Ale patiko man to Faberio mąstymas ir požiūris į ekonomiką. Turi gal jis kokį savo blogą ar šiaip vietą kur dalinasi mintim?

Gloom boom & doom report:

http://new.gloomboomdoom.com/portalgbd/homegbd.cfm

http://paul.kedrosky.com/archives/2011/03/michael_lewis_1.html

Puikus straipsnis apie tai, kaip 1989 žemės drebėjimas Japonijoje sukėlė didžiules problemas bendroj pasaulio ekonomikoj. Ir taip pat, kaip gali jas sukelti vėl.

Tuo tarpu taupymo ir išlaidų mažinimo politika JAV įsibėgėja.
Majamio meras Alvarezas, agresyviai stūmęs mokesčių didinimą ir besipriešinęs miesto išlaidų mažinimui, vakar išmestas iš posto triuškinančia balsų persvara 88% prieš 12%:

http://www.nytimes.com/2011/03/16/us/16miami.html?_r=1&emc=eta1

http://ftalphaville.ft.com/blog/2011/03/22/522196/things-fall-apart-portugal-edition/

kelios savaites liko?

Man tai labiausia įstrigo paskutiniu metu:
China prekybos deficitas vasario mėn
http://www.tradingeconomics.com/Economics/Balance-of-Trade.aspx?Symbol=CNY
Kuris gal ir atsitiktinis, bet manau kad verta būtų pasiskaityti China oficiozo pranešimą:
http://www.chinadaily.com.cn/china/2011-03/20/content_12199000.htm

Labai patiko šis sakinys:
Chinese enterprises are in need of advanced technology and equipment, resources and raw materials as they are transforming growth pattern

Įdomi situacija susidarė ir aukso ir sidabro rinkoje. Keliems ateinančiams metams jų kainos gali nukristi ir laikytis 20 ir 1000 baksų intervaluose atitinkamai. Po to vėl augimas ir manija. Baigtis turėtų iki 2020, jei neįves 2016 energijos standarto kaip mainų vieneto. Per paskutinius 3 metus profai ir didelės kompanijos perėmė kapitalus naujokų, kurie prekiavo slv ir gld su marginais. Kadangi esame br. metalų bulių ciklo antroje dalyje, pradeda užsisukti ir akcijos gavybos kompanijų bumas, nes pardavimai atsispindi pelnuose. Taigi čia bulių rinkos pirmoji dalis tiktai. Kas 15-20 metų comodičių ir popierių rinkos keičia viena kitą. Dabar esame comodičių rinkos viduryje. Imant real gold/silver beveik nėra risk, o upsitas milžiniškas. Dar auksas/sidabras sugeba augti ir defliacijosd, ir infliacijows periodu. Ypač sidabrui, kuris kaip nafta deginamas. Bet netgi jį gali nušluoti nauja žvaigždė - varis, jei situacija ekonomikoje gerės. Profai, dirbantys su derivatyvais iš vis gali uždirbti nerealiai, o naujokams lieka trintis su realiais metalais, bet jie istoriškai paimdavo daugiau negu indeksai gavybos kompanijų.
Kadangi mano manymu esam stagfliacijos periode, daug kas nesikeis. Galimybės ribotos, bet žinančiam milžiniškos.
Dabar reiktų paieškoti keliems metams opciono, kad apsidrausti ir galų gale uždirbti.

http://profi-forex.lt/news/entry3000000700.html

Apokalipse is coming!

"imant real- beveik nera risk, upsaidas- milziniskas"
"auksas/sidabras sugeba augti ir defliacijos ir infliacijos periodu"
"nauja zvaigzde-varis"
"derivatyvai, opcionai, profai gali uzdirbti nerealiai..."

Parsheli, gal...dar pagalvok ties tuo, ka parasei? nes tuoj visi patikesim kad ir kiaules gali skraidyti.

Tokiame fone apokalipsė aplamai neįmanoma, juk paskutinėje bangoje turi dalyvauti taksistai, kaip jie pirks, jei Neneris žada griūtį vos už nepilnų metų. Taksistas perka minimum 200 procentų, o čia tik 8% ant DJI ir kuo daugiau tokių neklystančių orakulų, tuo didesnis augimo potencialas, nes sulaiko masę pinigų investicijoms, kurių dalis pliūptels į rinką kai DJI perlips 13000, o kita dalis kai perlips 14000. Jei aš negalvočiau savo galvą, tai tikrai pasmirdėčiau metelius ant auksinio puodo...

http://www.zerohedge.com/article/straight-talk-john-rubino-damage-already-done

"The central bank finds itself in a “print or die” situation in which the two remaining outcomes are deflationary depression or hyperinflation. That’s where the US, Europe and Japan are now.

The process might not be linear though. It’s easy to see interest rates spiking in response to rising inflation, which would have a horrendous impact on the interest costs of consumers with adjustable rate mortgages and credit cards, and governments that have to roll over a lot of short-term debt. This could cause the financial markets to freeze up, sending us back into a 2008-style financial crash. So for a while it might appear that deflation is winning out after all.
The world’s central banks would of course respond to another financial crisis with even more printing...

If all prices are rising because of monetary debasement, equities might go up in nominal terms while declining in real terms. So shorting them is a losing bet. That’s what happened in the past year, as newly printed dollars flooded the world and pushed up pretty much everything, including US stocks.
But this is not a sign of a healthy recovery -- it’s actually a sign of growing instability. Austrian economists call this a “crack-up boom” in which excess liquidity flows into assets of all kinds and produces a manic market that ends the way you’d expect, with overinflated assets hitting air pockets and dropping by 50% - 90% in a matter of months.

a catalyst -- trouble in the Middle East, an oil shock, soaring food prices, a failed state (US or Europe) debt default, whatever -- flips the sentiment switch from optimistic to pessimistic and everyone heads for the exits at the same time. For a year everything that went up goes back down.


trumpiau tariant- del galutinio hyper turbut abejoniu nebera, bet kad pratesti status quo- teks kartais nuspausti stabdzius ir atrodo, kad gazui vietos siuo metu nebera daug, o stabdziu laikas-arti.

siaures vejas, man regis, čia biški painiojami tam tikri dalykai. Kas iš to, kad CB spausdina pinigus ir superka obligacijas? Kur tie visi pinigai nusėda? Taip, į bankų rezervus. Jei nėra skolininkų - tie rezervai ekonomikos nepasiekia ir techniškai jokios įtakos infliacijai neturi. Taip, kad galim prieit prie išvados, kad techniškai CB pinigų spausdinimas, tol, kol jis tiesiogiai nefinansuoja valstybės biudžeto deficito - įtakos infliacijos turi minimaliai.

Nors tiesa ta, kad tas pinigų spausdinimas, nors ir realiai infliacijos neveikia, sukuria puikią aplinką augt žaliavų kainom, o pridėkim dar paklausą iš emerging markets ir ypač iš Kinijos... ir turim ką turim.

O kas liečia hyperinflation, tai teko neseniai skaityt pragcap.com straipsnį, kad dažniausiai hiperinfliacija atsiranda dėl prarasto pasitikėjimo valiuta, dėl suplyšusios mokesčių sistemos ir pan. Tuomet biudžeto deficitą finansuoja naujai išleisti pinigai, nes mokesčių sistema griūva, o išleistų pinigų susiurbt obligacijom neina, nes niekas nenori jų pirkti... Va tuomet atsiranda hyperis, va tada CB spausdinimas tiesiogiai veikia ekonomiką, o šiuo atveju... Šiuo atveju tas spausdinimas tiesiog sukuria atmosferą kainų augimų, nors realiai to augimo neįtakoja.

Baigsis QE, UK, ES, ta pati JAV bus priversta bent kažkiek kelti palūkanas dėl infliacijos ir yra visi šansai, kad sprogs žaliavų burbulas. O jei dar Kinija pristabdys savo augimą... Net jei ir to sprogimo nebus, aš niekaip neįžiūriu per kurią vietą gali atsirast hiperinfliacija. Na nebent karas ar dar kažkoks didesnis įvykis, bet tokių dalykų nuspėt negali, o be jų kažin ar pamatysim hyper.

to siaures vejas...apsipresk pagaliau,kazkada kopijavai staipsnius apie defliacija,dabar pradejai kopijuoti apie hyper infliacija,EDGARAS teisingai raso,CB spausdina pinigus tam kad padengti esama deficita,pinigai nuseda finansu institucijose ir korporacijose,galutiniu vartotoju nepasiekia,pinigai iseje is CB grizta atgal.o apie hyper ES nesvaik,tichet su merkel aiskiai pasake,des visas pastangas kad isvengti hyper,tiksliau ECB didins palukanas taip spausdami infliacija.

Kazkada kazkur skaiciau kad USA ir Europa turi skirtingas istorijas inflacijos atveju:
USA su didziausia baime atsimena Didziosios Depresijos laiku defliacija, o Europa o tiksliau Vokietija su tokia pat baime atsimena hyperinfliacija 1923 metais. Galbut tu dvieju saliu CB bijodami to kas buvo padarys taip kad Europoje atsiras defliacija or USA hyperinflacija? Kazkaip siandien atrodo kad iki to einame..

nafnaf: tikra tiesa, FED'o pirminis tikslas - skatinti augimą, o ECB'o - valdyti infliaciją. O po to eina jau visi kiti reikalai bei pasekmės

Paskaiciau ta niuria Nenner prognoze, kur C# auksciau idejes nuoroda. O kodel gi ne? Is to kaip viskas paskutiniu metu rutuliojasi, tokio scenarijaus atmesti tikrai negalima. Ivairus konfliktai pleciasi, valstybiu skolu problemos gileja ir t.t. - itampa auga. Vis tik man didziausia mistika yra tas dziugesys del JAV ekonomikos augimo, kai valstybes skola tuo pat metu auga geometrine progresija.

as ne vanga bet mano prognoze sekantiem metam tokia:

1.Afrikos konfliktas eskaluotas tam kad supriesinti Siitus ir Sunitus, tuo budu itraukiant i konflikta Saudo Arabija ir Irana. Karas middle east.
2. Sio konflikto pasekoje nafta brangs iki 200usd iki 2011 pabaigos
3. aukstos naftos kainos smarkiai pakels maisto kaina, ekonomika is pradziu pristos veliau kolapsins.
4. ES kolapsins kartu su euru ir paskui save nusitemps visa kita paper asset tame tarpe ir USD.
5. Visi zmones panikoj, tiesiog prasys valdzios sutvarkyti krize. Bus ivesti nauji sisteminiai pokyciai (kartu su nauja pasauline valiuta, backed by energy unit arba gold). jei pasiseks gal net gausim chipus i uzpakali
ir toliau laimingai gyvensime ir dekosime valdziai kad isgelbejo mus nuo krizes kuria patys sukele.

Vistik nesupratau minties - kaip žaliavų kainų augimo skatinimas gali nebūti laikomas (hyper)infliacijos skatinimu??

Atleiskit ponai, gal aš per kvailas, bet aš niekaip nepajėgiu įsivaizduoti, kaip augant žaliavų kainom galima išvengti (hyper)infliacijos. Bent jau mano galvoje prie tokių žaliavų tendencijų dėliojasi vienintelis įmanomas scenarijus: dėl žaliavų ženklaus pabrangimo gaminių-prekių savikainos neišvengiamai auga greituoju būdu->vartotojų rinka su esamom lėšom didžiaja dalimi tampa nepajėgi jų įpirkti, t.y. palaikyti atitinkamą vartojimo lygį->norint išvengti nemokumo, masinių bankrotų ir drastiško gamybos ir visos ekonomikos susitraukimo, vartotojų rinką neišvengiamai reiks primaitinti perkamaisias vienetais. Ir visai nesvarbu kokia bus jų išraiška - pinigai, kreditai ar dar kažkas, esmė ta pati - žaliavų kainų augimas yra akivaizdus infliacijos signalas. Staigus augimas kvepia hyper. Kadangi Edgaras ir armagedonas savo postais neigia tokią, mano supratimu turinčią priežastinį ryšį tendenciją, būtų įdomu perskaityti, kaip jų nuomone yra įmanoma išsaugoti perkamają galią prie neišvengiamai augančių savikainų nedidinant pinigų kiekio vartotojų masėse.

o kas trukdo FED chebrai nebedidinti pinigu kiekio vartotoju masems (jos, mases, ir dabar negauna tu pinigu, jie sukasi tik virtualiose birzose, stambiu fin. instituciju saskaitose)?
Gal toks tikslas ir yra?
Zaliavu ir kitos kainos keliamos birzose, QE pinigai eina tik stambiems bankams, o realus USD taip ir nepasiekia masiu.
Tai kur tu tada matai hyper infliacija, a?
O visi tik ir rekia - infliacija, infliacija, infliacija....kur matet infliacija, kaip masems kaip tik ir truksta tu paciu pinigu...
Kongenialu, Kisa, visi itikinti, kad hyper infliacija neisvengiama...o tada pareina tai, ko dauguma "nesitikejo".

Gruodi, o kaip iškišti masėms tai, ką pagamini auksinėm kainom? Tai kur tu čia matai bent jau elementarią logiką, a? Ar užlankstyti pradžioj gamybą, o po to ir visą ekonomiką yra strateginis FEDų tikslas?