idomus straipsnis, aiskus argumentai ir kontekstas platus: ar daug kas girdejo pvz. apie BRELL sutarti?
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/barasimas-svaiginanti-branduoline-svajone-gali-brangiai-kainuoti.d?id=59220701

tradicijos tos pacios- lt buldozeriu stumiama tai, ko nelabai reikia, bet kvepia labai labai dideliais pinigais. ir nelabai tikiu, jog naujas seimas sios idejos atsisakys- per daug pagundu. aisku, objektyviai galvojant, tikrai galima rast, kaip viska tinkamai ir pigiau pasidaryt. bet kam to reikia?! nebent tik 'mokesciu moketojams', kurie siuo atveju nelabai kam rupi todel ir pats referendumas tik 'patariamasis' (?!?). 4mln lt per kamina, o sprendimui tai itakos netures. turtingai gyvenam

Pasaulis tendencingai eis prie alternatyvu. Mankurtai uzuode otkatus pus migla i akis toliau. Bet baimintis manau cia labai nereik - kad LT sugebes pasistatyt toki objekta tikimybe nesiekia 50%. Isals per viduri statymu. Be to kaip rase Handrail ir del skolu baimintis nereik. Todel manau kad importuosim skolinsimes ir jeigu ka - ECB vadovas is asmenines saskaitos musu skolas apmokes.

Zydai gudrus ar ne?

The Russian gas giant that haunts Europe – and Israel

Nu va jau išsiaiškinau, kaip minusų sistema veikia, tai pažiūrėsim, kiek dar už šitą ekonominių ir finansinių faktų išaiškinimą surinksiu.

1) Lygini dramblį su muse. Pasakyt kada už kiek pasiskolinom tiesiog- nereiškia nieko. Jei fizinis pasiima 2004 metais būstui kreditą ir moka 7 už jį, o 2011 pasiima greitą paskolą ir moka 50 už ją, tai nereiškia, kad kreditas pabrango. Tai reiškia, kad fizinis pasiėmė dvi skirtingas paskolas. Su skirtingais terminais ir įsipareigojimais. Tai galioja ir valstybei. Paimt Lietuvos long term (10-15) 2006 metų ir prilygint jį short termui 2009 (1-3yr) yra absoliuti nesąmonė. Norint žiūrėt, kaip kito valstybės skolos kaina, reikia imt to paties laikotarpio leistus bondus ir juos lygint. Aš tokią būtent informaciją ir pateikiau. 2007 5yr gov bondų kuponą ir 2012 5yr gov bondų kuponą. Jisai nukrito. Valstybės skolinimosi kaštai 5 metams taip pat nukrito. Tadam.
2) 2004-2006 visų ES šalių bondų kainos buvo panašios. Skyrėsi tik tiek, ar jinai yra euro zonoj, ar ne. Skyrės ti k dėl to, jog valiutą konvertuot kainuoja, atsiranda valiutos rizika. Graikija, Ispanija, Airija, Italija- visi mokėjo tiek, kiek vokiečiai. Dideli pinigai buvo orientuoti į akcijas/HY corporate, o valstybėse laikė tik dalį pinigų, todėl ir bondų marketai buvo ne tokie likvidūs, į nei vieną per daug pinigų neperėjo. Atėjus krizei ir finansiniems neramumas, investuotojai pradėjo ieškot saugių užutėkių. Stiprių valstybių bondų kainos pradėjo sparčiai augt, pajamingumas krist. Ir Lietuvos bondai mažiau už Vokietijos kainuoja, nes tokių didelių pinigų srautų pas mus neateina. Tadam.
3)Finminas šian berods leidžia emisiją 5yr eurais. Jų yieldai ~3,5. To paties termo LTL yieldai ~4,2. Skirtumas tik dėl valiutos konvertavimo. O šiaip reali arbitražo galimybė lygioj vietoj. Vokietijos 5yr EUR moka tik 0,3. Skirtumas 10 kartų. BET, prieš metus jie mokėjo ~3. Kodėl toks staigus pokytis ? Flight to safety ir tiek. Didelė pinigų masė suplaukė būtent į GER bondus, nes nėr pasirinkimo investuotojams. Galėsim po 2 metų pakalbėt, kai GER vėl grįš prie 2-3, o ir mes suksimės ~2,5-3,5. Tsakant, kai spekuliacinis kapitalas, sukištas į GER govius atsitrauks ir jau burbulinę kainą atves arčiau realybės. Nors derėtų paminėti, kad 1-3yr LTU bondams spaudimas tikrai stiprus markete. Tadam.



oOo, kad aš jaučiuos per daug nuostabus visokeriopai ir per daug laimingai/gerai gyvenu, kad kompleksų turėčiau

atsirenki tendencingai informaciją, palygini ir krykštauji iš laimės ... kodėl nelygini 2007 metų skolinimosi kainos su 2009-2010 metais, kuomet buvo pats finansų krizės pikas? gal galėtum pateikti ir skaičius, kiek nuo 2007 metų išaugo Lietuvos skolos aptarnavimo kaštai? su tokiais skolinimosi mastais ir biudžeto deficitu įvertinus demografines tendencijas Lietuva pasmerkta bankrotui. Nereikia turėti iliuzijų, kad kitais metais, ar 2014 situacija stipriai pagerės ... tokio burbulo kaip 2004-2008 dar labai greitai nebus, biudžeto deficitą dėl masinės emigracijos, gyventojų senėjimo ir struktūrinės paramos mažėjimo dengti bus vis sunkiau ir sunkiau. BVP augimas nusimato minimalus, jei iš viso toks bus dėl užšalusio vidaus vartojimo. Žodžiu, dabartinėje situacijoje skolintis ir išlaidauti yra absoliučiai trumparegiška. Reikėtų imtis galų gale rimtų struktūrinių reformų, viešąjį sektorių karpyt, o ne skolintis deficito dengimui ir niekam nereikalingų grandiozinių projektų finansavimui.

D.Grybauskaitė nesutinka su pramonininkais: krizė bus

http://verslas.delfi.lt/business/dgrybauskaite-nesutinka-su-pramonininkais-krize-bus.d?id=59226315

Prokurorų brokas „Snoro“ savininkų perdavimo byloje gali brangiai kainuoti Lietuvai

Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, buvusių „Snoro“ savininkų teisines išlaidas padengs ne patys kaltinamieji ir ne Didžioji Britanija. Solidžią sumą turės pakloti Lietuva, tiksliau – visi mokesčių mokėtojai. Tai paaiškėjo Vestminsterio magistratų teisme vykusiame teismo posėdyje dėl Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo išdavimo Lietuvai.

Jei leidimo nesuteiks, išlaidas vėl dengs britai. Gynybos advokatas Philipas Bardenas žurnalistams teigė, kad atšaukiamų Europos areštų orderių pasitaiko labai retai: „Mano praktikoje tai pirmas atvejis, kai Europos arešto orderis atšaukiamas du kartus.“

http://www.lrytas.lt/-13438251681342179881-prokurorų-brokas-snoro-savininkų-perdavimo-byloje-gali-brangiai-kainuoti-lietuvai.htm

Selektyviai ar ne, bet čia ėjo kalba, ar Lietuvai skolintis kaina krenta ar auga. Mano duomenim krenta. Finmino 5yr (tresur) EUR dabar stovi su ALL TIME LOW yieldais prie 3,6 kažkur.
Dabar galim apie deficitą pakalbėt ir BVP augimą. Įsijungiam eurostatą ir žiūrim į eilutę "Government Deficit". Ten matom tokius skaičius nuo 2009 iki 2011: -9,4; -7,2; -5,5. Kažkaip viskas pasidengia ir su "masine emigracija" bei visa kita apokalipse.
Paimam GDP eilutę. Nuo 2009 iki 2011: 112, 92, 95, 106. Labai jau sunkiai auga. Akivaizdu.
Ir pasakymas "su tokiais skolinimosi mastais ir biudžeto deficitu įvertinus demografines tendencijas Lietuva pasmerkta bankrotui" yra dar vienas neišmanymo ir sąmoningo statistikos/realybės ignoravimo įrodymas. Net komerciniai fiziniams išduoda paskolas iki 40% pajamų. Kiek fizinių bankrutavo short terme turėdami deficitus ?
Žodž, jei ir kitas postas bus paremtas Alisa Stebuklų Šalyje, o ne oficialia statistika, ginčytis nebesivarginsiu. Nes aš bandau kalbėti apie Žemės planetoje, Europos žemyne esančią šalį, pavadinimu Lietuva. Tu tuo tarpu aiškini apie kažkokią išgalvotą valstybę. Be jokių skaičių ar faktų. Tik su emocijom ir išgalvotais sencacingais pareiškimais. Neįdomu.

kul eilini karta po faktiniu argumentu i akis atgal sugebi tik ad hominem pavaryt ir paklejot emo
ciskai

Kvazarai, jum pateike skaicius Handrail del yieldu, ir del GDP, paneigiancius jusu komentarus. Tai kontrargumentuokit, nes panasu kad pats eilini karta i krumus begat, neturedamas kaip atsakyt. Kalbekit i tema, o ne apie zmogaus vaikiska arogancija ar nesugebejima uzdirbti sau duonai - skaiciai nuo to nesikeicia.

McAlister, kokie jo pateikti skaičiai paneigia mano argumentus? Kad laukia minimalus BVP augimas? Kad bus sudėtinga dengti biudžeto deficitą? Pažiūrėk, koks mano klausimas buvo jam ir kokį gavau atsakymą. Aš niekur neneigiau, kad Lietuva šiemet skolinasi pigiau nei pernai ar užpernai. Diskusija išsivystė iš vaikinuko teiginio apie tai, kad per krizę skolintis pigu ir apsimoka ... ar pats irgi taip pat galvoji?

kaip jaunajam "akademikui" ne pro šalį pirmiausia būtų išmokti bent suprantamai lietuviškai rašyt

Ka as galvoju nesvarbu. I diskusija nesivelsiu, nes tiek Handrail straipsniui turiu priekaistu, tiek ji kritikuojanciuose komentaruose pasigendu argumentu - vien pasaipos.





Kvazarai jauciates teisesnis pries jaunesnius ar cia siaip toks poziuris verziasi kiekvienam tamstos komentare kad jaunas=kvailas? Idomu, o jus bent zinote ar Handrail pats savo duona uzsidirba ar ne? Ir dar idomu, is kur ta ironija "akademikui" (ne tik pas tamsta, cia ne vienas veikejas ta akademiskuma pasiepia)? Cia as kazka busiu praleides, gal papasakokit man, kuom akademiskumas turetu buti juokingas ar prastas zmogaus gyvenimo pasirinkime?

Šioje temoje nuolat verda diskusija, kiek ir už kokias palūkanas Lietuva pasiskolino. Bet kažkodėl vengiama kalbėti, kam buvo skolinamasi ir ar efektyviai naudojamos pasiskolintos lėšos.
Šioje vietoje suknisti apologetikai tyli...

Jau kelintą kartą dedu nuorodą į šį puslapį:
http://www.viesai.lt/biudzetai/biudzetu-vaizdavimas/

visos valstybės išlaidos, visos pateiktos detaliai.

Diskutantai gudrūs rašyti, kaip reikia efektyviau leisti pinigus, kaip reikia sutaupyti, bet dar niekas nepasakė, kurias eilutes mažinti ir kodėl. Prašom, diskutuokit į valias, bent bus naudos, nei vienas kitą mažvaikiais vadinti.

Kad diskusija būtų apčiuopiamesnė, pridedu ir 2010 m. valstybės išlaidų schemą:

Mano galva cia senai nebera normalios argumentuotos diskusijos,cia tik galinejimasi kas ilgiaus issilaikys vienos ir tos pacios sarmankos varyme. Savu laiku krito zu,manau su laiku kris ir didziausi sudmaliai - kvazaras ir kurmelis ,tiesa reikia nulenkti galva prie pliurpalu karaliu kvazara,tiek tusciu besikartojanciu jo zinuciu dienu dienas rasyti dar ir sugebeti reikia, arba zmogui lengvos formos alzhaimeris ir besikartojanciu zinuciu ir diskusiju su laiku tik dauges

Kvazarai, Kurmeli rašykit, parshas jus supranta. Ir sutinka. Handrail tegu rašo su Mcalisteriais pinigų kartose ir aukščiau. Mažiau mums smegenis knis su oro pilimis, atitrūkusiomis svajonėmis apie LT ir būsimą gerovę... O gal čia rinkimų poveikis?

reik tiketis, kad po seimo rinkimu, kai tiketina, jog bus nauja valdzia, neislis visokie galai, ir nepaaiskes, kad realus skaiciukai apie biudzeta, skolas ir t.t. yra tik pagrazinti...

McAlister, kiek supratau kontekstą, kvazaras kvestionuoja LT ekonomikos galimybes aptarnauti ar tuo labiau grąžinti vis didėjančią valstybės skolą. O Handrail atsako, kad LT skolinimosi kaina nuo 2008-2009 krenta?.. Iš esmės kvazaro siūlomas skirtingų metų DE/LT procentukų palyginimas mano galva visai neblogai atspindi šių 2 valstybių ekonomikos/skolos lyginamuosius pokyčius. Tuo tarpu iš Handrail pusės seka pritempti teorinių išvedžiojimų punktai, kiekvieną jų skambiai pabaigiant - "tadam". Maždaug - žiūrėkit, ant kiek aš kietesnis savo žiniose apie LT ekonomiką. Tipo pasaulinis kontekstas ir centrinių bankų monetarinė politika neturi įtakos yieldams, nors esu įsitikinęs - Handrail tai žino ir išmano net geriau už kvazarą.
Gi faktai tokie: Handrail pats kažkada parašė, kad yra Anglijos studentas, po studijų turėsiantis garantuotą darbo vietą LT. Atitinkamai galima numanyti, kad turėdamas teorines žinias, LT ekonomikos realybės kol kas iš arti nežino. Iš postų taip pat nesunku suprasti, kad ,pats, McAlister, dirbate kažkurioje Anglijos finansų įstaigoje, Vėlgi - tolokai nuo LT kasdieninės realybės. Tuo tarpu dauguma jūsų oponentų (tam tarpe ir aš) kasdien tą ekonomiką matome iš arti, bet nesame taip pasikaustę teoriškai. Jei abi pusės sugebėtų diskutuoti konstruktyviai, kiekviena pusė pateiktų tai, ką geriau išmano, ir tada ieškotume sąlyčio taškų tarp teorijos ir praktikos. Tuo pačiu bandytume suprasti, kodėl taip gražiai atrodantys teoriniai LT makroekonominiai skaičiukai neleidžia aktyviems ir išprususiems žmonėms kaip McAlister (čia be jokios ironijos) pilnai realizuoti potencialą savo šalyje.
Vietoj tokio pozityvaus diskutavimo lendame į asmeniškumus, bandydami sumenkinti oponento žinias arba patirtį. Prasmė???