu pasakyti kurį mėnesį tai įvyks neturiu. Išdėsčiau tik bendrą koncepciją.
Kaip matau Lietuvos problematiką iš šiandieninio taško - devalvacijos gresmė kyla ne dėl to kad neįmanoma refinansuoti esamų skolų (nors ir šiek tiek brangiau), o dėl to kad ženkliai krenta valstybės pajamos, tenkančios būtinųjų socialinių išlaidų finansavimui. Iš šitos perspektyvos atsakyti iki kokio lygio turi sumažėti valiutos rezervai kad įvyktu devalvacija nėra įmanoma. Duomenys keičiasi labai greitai ir šalį užkloja nedarbo/mokesčių nesurinkimo/bankrotų laviną. Kylanti visuotinė baimė dėl saugaus rytojaus privers piliečius pakeisti santaupas iš nacionalinės į majorines valiutas ir išvesti dalį šių lėšų iš virtualaus bankinio pasaulio.
Jei pažiūrėti į LB ataskaitą, tai 2009-01-31 dienai Lietuvos valiutinės atsargos sudaro 5683,8 mln.USD. Valstybės finansiniai įsipareigojimai 2009 sudaro 409,9 mln.USD.
2008-01-31 dienai analogiškos atsargos ir 2008 metų įsipareigojimai buvo: 7687 ir 600,7 mln.USD.
Išvada prašosi paprasta - atmetus planinių įsipareigojimų dengimą, per 2008 metus valstybės valiutinės atsargos sumažėjo 1,4 mlrd.USD arba ~ 20 proc. Ir tai dar buvo augimo ir kredito putimosi metai.
2009 nei augimo, nei kreditavimo apimčių didėjimo nenusimato.
Realios Lietuvos valiutinės atsargos 2009-01-31 dienai sudaro 5273,9 mln.USD arba ~ 14,5 mlrd.litų.
Indeliuose komerciniai bankai laiko ~ 39 mlrd.litų.
Grubiai tariant - jei visuomenėje kils nepasitikėjimas nacionaline valiuta, LB turi pakankamai rezervų kad patenkinti 37 proc. indelių konvertavimą į majorines valiutas.
Likusieji 63 proc. santaupų tera fantikai, kurie neturi praktinės galimybės buti konvertuotais į kitą valiutą.
37/63 sąntykis nėra jau toks katastrofiškas. Na sunku įsivaizduoti kad 37 proc. mūsų indelininkų ūpų konvertuotu savo litus į valiutą ir pareikalautu išimti ją iš bankų.
Tačiau to ir nereikia. Mano manymu - užteks ir 10 proc. pareikalavusių tai padaryti kad CB paskelbtu maratoriumą į bet kokį valiutos išemimą iš komercinių bankų.
T.y. mūsų CB negali kontroliuoti užsienio investuotojų pinigų išvedimo iš Lietuvos ir turės tai užtikrinti (kitaip defaultas), tačiau savo piliečių valiutinius pageidavimus teletabiai tikrai kontroliuos.
Taigi, klausimas dabar turetu skambėti taip - kiek dar laiko Lietuvos politinis elitas sugebės balansuoti ties devalvacijos praraja, maitindamas verslininkus pažadais apie tuoj-tuoj ateinančius kreditus, o darbuotojus/bedarbius apie tai kad pinigų algoms ir pašalpoms šį mėnesį dar užteks?

Ir dar šis-tas...
Fiksuotas lito ir euro kursas yra vienintelė priežastis kodėl Lietuvos piliečiai iki šiol tiki litu.
Jei litas dabar būtų laisvas - niekas nelaikytu savo santaupų bankrutuojančios valstybės pinigais.
Iki šiol plačiuose visuomenės sluoksniuose gyvuoja tikėjimas kad litas stabilus, nes pririštas prie EUR ir kad ankščiau ar vėliau mes tą EUR įvesime.
Užteks vieną kartą praplėsti valiutos koridorių (defacto atlikti devalvacija), kad pasitikėjimas dingtu. Tuomet - astalavista baby...

tik Latvijoj kur kas blogiau ir jiems jokios isvados dar neisipirso kazkodel, nereikia verkslenti ir postringauti tusciai

siulau tau pastudijuoti sita lentele, kurioje Lietuvai suteikiama garbinga 3 vieta, kelyje i valstybes defolta...nors zinoma butu galima papriestarauti del pasirinktos metodikos, bet Lietuvos einamosios saskaitos deficitas, palyginus su BVP, yra garbingoje antroje vietoje, matyt siam rodikliui lenteles autoriai skiria didziausia demesi...
http://www.investorsinsight.com/cfs-filesystemfile.ashx/__key/CommunityServer.Blogs.Components.WeblogFiles/john_5F00_mauldins_5F00_outside_5F00_the_5F00_box/jmotb030209image0021_5F00_58672DEF.jpg

cia pabaigoje straipsnio galima pasiziureti ir daugiau lenteliu
http://www.marketoracle.co.uk/Article9210.html

bet dar turime įstatymą, kuris riboja staigią, kad ir nuosaikią devalvaciją. Taip pat esu girdėjęs, o gal taip yra net pagal įstatymą, kad CB turi turėti 115% atsargų, kad padengti mūsų nacionalinę valiutą, bet gal čia įskaitytos ir aukso atsargos...

niekas taves nevercia skaityti situ verkslenanciu postu, gali pasiskaityti siandieninius optimistinius Glavecko pasisakymus apie tai, kad krize antrame pusmetyje baigsis ir drasiai laikyti litus ar latus banku saskaitose kiekvieno asmeninis reikalas, kaip pasirupinti savo pinigais

pritariu, nieks tikrai nepaskambins asmeniskai ir nepranes, kad devalvuojam. ir siaip asmeniskai euriukais laikau saskaitoje arba grynais, dalis aisku yra litais, o siaip kada pritruksta litu pasikeiciu ir tiek. nebus devalvacijos, nieko tokiu atveju neprarasiu, jei bus taip pat neprarasiu jei laikysiu uzsienio valiutom

Dar karta.
Realios Lietuvos valiutinės atsargos 2009-01-31 dienai sudaro 5273,9 mln.USD arba ~ 14,5 mlrd.litų.
Įmonių ir gyventojų indeliai kredito įstaigose sudaro ~ 39 mlrd.litų.
Klausimas - iš kur apyvartoje per 18 nepriklausomybės metų atsirado 24,5 mlrd.litų (39-14,5), jei visą laiką turėjome fiksuotą valiutos pririšimą iš pradžių prie USD, dabar prie EUR?
T.y. iš kur apyvartoje atsirado 24,5 mlrd.litų jei mūsų CB pats nekuomet nedarė nepadengtos valiutinėmis įplaukomis emisijos?
Tai ne emigrantų pinigai, nes jie atvežtu valiutą ir ne užsienio investicijos, nes jos irgi ateina valiuta, kurią keičia Lietuvos CB emituojant naujus litus.
Atsakimas - tai pinigai kurie atsirado apyvartoje multiplikatoriaus pagalba ir kurie neturi jokio padengimo svetimų valstybių valiuta.
O tai ką parašetė jus - tai užsienio investicijų ir emigrantų pinigų, iškeistu į litus padėngimas ir jį, kaip teisingai paminėjote, CB rezervai dengia pilnai.

būtinai reiks pasigilinti į šį multiplikatorių. Tai tas pats multiplikatorius kuris JAV privedė prie "bankroto"?
Kalbant apie Lietuvą, jei šis fintas su multiplikatoriumi teisingas, tai darausi išvadą, kad kaip minėjote, kad lituką palaiko tik mūsų pasitikėjimas juo. O jį sugriauti ramiai gali mūsų broliai latviai. Beje kokia būtų nuomonė apie juos? Šiuo metu juos tramdo TVF skyręs nemažai labai pigaus turto valiuta.
Toliau Lietuva. Maroekonominė padėtis gana prastoka... Bet dar turiu kelis argumentus:

1. Įstatymas, kuris varžo valdžią staigiai devalvacijai.
Koks galėtų būti scenarijus šiai "kliūčiai" apeiti?

2. Mes dar turime galimybę kreiptis į tarptautines institucijas TVF, EPRB ir kt. Nesuprantu kodėl valdžia to nedaro iki šiol. Juk gautum pigių pinigų, o gal muštu per mūsų reitingus ? ar TVF imtų reikalauti rimtų reformų?

3. Nors ES esam tikras galvos skausmas šiandien, bet jie irgi nenori "blogo" valiutų scenarijaus rytų Europoje.

del latviu, ar jus zinote, kad ta paskola kur jie gavo 7,5 mlrd. euru didzioji dalis dave europos komisija, o tvf ten nedaug dave, plius dar skandinavai damete. bent kiek teko skaityti pas latvius. TVF nedave daugiau, nes norejo, kad butu devalvuotas latas, latviu vyriausybe atkakliai nenorejo to daryt ir europos komisija taip pat, taigi ten kiek pamenu, tik virs 1 mlrd. euru tvf dave latviams ;)