Tai čia faktas kaip blynas, kad valstybinis turtas yra prichvatizuojamas neaiškiomis schemomis, tų pačių klikų ministerijose prisidengiant kažkokiais progreso/modernizavimo/laisvos rinkos dėsnių lozungais. Praktiškai jei LG ir Uostas praeis vėl per tokią schemą, iš esmės valstybinės kritinės infrastruktūros nebeliks Lietuvoje. Vienintelis ekonominis - politinis svertas Lietuvos, t.y. logistika išnyks, o tai bus tikrai ne pyragai, deglobalizacijos fone.

Klausimas, kuris yra keltinas - ar yra grupės su stipria politinė valia apginti valstybės interesą?

Iš sisteminių partijų, parodyk bent vieną, ta dvasios titana.
Jie visi ant kompromatu pakabinti, tik orą gadina kokybiškai.
Valstybės likvidavimas jau priėjo galutine fazė, parduos gelezinkekius, uostą, nupirks rusai, arba kinai, sukurs kokia fiktyvia įmonė, ir paims, už 1 eurą, kaip ir Mažeikių nafta.
Juk uostas tai nuostolingas, dabar.

Įdomu, koks bus otkatas?

Kaip suprantu iš šios rašliavos, kokia nors grupė ministerijos klerkų (iki viceministro) gali organizuoti LR ar uoto privatizavimą. Ar tu, KriptoD, rimtai tiki tuo, ką rašai ar tiesiog nesupranti, nežinai, kad yra strateginę reikšmę turinčios įmonės?

Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ad3c7f72fcdb11e796a2c6c63add27e9

Įstatyme yra konkretus sąrašas su konkrečiomis aplinkybėmis, su konkrečiais akcijų kiekiais, kuriuos galimai galima būtų privatizuoti, su konkrečiais rodikliais investuotojams ir t.t.

Šį įstatymą gali pakeisti tik seimas ir leidimą kažką privatizuoti kitomis sąlygomis gali duoti seimas.

Aš į teisinius koridorius nesileisiu nes nesu teisės ekspertas, bet yra tokia teorija, kuri praktikoje labai gerai veikia - kuo suinteresuota grupė yra arčiau sprendimų priėmimo proceso, tuo teisiniai mechanizmai turintys apsaugoti x ar z yra lankstesni.

Atsakant kitaip, įdomu ar LJL buvo strateginė įmonė? Jei reikia 'case study', kaip vyksta valstybinio turto nusisavinimas prašau pasidomėk, kaip buvo keistokai praskolinta laivininkystė, o laivai tokie kaip Venta, Raguva ir kiti tikėtinai, buvo parduoti metalo laužo kaina nors buvo apynaujiai ir sėkmingai nupirkti užsienio kapitalo ir panaudoti veiklai vykdyti.

Prezidentas iš antro karto pasirašė istatyma, kuris leidžia keisti vakstybiniu įmonių statusą, į ab.
Dabar uostas toki statusą ir turi.
Sekantis etapas, tai akcijų pardavimas.
Turint omenyje, kas vyko su igniciu, nieko gero nebus, bus surengtas slaptas aukcionas, akcijas paims tokie asmenys, kaip ponas Secinas, arba kinai.
Kas vyko su Mažeikių nafta, visi žino.
Iš pradžių pardavė, 30 proc akcijų, paskui 50 proc, o vėliau nutarė nesusmulkinti, ir visa įmonė dovanojo fiktyviai įmonei, wiljams, kuri buvo ką tik įsteigta, ir turėjo 10 000 usd įstatinį kapitalą, ir dar įsipareigojo primokėti, iš valstybės iždo.
Tam reikalui dirigavo, Landsbergis.

Man regis, šį skyrių reikia pervadinti į "Lietuvos ekonomikos blevyzgos".

Aplamai imant Lietuvoje jau susigulėjo tam tikra sistema. Sferos pasidalintos, veikimo mechanizmas stabilus.

Na, pvz., reikia kažkam, kad muitinė atidžiai tikrintų tam tikras prekes. Surandi tam tikrus žmones ir užsakai tą tikrinimą. Viskas įstatymo ribose, jokio kriminalo nei per milimetrą.
Arba, reikia tam tikrai interesų grupei tam tikrų įstatymų ar poįstatyminių aktų. Vėlgi tam reikalui yra tam tikri žmonės, tam tikras mechanizmas tokiems įstatymams atsirasti.

Tuo noriu pasakyti, kad jeigu atsiras tam tikra interesų grupė, kuriai norėsis privatizuoti ar tai uostą ar tai geležinkelį - atsiras ir tam reikalingi įstatymai. Tik kaina gali būti tokia, kad neapsimokės ta privatizacija. Vat ir viskas.

... kai pagalvoji, kad sukurta sakyčiau tobula santykių sistema. Kaip ir indiškų kastų variantas. Kiekvienas turi savo "veikimo erdvę". Jei esi žemutinėje kastoje - moki visiems aukščiau esantiems. Kuo aukščiau esi - tuo daugiau moka tau ir tuo mažiau moki aukščiau esantiems.