A. Margelis sako, kad kiekviena šalis turi turėti savo kredo – „pirk savo šalies produkciją ir eksportuok, kiek gali“. Jo teigimu, tokį kredo turi Lenkija, Vokietija, Norvegija.Vienas mokslų daktaras yra suskaičiavęs, kad vienas euras, sumokėtas už užsienio prekę, sukuria keturis eurus tai šaliai. Pakeisti situaciją nebus paprasta, bet žinome, kad Vokietija turi labai gerą šūkį – „vokiška virš visko“ – jie šeimoje taip auklėja“, – rinktis lietuvišką produkciją ragina A. Margelis. Jo teigimu, lietuviai Lenkijoje beveik negali įkurti savo verslo – esą lenkai iš kitos šalies verslininko nepirktų.
Gal reikėtų grįžti prie mentaliteto, mūsų kultūros, postsovietinio laikotarpio, privačios nuosavybės nebuvimo. Viskas prasideda nuo to, kad lietuvis pavydi kaimynui ir tai persiduoda kitur – iš kaimyno beveik nė vienas lietuvis neperka, nes galvoja, kad kaimynas bus bagotas ir tada bus liūdna. Danai dar kitaip sako – jei kaimynas bus bagotas, aš ir būsiu bagotas, nes bagotas kaimynas turės pinigų ir pirks iš manęs“, – dėstė Lazdijų rajono meras.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/i-lenkija-traukiancius-lietuvius-stebejes-lazdiju-meras-is-karto-sakiau-kad-bus-blogai.d?id=70688642

Tai valdžia įkliuvo - uždrausti negali, sienos atviros, pinigai bėga iš lt. Sumažinti pvm irgi nesinori, juk iš kur rinkimam lėšų imsi?

Perkelkit visi savo bankų sąskaitas į kitas Euro zonos šalių bankus ir baigsis problemos. Visoje Euro zonoje yra įdiegta vietinė bankų sistema, tai Euro zonos bankai patapę vidaus šalies bankais. Ta sistema yra SEPA (Single Euro Payments Area). 2016 m. sausio 1 d. Lietuva prisijungė prie šios bendros, 34 Europos valstybes apimančios mokėjimų eurais erdvės. Aš atsidariau sąskaitą Vokietijoje. Už pavedimus Lietuvoje ir Europoje - 0,00€, už pinigų išėmimą visuose Lietuvos ir Europos bankomatuose - 0,00€, sąskaitos mokesčiai - 0,00€, VISA banko kortelė - 0,00€, už kiekvieną kartą kai perku su VISA duoda 0,10€, už banko sąskaitos atidarymą davė 50€.

http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/banku-taikinys-verslininku-indeliai-ketina-juos-apmokestinti.htm

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/nemaloni-prognoze-i-lenkija-plustantiems-lietuviams-gali-pakelti-kainas.d?id=70701444

Vietiniai pardavėjai tik trina delnais. Tie produktai nėra geriausios kokybės. Mačiau Suvalkuose, kaip lietuviai apsipirkinėja, tai jie net menkiausius produktus ima. Kovo 11-ąją Suvalkuose, Augustave buvo baisus srautas mašinų. Vietiniai pardavėjai iš to tik verslą daro. Lietuvos valdžia turi skatinti verslą, manau, kad gerai reikia pamąstyti valdžiai. Nes, jeigu ir toliau taip bus, tai gali žlugti žemės ūkis“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo J. Vaičiulis.
Punsko viršaičio pavaduotojas mano, kad Lietuvos valdžia turėtų susirūpinti smulkaus verslo skatinimu. „Pirmiausiai valdžia turi skatinti mažąjį verslą, ten gi darbo vietos. Reikia, kad jauni žmonės neišvažiuotų. Aš suprantu gyventojus, bet valdžia turi tai tvarkyti labai stipriai, man labai gaila Lietuvos žmonių ir ekonomikos.
Lenkai ne lietuviai, jie protingesni , nekels kainu o uzdirbines ant kiekio.
Vainiene jau kokius 10 metu loja, kad nereikia kelt algu, nes busim nekonkurencingi ir t.t. Dabar konkurencingi, Vainiene? Patenkinta tokia situacija. Man rodos, kad sitie lojejai po 20 metu atsibus nuskurdusioj valstybej, kuria valdys visokie marginalai, gatvese bus nesaugu, pensininkai nesugebes pragyventi, vyks radikalus mitingai. Tokia ateitis musu laukia.

Nebloga algele visai.

O pas mus dar yra tokiu durnu zmoniu ? Mars tik kalba mokytis bliat ir sparniukus ten kur mediku isties reikia. Nes mums ju nereikia.

Ir dar sako neduok kysio medikams. Ir dar stebisi kodel medikai buna tokie abejingi ir pikti su pacientais.. Aj ja jaj.

Alkasas darbininkas tiek uzdirba Vilniuj. Be papildomu valandu. O turejau kelis baigusius medicina draugelius, tai sako arba eik i privatu dalinai ir apipisinek zmones, otkatus dovanas gaudamas arba dink is lt. Dingo, dar sazines turejo . Like manau nelabai turi... Sako anglijoj sunku, bet galima NET chirurgu jei nori tapti, lubu nematomu nera.

Reikia atkreipti dėmesį ir į valandų kiekį. Ant popieriaus 431.61€ už 52 (20+32) valandas - visai padorus atlyginimas kaip tik ką baigusiam mokslus... Perskaičiavus į pilną darbo krūvį (8*22=176 valandų), gautųsi 431.61*176/52=1460.83€

ties stulpeliu "Laikas" 20 reiškia išdirbtas darbo dienas, o 32 - naktinių valandų skaičių. Darbo krūvis 1 etatas.

Taip, šitą visi pamiršta. Ir tie patys mokytojai, dirbdami puse krūvio ar dar mažiau ir gaudami 300 eurų pamiršta apie darbo valandas. Labai patogu vis tik būtų skaičiuoti valandinį atlyginimą, ne mėnesinį, kaip daug kur įprasta. Tuomet daug turtingesni pasijustume.

O kodėl šitas rezidentas negauna rezidento stipendijos berods 350 EUR?

Dar mes gauname stipendiją, kurią skiria universitetas už tai, kad mokomės. Baigę rezidentūrą, kuri trunka trejus, šešerius metus, jos nebegauname. Pradedančiųjų gydytojų alga dažnai būna 400–600 eurų.

Skaitykite daugiau: Minimumą uždirbantys jauni gydytojai: rezidentas – kaip rezistentas | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/49995898/minimuma-uzdirbantys-jauni-gydytojai-rezidentas-kaip-rezistentas#ixzz433CpUkq7

Gauna ne visi. Lygiai kaip ir ne visi studentai savo kurse, taip kad tą irgi reikia turėt omeny.

Svajonės apie tai, kad pabaigę savo LSMU galės keliauti į užsienį ir ten oriai gyventi yra, švelniai tariant, irgi perdėtos... Mat gan nemažai naujų medikų Europoj atkeliauja iš musulmoniškų šalių. Šiemet įstoję po 6 metų gali ir nesulaukti savo auksinės valandos. Nors va rajonuose tai jauni medikai gauna po 600-650 į rankas padirbėję keletą metų. Dirbantys ne vienerius metus gauna apie 1000-1100. Didmiesčiuose konkurencija didesnė, bet ir atlyginimai tikriausiai.

btw dabar per Žinių radiją Nausėda & Co siūlo sprendimus kaip padvigubinti vid. šalies algą

TVF pataria bėgti iš Lietuvos

Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai siūlo pristabdyti minimalios mėnesinės algos kėlimą. Tam pritaria premjeras Algirdas Butkevičius. O štai ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka akcentuoja, kad tolesnis minimalios algos didinimas pristabdytų emigraciją. TVF žiūri dinamiką, ar per tą laiką, kai buvo padidinta minimali alga, atitinkamai padidėjo ir darbo našumas. Bet jie nežiūri į atskaitos tašką, nemato, kad prieš pradedant didinti minimalią algą jos dydis gerokai atsiliko nuo našumo. Neatsižvelgta ir į tai, kad Lietuvoje tik pusė sukuriamo BVP vertės atitenka darbo užmokesčiui, kad Vakarų Europoje šis skaičius yra kur kas didesnis. Net Estijoje jis siekia 60 proc. Tai reiškia, kad mūsų darbo našumas nuo Estijos neatsilieka, nes BVP dydis, tenkantis vienam gyventojui, yra beveik toks pat. O algos - gerokai mažesnės.
Pavyzdžiui, viešajame sektoriuje kvalifikuoti darbuotojai pradeda piktintis, kodėl jų atlyginimai beveik nebesiskiria nuo minimumo. Taip pat kalbama ir privačiame sektoriuje. Todėl minimumo didinimas yra geras dalykas, tik jis, mano nuomone, yra nepakankamas“, - sakė profesorius.
Ekonomisto teigimu, prie to, kad verslas neskuba mokėti didesnių algų, iš dalies kalta ir valdžia.
„Štai nedarbo pašalpos labai keikiamos. Bet jei žmogus netenka darbo, o tos pašalpos yra labai menkos, jis neturi laiko ieškoti darbo ir griebia bet ką, kad tik gautų minimumą. O verslas tuo naudojasi. Kam didinti algas, jei žmonės ateina dirbti ir už tiek? Valdžia ir šitoje vietoje turėtų susimąstyti. Nes kad ir kas ką šnekėtų, mažos algos yra pagrindinė priežastis, kodėl emigruojama iš Lietuvos. Kad ir kaip žmonės būtų glostomi, gerbiami, jei jie Lietuvoje nesuduria galo su galu, yra priversti išvažiuoti“, - įsitikinęs R.Lazutka.

Bankai meluoja net susirietę

Pirmasis indėliams nustatyti neigiamas palūkanas pasišovė SEB. Vienas iš argumentų - pinigų perteklius, nes niekas nenori paskolų. „Vakaro žinioms“ pradėjus aiškintis, kodėl verslui nereikia pinigų, smulkieji ir vidutiniai verslininkai atsakė: yra atvirkščiai - bankai neskolina.
Bankininkų argumentai, esą bankams neapmokestinus indėlių gresia problemos, nes verslas vis mažiau skolinasi, neįtikina nei pačių verslininkų, nei politikų, nei specialistų.
Kauno verslo informacijos centro „Verslininkų namai“ direktorius Donatas Žiogas tvirtina, kad bankai skolina tik stambiajam verslui, ir tai tik itin sėkmingai dirbančioms įmonėms.
„Pavyzdžiui, pradedančiajam verslui niekada neskolina. Veikiančioms įmonėms skolina, jei yra geros jų prognozės. Skolina už 5-6 proc. palūkanas. Indėlių apmokestinimas pakenks ne įmonėms, o patiems bankams. Nes dabar, įvedus eurą, visiškai nesudėtinga įmonės pinigus laikyti užsienio bankuose, nes net valiutos keitimas nieko nekainuoja. Man iš viso keisti yra tokie ketinimai, nes bankai turi gyventi iš kreditavimo ir palūkanų, o ne kaip dabar“, - atkreipė dėmesį D.Žiogas.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtina, kad dabartinė komercinių bankų vykdoma politika kenkia Lietuvos ekonomikai.
„Lietuvoje įsivyravo tam tikra stagnacija, ekonomikos augimo nebesimato, jis yra pristabdytas. Šiandien bankai verslui nebeduoda paskolų, verslas nebestato, pramonė nebegamina. Tada atsiranda pinigų perteklius ir bankai sako: jei norite, kad saugotume jūsų pinigus, susimokėkite.“
Čia jau nebe bankai, o kontoros, kurios teikia paslaugas tik gyventojams: išgrynina pinigus, palaiko sąskaitose. Ir, aišku, ne už dyką, iš čia susižeria pelno. O svarbiausia, kad visus privertė atsisakyti grynųjų pinigų, algos pervedamos tik į korteles. Negana to, politikai, lobistų veikiami, dar ir apribojo atsiskaitymą grynaisiais. Visi atsidūrėme bankų glėbyje, o šie tuo ir naudojasi. Žino, kad niekas nebežengs žingsnio atgal, darbovietės nebemokės algų grynaisiais. Bet manau, kad ir šioje vietoje bus galvojama, kaip tų bankų išvengti, įmonės gal pradės naudotis tam tikromis tarpusavio užskaitomis, atsiskaitymais bitkoinais ir kitomis elektroninėmis priemonėmis.
Jei įmonės vadovas turi šiek tiek smegenų, tai jis banke pinigų nelaiko. Jis daro apyvartas, plečia verslą, perka naujas technologijas ir tikrai nelaukia, kol bankas jį apmokestins už turimas lėšas.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/mazas_pvm_nepatiks_zmonems/

Seime vakar vyko karštos diskusijos, ar reikia įteisinti PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams arba bent jau mėsai ir žuviai. Tam ypač priešinosi opozicija, labiausiai - liberalai, prigalvoję įvairių baisybių, kas esą tokiu atveju lauktų Lietuvos. Seimas vakar po pateikimo pritarė siūlymui, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas būtų taikomas būtiniems maisto produktams - šviežiai atšaldytai mėsai ir šviežioms tvenkiniuose išaugintoms žuvims.
Buvo pateiktas ir trečiasis projektas, pagal kurį 5 proc. PVM tarifas būtų taikomas 12-ai būtiniausių maisto produktų, o tai yra duona, miltai, makaronai, kruopos, pienas, kefyras, sviestas, šviežia mėsa, šviežia žuvis, aliejus, daržovės ir vaisiai, cukrus. Po pateikimo pritarta ir jam.

Bradauskas:

Nesąmonė, kai aplink Lietuvą PVM yra mažesnis, verslui sąlygos yra blogesnės. Kaip išlaikyti konkurenciją? Gal užmaukime dar didesnius pavalkus verslui? Juk ne verslas kentėtų. Sumažintų algas žmonėms, nes kitaip išlaikyti konkurencijos neįmanoma. Energetiniai resursai kainuoja vienodai, geležis - vienodai, medis - vienodai. Tai kaip išlaikyti konkurenciją? Tik iš darbo užmokesčio, todėl jis ir yra vienas mažiausių visoje ES. Bet tariamai protingi ekonomistai apie tai negalvoja.

Opozicija gąsdina, o finansų ministras jai pritaria, esą įvedus PVM lengvatas maistui būtų didžiulė netektis biudžetui. O gal kaip tik būtų atvirkščiai? Dabar minios žmonių važiuoja apsipirkti į Lenkiją ir jai sumoka PVM, o Lietuvai nemoka. Gal geriau tegul nors tuos 5 proc. sumoka savai šaliai?

- Būtent, nes dėl mažesnio PVM Lenkijoje ir yra viskas pigiau. Reikia ekonomines sąlygas gerinti. Ne kasos aparatus turguose reikia statyti, o sąlygas sudaryti. Kai prieš krizę įvedėme PVM lengvatas atšaldytai mėsai, nereikėjo jokių kasos aparatų. Iš turgų dingo mėsa ir persikėlė į parduotuves. Iš pradžių biudžetas turėjo šiokių tokių praradimų, tačiau vėliau PVM buvo surinktas su kaupu. Bet mes gyvename tik viena diena, galvojame tik apie artimiausią ateitį. Bet ar aš galiu tai įrodyti visiems, kurie to nenori suvokti? Negaliu.

Kai kuriems politikams trūksta nuoseklumo. Iš viso keista, kad taip idealizuojami Vakarai. Pavyzdžiui, galima šaipytis iš žirinovskių, putinų ar medvedevų, tačiau pažiūrėkime, kaip Rusija elgiasi ekonomikoje. Pavyzdžiui, ji laikosi nuomonės, kad kur kas naudingiau rusišką kapitalą susigrąžinti į Rusiją ir panaudoti savo ūkio kilimui negu laikytis kokių nors dogmų. O mes laikomės dogmų.

PVM viskam iki 21 proc. buvo padidintas praėjusios Vyriausybės valdymo laikais. Tuometiniai valdantieji - liberalai ir konservatoriai - tvirtino, kad padidinimas bus tik laikinas, kol baigsis krizė. Kada tas laikinumas baigsis?

- Niekada nesibaigs, jei bus toks mąstymas, kokį matėme per Seimo posėdį. Kur yra didžiausia yda? Didžiausia yda, kad kai kurie politikai ekonomikoje bando taikyti matematinius dėsnius. Ekonomika yra toks dalykas, kad dukart du ne visada yra keturi. Gali būti ir dešimt, o gali būti ir nulis. Tik kai išmoksime ekonomiką vertinti kaip visumą, o ne mažais gabaliukais, imsime eiti į priekį. O dabar paklausykite, kaip šnekama. Vaje, sumažinsime PVM, prarasime daug pajamų į biudžetą. Taip, įplaukos iš pradžių sumažės, kalbos kitos negali būti. Bet niekas negalvoja, kad vėliau biudžetas atgaus su kaupu. Verslas galės daugiau investuoti, žmonės galės daugiau pirkti (ne tik dėl mažesnio PVM, bet ir dėl didesnių algų), biudžetas bus pripildytas, o tada galėsi daugiau skirti tiek tam pačiam švietimui, tiek sveikatos apsaugai ar gynybai. Apie tai niekas negalvoja.

Taip, dideles kainas Lietuvoje lemia ne tik didelis PVM. Lemia ir emigrantų perlaidos. Pinigų masė valstybėje lemia ir kainų lygį. Jei tau perveda pinigų, tu, net ir mažai uždirbdamas, gali pirkti brangiau, o prekybininkai tada gali nemažinti kainų. Aišku, nuo to nukenčia Lietuvoje gyvenantys ir perlaidų negaunantys žmonės. Tačiau nežinau, kaip šitą problemą išspręsti. Problemų tiek daug, kad jei sugalvotume visoms po receptą, visi būtume mokslų daktarai.

Sakote liberalai priesinosi?

http://www.liberalai.lt/naujiena/apdovanojimas-pirmajam-prezidentui-liberalui-valdui-adamkui/

Džiaugiamės, kad prezidentas ir toliau palaiko liberalus, aktyviai domisi Liberalų sąjūdžio veikla. Susitikimo metu jis mums papasakojo, su kokiomis viltimis ir tikslu grįžo iš JAV į Lietuvą. Vienas iš jo tikslų buvo išjudinti ir sustiprinti liberalųjį sparną Lietuvos politikoje. Minėdami Liberalų sąjūdžio įkūrimo dešimtmetį apdovanojome pirmąjį Lietuvos prezidentą liberalą – Valdą Adamkų už liberalių idėjų sklaidą ir demokratijos puoselėjimą Lietuvoje.Ketvirtadienį apdovanojimą V. Adamkui įteikė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis ir jo pirmasis pavaduotojas Antanas Guoga.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/g-nauseda-ivertino-siulyma-stabdyti-minimalios-algos-didinima.d?id=70714648

S. Besagirsko tvirtinimu, verslas nepastebi pagerėjimo ar bent tokių pokyčių, kurių tikisi: sumažėjusios biurokratinės naštos, sumažėjusių mokesčių, padaugėjusios kvalifikuotos darbo jėgos. „Nedideli pokyčiai tikrai nepadarė kokio nors esminio efekto, kad Lietuva taptų patrauklesne arba kad verslui būtų geriau gyventi“, – įsitikinęs S. Besagirskas.

kazkur nesenai skaiciau kad lietuvos imones uzdirbo rekordinius pelnus o cia vel verkia kad nera is ko didinti atlyginimus

http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/darbuotojus-vilioja-saldainiais-ir-kibinais-bet-tai-nepadeda.htm

Jei išeisi – nebegrįši“. Jei anksčiau nemažai darbininkų galėdavo šią frazę išgirsti iš savo darbdavių, šiandien situacija keičiasi. Nekvalifikuotos darbo jėgos surasti darosi vis sunkiau, o įmonės darbuotojus vilioja ne tik didesnėmis algomis, bet ir tokiais dalykais kaip nemokami kibinai ar kitos gudrybės.

http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/ateities-lietuva-specialistai-ja-piesia-tamsiomis-spalvomis.htm

Vienintelis dalykas, kuris šiek tiek „gelbsti“ Lietuvą yra gana didelis vyrų mirtingumas. Vyrai Lietuvoje vidutiniškai gyvena iki 69 metų. Tai nėra daug, todėl vyresnioji karta Lietuvoje formuojasi ne taip greitai ir šiek tiek subalansuoja situaciją“, – liūdnai juokavo V.Stankūnienė.

Žemesnės kvalifikacijos darbo jėga turi tokią savybę, kad darbdaviai turi mokėti PAAKANKAMĄ ir ADEKVATŲ atlyginimą ne tik tam, kad darbuotojas neišeitų kitur, bet ir tam, kad NETURĖTŲ MOTYVACIJOS siekti daugiau. Žodžiu, jei gyvenimo standartas numato, kad juodadarbiai vairuoja forduką, o po darbo plempia alų ir per TV žiūri futbolą, pornografiją bei kumštynes (boksą) [čia info iš Orvelo kūrinėlio 1984], tai griovių kasėjo ar tai statybos pagalbinio, ar tai indų plovėjos algos turi užtekti ir buduliškos šeimos išlaikymui, ir alui ir drandulietui su 1.2 varikliu.
Kaip supratau, į šiuos budulių luomo poreikius puikiai įsiklauso UK darbdaviai ir iš to profituoja - joks griovys nelieka neiškastas lietuvių kasėjų, kurie už tą kasimą gauna Lietuvos menedžerio atlyginimą.

Warsaw, Vilnius and Budapest named among the cheapest destinations in Europe for a getaway this year

Despite registering a 15 per cent increase in costs, Vilnius in Lithuania, last year's top city, is a close runner-up in the survey with the equivalent items adding up to £115.

1. Warsaw, Poland - £113
2. Vilnius, Lithuania - £115
3. Budapest, Hungary - £123
4. Riga, Latvia - £132
5. Krakow, Poland - £133
6. Lisbon, Portugal - £135
7. Dubrovnik, Croatia - £137
8. Prague, Czech Republic - £141
9. Moscow, Russia - £146
10. Athens, Greece - £149

Kas idomu uz svarbiausius kulturus objektus mes neimame jokio mokescio... Mes pigiausi! Ir gyventoju is cia pabego daugiausia... kazi kodel turistai cia neplusta miniomis?