gal taip nuskambejo, bet turejau omeny mokescius.

Ekonominis atotrūkis tarp sostinės ir regionų nemažėja

http://vz.lt/article/2012/11/26/ekonominis-atotrukis-tarp-sostines-ir-regionu-nemazeja

Ko gero geriausias visos šios problemos sprendimo būdas būtų keleto svarbių institucijų ar net ministerijų iškėlimas iš sostinės.

1. Manau, niekas nenukentėtų, jeigu tokia kontora, kaip policijos departamentas būtų ne Vilniuje. Su dabarties ryšių technologijomis ir didžiuliu automobilių parku tai būtų vieni niekai.

2. Čia visi labai dūzgia, kad reikia reformuoti kalėjimų sistemą, Pravieniškes padarant centriniu Lietuvos GULAG`u. Visi tik laimės, jeigu kartu su reformuotomis įkalinimo įstaigomis Pravieniškėse įsikurs ir pats Kalėjimų departamentas.

3. Beveik ekonomiškai "nudvėsusi" Pietų - Pietvakarių Lietuva tikrai atsigautų, jeigu švietimo, sveikatos apsaugos ir nors ir susisiekimo ministerijos būtų padalintos tarp Alytaus ir Marijampolės.

4. Niekam ausys tikrai nenukristų, jeigu visokie departamentai kurtųsi Ukmergėj, Kėdainiuose, Raseiniuose. Pavyzdžiui, koks nors Sporto departamentas galėtų laisvai "sportuoti" Jonavoje.

5. Saugumo departamentas galėtų išvis užsikonspiruoti kur nors provincijoje. Taip būtų 5 kartus slapčiau. Ir saugiau

6. Energetikos ministerija galėtų sėdėti Elektrėnuose arba nors ir Visagine. Arčiau esmės, taip sakant.

7. Aplinkos ministeriją irgi galima iškelti į kokį nors dvarą su gražia aplinka.

Tam yra puikių pavyzdžių. Ar žinote, kur įsikūrusi centrinė Vokietijos "Regitra"? Ogi Flensburge.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Flensburgas

Tai senos istorijos miestelis su 89 tūkstančiais gyventojų. Ką tai atitinka? Kažkas tarp Alytaus ir Panevėžio. Lietuvos mąstais galėtų ramiausiai įsikurti nors ir Kupiškyje.

Taigi, valdžių ir kompetencijų paskirstymui yra neribotos galimybės. Deja, mūsų valdžios impotentai nesugeba nė to... Buvo čia visokių pasvarstymų, kad reikėtų Žemės ūkio ministeriją į Kauną perkelti,- kad arčiau žemės ūkio mokslo įstaigų. Bet deja, viskas liko tik žodžiai.

Petrai, na nepykit.Duokit naujai valdžiai bent 100 dienų padirbti, po to kritikuokit

Kalbu ne apie dabartinius, o apie valdžią iš principo. O ŽŪM į Kauną turėjo perkelti ar tik ne socdemai?

pritariu del ministeriju, aisku, yra ir visokiu kitokiu budu, kaip ta atotruki mazinti, ir tam naujoji valdzia turetu skirti ypatinga ir dideli demesi...

Utopija dėl valdžios iškėlimo provincijon, nors ir uždėjau Petrui pliusą už gerą širdį. Ministerijos ir kitas biurokratinis aparatas visų pirma žmonės ir ne bet kokie žmonės, o save laikantys turinčiais ypatingų poreikių. Dauguma su šeimomis jau gyvena Vilniuje ar netoli jo, be to, tokiems žmonėms reikalinga galinga poilsio industrija, kuri jiems net svarbesnė už darbo sąlygas: barai, restoranai, pramogų arenos ir supermarketai, kai kam net teatrai ir kino centrai, galerijos, netgi bažnyčios, naktiniai klubai jauniems ir soliariumai dailiosioms pusėms, socialiniai ryšiai šeimoms ir santykinai geresnės didmiesčių mokyklos jų vaikams, ai, visko ir neišvardinsi. Neveltui netgi žalias jaunimėlis, baigęs didmiesčiuose universitetus, provincijon važiuoja kaip į tremtį.
Galima nebent visą valdžią in corpore iškelti į šalies gilumą, bet tam reikia viso naujo miestelio su elitine darbo ir poilsio infrastruktūra, kaip pavyzdžiui pastatyta Astana Kazachstane. Tačiau tokius brangius projektus gali įgyvendinti tik turtingos ir dažniausiai autoritarinės šalys.

indenas,
1. Statutinius iškelti labai lengva - įsakymas yra įsakymas. Vienas parašas ir tik švilpt - visi zekų prižiūrėtojai, gaisrininkai ir net karininkai atsidurs kur tik nori - Ukmergėj, Pavaly arba nors ir Balbieriškyje.

2. Kuom Kauno paslaugų industrija per prasta žemės ūkio klerkams?

3. Gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis, bus poerikis, tai ir Marijampolėje kaip mat bus ir Miltinio teatro gastrolės, ir pramogų centrai ir ko tik prireiks.

4. Menu, jaunystėje Utenoje buvo toks krūtas pramogų centras (kaipgi jis ten vadinasi), kad auksinis jaunimėlis net iš Vilniaus varė ten pašokt.

Taigi, taigi.

be to, nera tokia ta Lietuva didele, o pramogos pagrinde savaitgali, be to, gi visa tai ne per viena nakti butu daroma...

Kai po reformos Pravieniškės taps centriniu Lietuvos GULAG`u, ten būtinai reikės dislokuoti vieną iš VRM pulkų - dėl šventos ramybės. Čia tą pulką, kuris aptarnautų Kauną ir Vidurio Lietuvą. Bus daug valdiškų pastatų, todėl reikės įkurti stiprią regioninę priešgaisrinę stotį. Suformavus tokią vyrišką infrastruktūrą, Pravieniškėse galima įkurdinti vidurio Lietuvą aptarnaujančius išminuotojus. Jie juk kareiviai, tai padės jei VRM pulkas nesusitvarkytų. Ai tiesa, reikės daug visokių muchamorų, vertuchajų ir šiaip kalėjimų personalo. Daugelis kraustysis su šeimomis. Vadinasi bus daugiabučių statyba, reikės bent kelių prekybcentrių, bent vieno darželio, mokyklos ir miesto parko su medžiais (jeigu nėra), kokio nors kultūros pastato ir dar ko nors. Kai kurie iš šių žmomių nenorės gyventi "zekų kaime", tad įsikurs aplinkinėse gyvenvietėse.
Visų šių jėgos biudžetininkų aptarnavimui reikės steigti nors ir nedidelį, bet autoūkį. O tai - dar viena įmonė su savo darbuotojais ir mokesčiais į savivaldybės biudžetą. taip padaugėjus žmonių, Pravieniškėse atsiras dar bent du taksistai ir bent vienas autobusas.

Kur daug vyrų, tai reikės visokių vyriškų pramogų. Na, žinoma, viešnamio neprižadu, bet šaudymo klubą, patalpų alpinizmo - lipimo siena sienelę ir Radžio koncertą - garantuoju.
Ir t.t.

Petrai, vistiek tai ekonomiškai ne geriausias variantas, tai tik papildomos ir taip kiauro Lietuvos biudžeto išlaidos. Betgi Lietuvai, ypač jos regionams, reikia generuojančios ekonomikos (prašom nesišaipyti). Todėl būtų žymiai naudingiau, jeigu kad ir tas pats VU ten atidarytų dar vieną manufaktūrėlę, nes kaliniai pasižymi neeiliniais gabumais visokiems kruopštiems darbeliams. Žinoma, šovinių fabrike ar peilių dirbtuvėje jų neįdarbinsi, bet yra daugybė paprastų dirbinių, kuriuos Lietuva iš Kinijos nūnai importuoja. Viktoras U. visada teisingai pabrėžia importo pakeitimo Lietuvoje gaminama produkcija būtinybę!
Todėl Lietuvai, jos regionams ypač, reikalingos pridėtinę vertę kuriančios, pirmiausia privačios investicijos, nesvarbu, vietinės ar užsienio.
Vien valstybės biudžeto perdėliojimu ar net išpūtimu tai pačiai biurokratijai nieko gero nepasieksi, nors krizės sąlygomis tai padidina ekonominį šalies aktyvumą bei laikinai ir lokaliai išprendžia dalį socialinių problemų.
Norint atgaivinti Lietuvos ekonomiką, reikia mąstyti kaip mąsto kuriantis verslininkas, o ne kaip mąsto amžinas mokesčių mokėtojų išlaikytinis laborantas! Laborantas išėjo, bet jo apaštalai liko...

P.S. Nors ir nesutinku su tamstos nuomone, minuso tikrai nedėjau.

Manau, kad dalį Lietuvos biudžeto perskirstant kitur, - turiu galvoje geografinę prasmę, - tikrai spręstųsi dalis ekonomikos problemų. Nes vienas dalykas, biurokratus koncentruotai šerti Vilniuje, kur su biudžeto pajamomis yra daugmaž gerai, ir kita - paskirstant po provinciją, kur jie produktyviau sunaudotų mokesčius, generuotų savo miniatiūrinę pridedamąją vertę, bet, svarbiausia - vartotų, t.y., mokėtų PVM, akcizą, nuomas. Ir visa tai ne į išpampusio vieno didmiesčio, bet po nedaug į kelių savivaldybių biudžetus.

Ne, nu jūs man paaiškinkite, kodėl priešgaisrinės ir gelbėjimo departamentas negali būti Ukmergėje, o visi jūriniai klausimai negali būti sprendžiami prie jūros, t.y., Klaipėdoje???

Petrai, taigi jau paaiškinom. Gali, bet nenori!
Sakai sukarintas organizacijas įsakymu priversi? Betgi tada ir tas duodantis įsakymą turės į kaimą važiuoti, o jis su šeima gyvena ir toliau nori gyventi Vilniuje...

Bet juk gabalas to, ką sakau tai tikrai bus! Iškels kalėjimą iš Vilniaus, koloniją iš Kybartų ir, jei neklystu iš Marijampolės. Ir visą tai - į Pravieniškes. Juk tikrai reikės daugiau žmonių kalinių aptarnavimui.

Oij, Ptrai, kad iškėlimas ministerijų tai utopija konkreti. Iš kitos pusės žiūrint pačiam Vilniuj centras apmiršta vos valdininkai šmutkes susirenka ir namo varo, miręs miestas mano akim po darbo valandų. Vilnius tapo kaimu...

http://vz.lt/article/2012/11/26/nauja-valdzia-apribojimus-gryniesiems-pinigams-planuoja-ivesti-nuo-sausio-1-d

Atrodo kad ir ką bedarytum Lietuvoje vistiek tapsi nusikaltėliu ir būsi išbuožintas. Butkevičius Kubilių nori pralenkti... Tikras siaubo filmas tikrovėje...

Kubilas su Simonyte tik klejojo, o sitas iskarto imasi veiksmu. Taciau numanant seselio masta, tautai tas nepatiks...

Visada bus galima pirkti, ne pas mus,, jei nenores zmones viesinti savo pajamu, daromais pavedimais, nuvaziuos netaip ir toli ir nusipirks ko reikia, ir kiek reikia uz grynus, va tada Valdzia vel gales paverkslenti stebedami pinigu nutekejima...

Ne nuo to galo pradeda. na bet kai jau mokesciu kozeris isnaudotas( iskelta, ir toliau masto kaip tik kelt), neranda kitu budu... Gera nesenai sakinuka perskaiciau...

Mokesciu moketojai turetu suprasti, kad skolinasi nekazkoks trecias asmuo Vardu VALSTYBE, taciau skolinasi visi Lietuvos pilieciai, Ir SKOLININKAI<Lietuvos pilieciai ir moka uz skolas(palukanas) tai kam stebetis kylanciais mokesciais , energetika, per kazkur juk reikia surinkti ant skolos grazinimo...

Idomiausia tai, kad Skola apibrezia kaip Visu Lietuvos pilieciu isipareigojima,, Nors skolintis ar ne nusprendzia Valdzia,, noretusi daugiau demokratijos sitoje vietoje,, As gal toks zmogus , nemegstu buti skolingas, tai nafik man moketi skolas uz kazka kita, arba uz tuos kurie prieme neteisingus sprendimus??

Dar prie to pacio siandien turejau labai idomia diena..

Skambutis, skambina pone is VMI, Pareiske, kad jau antra ar trecia menesi veluoju pateikineti PVM deklaracija, nors pateikiama, visada 25d.

Pasakiau kad, pasistenksiu padaryti sparciau,, perspejo, jei nesiimsite priemoniu, issikviesime, patikrinimui, gausite administracine bauda..

Mano atsakymas be iskraipymo

O šitoje valstybėje tik baudomis motyvuojate? esu jaunas smalsus, galiu atvykti pas jus nors ir kasdieną, gal pamokysite suteiksite naudingos informacijos ar jūs tik baust mokat?? .. kitoje ragelio pusėje sekundei tyla.. Poto buvo palinkėta geros dienos, ir priminta kad nevėluočiau...

PAS MUS PIRMA BAUDŽIA O POTO AIŠKINA UŽ KĄ, arba nubaudžia o poto tik aiškinasi dėl ko...

Pvz. paimkime statyba. Jei žmogelis perka statybines medžiagas iš parduotuvės ir sumoka 10.000 lt ir gauna apskaitomą čekį, valstybė gauna PVM. Bet juk normaliai protingas žmogelis pirkdamas statybines, pakabins ant įmonės ir susimažins PVM nuo sąskaitos. Tie kas parduos už grynus be čekio dalinsis su pirkėju PVM. O tai reiškia, atsistatys prekes iš tiekėjo su puse PVM... Suk suk ratelį.

Gryni pinigai yra ne bėda valstybei. Bėda yra tai, kad daug verslą darančių žmonių nežino esminių taisyklių, kur jie pasikiša atominę bombą po sėdyne. Surašiau esmines, mano galva, verslo klaidas:

1. Reikalingi gryni litai sumokėti darbuotojams „vokelinias“ algas, imami iš įmonės kasos ir pakabinami jie vadovui, kaip avansinis išmokėjimas. Patikrinus tokią įmonę, ar jai bankrutavus, įmonės vadovas pakimba su svetimo turto išvaistymu.

2. Įmonės išsigrynina pinigus per įvairias nepatikimas schemas. Patikrinus tokias schemas, gyvos įmonės yra priverstos susimokėti visus optimizuotus mokesčius. Žinoma su delspinigiais, baudomis ir įmonių vadovų pabūvimais belangėje.

3. Išsigryninami iš įmonės pinigai išsimokėti dividendams. Patikrinus įmonių savininkų deklaruotą turtą, šie negali įrodyti iš kokių pinigų, tas turtas įsigytas. Viena klaida, gimdo kitą, taip gimsta reali bėda. Su priskaičiuotomis baudomis, nesumokėtais mokesčiais ir/ar turto, ar piniginė lėšų konfiskavimu.

4. Gamintojai parduodami prekes „juodai“ į rinką, pasikabina „orinius“ žaliavų sandėlius įmonių balansuose. Žinoma, dar ir „gudresni“ tą „orą“ sugeba įkeisti bankams, gaudami apyvartines lėšas. Ko pasėkoje inventorizavus tokį sandėlį ar mokesčius administruojančiai institucijai ar bankroto administratoriui, nei bėk, nei rėk. Už sukauptą orinį turtą priverstine tvarka susimoka mokesčius, baudas ir delspinigius. O jei įmonė bankrutavo, vadovas atsako už svetimo turto išvaistymą.

5. Organizuojant įmonėje vienetinę apskaitą ir prekiaujant „juodai“, pakimba „orinės prekės“. Gimsta problema, ką daryti su orinėmis prekėmis, kurių jau nebėra. Eksportuoti į kitas šalį? Tik čia ir vėl bėda. Ana šalis turi už tas prekes susimokėti... o jei nesumoka? Toks eksportas pripažįstamas, kaip nenaudingas įmonei ir įmonės vadovas gali būti užtampytas kreditorių už padarytą nuostolį įmonei. Ir žinoma įmonės vadovui už tai teks atsakyti savo turtu.

6. Organizuojant įmonėje suminę apskaitą susiduriama su ne logika, nurašant inventorizacijos metu parduotas prekes , kurios iškeliavo už „juodus litus“. Įmonių antkainiai dažnai nėra labai dideli arba „šešėlinės“ prekybos dalis didesnė. O nurašius parduotas tas prekes už einamą mėnesį bendrasis pelnas gaunasi neigiamas. Esant užsispyrusiam mokesčių inspekcijos tikrintojui ar kreditoriui, įmonės vadovas už tokius prekybos mėnesius tampa asmeniškai atsakingas prieš kreditorius, jei ne duok dieve, per trijų metų laikotarpį įmonė bankrutuoja.

7. Informacijos įmonėje nevaldymas ir jos nutekėjimas. Kol viskas yra gerai, tai gerai, bei kai išeina kas negerai, bet koks skundas su nuoroda į schemą ar procesą, gali pritraukti baudų ir delspinigių daugiau nei visa optimizuota mokesčių suma.

8. Buhalteriai dažniausiai dirba valstybei, o ne įmonės savininkams. Žinoma buhalteriams algas sumoka įmonių savininkai. Čia taip jau surėdytas pasaulis. Buhalteriai dažniausiai supranta, kad jų darbas yra tinkamai įmonės apskaitoje atspindėti vykstančius procesus ir teikti teisingas ataskaitas mokesčius administruojančioms institucijoms, bei statistikos departamentui. Dažnai buhalteriai apskaičiuoja mokesčių į didesnę pusę ir įmonės juos permoka. Bet ir yra išimčių, kai anie bando taupyti juos neįsigilindami į įstatymų vingrybes. Bet už visas klaidas yra atsakingas įmonės vadovas.

9. Įmonės savininko sąnaudų įkėlimas į įmonę. Pavyzdžiui kam įmonei sūkurinė vonia ar šaldytuvas, kai ji teikia turto nuomos paslaugas ar kam įmonei vadovo kelionė į Egiptą ar Turkiją, kai ji nieko, iš niekur neimportuoja? Kam įmonei 12 mobilių telefonų iš vieno operatoriaus, kai įmonėje vos 4 darbuotojai... Patikrinus tokią įmonę, tenka susimokėti ir baudas, ir optimizuotus mokesčius, ir delspinigius... Manau pavyzdžių galėtumėm įvardinti dar plius tūkstantis...

10. Per didelė prekyba „šešėlinėje rinkoje“ iššaukia įmonėje oficialių litų trūkumą. Dažniausiai įmonės sprendžią šią problemą pasiskolindamos oficialių litų iš įmonės savininkų. Bet nepasižiūri, kad įstatinis kapitalas per mažas, paskolos dydžiui, akcininkai neturi atitinkamo dydžio oficialių deklaruotų litų. Ar „rodoma“ oficiali apyvarta yra per maža patiriamoms veiklos sąnaudoms lyginant su kitomis įmonėmis dirbančiomis toje pačioje pramonės šakoje.

Na ką, po tokių pasisakymų Korsakaitę su VKEKK būtų galima duoti į teismą už neveikimą - gali sumažinti el. kainas 1,5 ct, tačiau nesiima priemonių tam atlikti.
http://verslas.delfi.lt/energetics/dkorsakaite-sumazinti-elektros-kaina-butu-galima-vos-15-cento.d?id=60075239