Tai ko jie laukia? Atliktų tarpusavio skolų užskaitas, iš karto skolos su BVP santykis sumažėtų.

Visgi idomu ka si karta sugalvos europos virsunes? Kol kas rinkos labai nervingos ir panasu kad jei nebus imtasi kazkokiu specialiu priemoniu (?) tas nervingumas uzsites. Beje, nervingos netik akciju rinkos, bet ir vyriausybiu obligaciju (ypac PIGS). Esant tokiom salygom (zymiai brangesnis skolinimasis) galime sulaukti ne ka mazesnes krizes nei kad buvo pries du metus. Taigi lauksim G7 sprendimu.

nieko nereikia .....graikijos pavizdys geriausia parodo ....nera reformu nera laimetoju
pagaliau rinkos bishkuti pasikoreguos ir vel visi verks kad akcijos pigios kaip shienas ...

Fundamentaliai klaidingas teiginys.
Kreditoriai yra ne valstybės - o privatūs investuotojai. Ir visų valstybių skolos priklauso jiems.
Kad atlikti tarpusavio užskaitas, Europos demokratijos stulpai turėtu pasielgti a-la Hugo Chaves ir nacionalizuoti visas valstybėse veikainčias privataus kapitalo kredito įstaigas. O tai esančioje politinėje santvarkoje neįmanoma. Būtent todėl problemos sprendimo neegzistuoja ir skolos piramidė yra pasmerkta skausmingai defliacijai.

"Кризис только начинается".
Jacques Attali - EBRD ex-prezidento interviu Euronews.
“Я думаю, что худшее впереди. Худшее означает, что через 2-3 года, может быть меньше, Европа распадется.
Остается понять, те политики, которые боялись принимать решения при тихой погоде, смогут ли принять решение в бурю”.
Кризис только начинается. Все те, кто уже много месяцев твердят: “Кризис закончился, мы вышли из кризиса”,- несут чушь. Кризис только начинается. Потому что государственные долги расут, потому что рецессия никуда не делась. Конечно нет кризиса в Китае, Индии в Азии. Но в Европе – кризис, кризис в США, кризис в Японии, кризис во всех странах ОЭРС. Старые страны, так называемые “богатые” теперь устали, решили жить в долг. Теперь пора платить”.

Nesutikčiau su tokiu kategoriškumu. Įmanomas ir kitoks, labiau artimas Švyturio teiginiui variantas: 1)privačios skolos palaipsniui paverčiamos valstybinėmis->2)tokiame kontekste skirtingų valiutų realių verčių santykio neapibrėžtumas verčia priimti kažkokį naują unifikuotą pasaulinį vertės matą->3)tarpusavio užskaitos tampa įmanomis ir realiomis->4)tokiu būdu perdėliojamas naujas pasaulio politinių ir ekonominių įtakų žemėlapis. Tuo labiau, kad išvardintiems etapams vienetiniai atvejai jau buvo/vyksta ar labai tikėtini netolimoje ateityje, pvz.: didžiulio masto bankų, draudikų ir kt. galbėjimas valstybiniais skolintais pinigais JAV(1); Kinijos, Rusijos ir kt. šalių pasiūlymai SDR nominuoti ne kaip derivatyvą, o kaip naują pasaulinę valiutą(2); Ukrainos,Baltarusijos ir Rusijos žaidimas "pigios dujos mainais į karines bazes" iš vienos pusės ir JAV/Irako žaidimas "demokratijos? importas mainais į naftą"(3-4) iš kitos pusės atspindi galutinius proceso tikslus.
Procesas kol kas vyksta nekordinuotai ir vangiai, nes atskiros grandys nesujungtos į grandinę, bet įvertinant, kad kiekvieno iš etapų precedentai jau įvykę, telieka elementarios technikos ir suinteresuotų pusių politinės valios klausimas - visa tai sujungti į vieną grandinę ir pajungti sau. Manyčiau, kad kol kas tai nesuauginta į visumą tik todėl, kad yra keletas suinteresuotų pusių (JAV, ES, Kinija, Rusija), ir kiekviena traukia tik į save. Pagyvensim-pamatysim, ar pagrindiniams žaidėjams užteks proto susitarti ir pasidalinti; ar jie kas kažkiek laiko vis matuosis, pas kurią iš pusių "didesni kiaušai" siekdami suvaldyt situaciją savo naudai. Kol kas stebime antrajį variantą ir nieko gero ekonomine prasme artimoje ateityje tai nežada.

Skaitau, domiuos, teiraujuos, gaudau informaciją. Įdomu visgi. Tik truputį per vėlai su ekonomika pradėjau draugaut, nes tiesiog nepakanka žinių ir laiko viskam suvokt.

Gerai, turi Graikija milijardus tų skolų. Logiškai mąstant tas skolas vienaip ar kitaip suskaičiuot įmanoma, taip? Kaip ten bebūtų, dabar ES duoda tuos 750 mlrd ar kiek ten tų pinigų. Čia kaip suprantu jie skirti skoloms padengti? Jei taip, tai kodėl ES negali prispausdinti jų tiek, kad visos skolos būtų išmokėtos vienu ypu?

Tarkim Graikija bankrutuoja. Kas tuomet atsitiktų euro zonai ir eurui, kaip valiutai? Nes skaičiau, girdėjau, jog kursas kristų, bet kodėl tai įvyktų? Ir daug kas sako, kad bankrotas neįmanomas, bet tokiu atveju Vokietijos bankam būtų negerai ir čia galėtų vystytis kaip ir grandininė reakciją į kitas šalis ir įvykt tokia nemenka finansų krizė, ar klystu?

O kaip yra su tais pinigų spausdinimais iš oro? Kaip aš suprantu, kuo daugiau jų spausdini, tuo labiau jie turėtų nuvertėt. Amerikonai prišiko tų pinigų milžiniškai kiekiais, bet kodėl doleris nenuvertėjo? Ar tas nuvertėjimo procesas įvyksta metų begy?

Jei kas netingi, nori pademonstruot savo žinias ar pasipraktikuot padėkit rast atsakymus į šiuos klausimus ir į kitus, susijusius, kurių nedaėjo paklaust.

Na pabandysiu aš atsakyti į paskutinį komentarą.



Suskaičiuoti įmanoma ir tai yra padaryta - tai vadinas "valstybės skola" ~200mlrd EUR.
Graikijos gelbėjimo planas 110 mlrd EUR (jie yra paskolinami, o ne dovanojami!!!) pagrinde skirtas skoloms refinansuoti (padengti), bei trejų būsimų metų biudžeto deficitui dengti. Šie pinigai iš esmės nėra spausdinami, juos "susimeta" Euro zonos šalys narės - "iš kur nori iš ten ir gauk"
750 mlrd EUR (1 trln USD) planas yra skirtas "visoms Euro zonos šalims" (realiai labiausiai orientuotas į Portugaliją ir Ispaniją), kurios gali susidurti su sunkumais (Pvz.: refinansuojant skolas) 250 mlrd EUR pažadėjo skirti TVF, 60 mlrd EUR iš kažkokio ES fondo, likusius, jei planas bus aktyvuotas, teks susimesti Euro zonos šalims.
ES pinigų nespausdina, juos "spausdina" Europos centrinis bankas (ECB),kuris turi bent jau šiokią tokią autonomiją, teoriškai jis gali atspausdinti pinigu kiek tik nori, bet problema taiptų infliacija (didėjant pinigų kiekiui visi darosi laimigesni ir perka vis daugiau, tačiau prekių kiekis nekinta -> prekių kaina didėja, o tai visiems nepatinka) Todėl yra infliacijos riba ("target") 2%, kurios ECB siekia neviršyti, o viršijus griežtina monetarinę politiką. Čia viskas aprašyta labai paprastai.



Bankrutuoti šalis nelabai gali, bent jau taip, kaip mes suprantame įmonės bankrotą. Realiai tas bankrotas - tai tiesiog šalies finansinių įsipareigojimų nevykdymas. Šalis gali tiesiog jų atsisakyti (nėra pinigų ar pan.) Viskas gali vyktį labai įvairiai - Skolos nurašomos, restruktūrizuojamos ar kaip kitaip pakeičiamos, faktiškai tai "techninis" šalies bankrotas. Tokiu atveju pasitikėjimas Euru smuktų, nes įsipareigojimų nevykdytų viena (kad ir maža) Euro zonos šalis.
Dėl "domino efekto" tai jis pasireikštų dviem (pagrindiniais) aspektais:
1. Smuktų pasitikėjimas kitomis valstybėmis (PIIGS, o konrečiau Portugalija, Ispanija), todėl joms pasiskointi finansų rinkose taptų sunkiau, o tai pagilintu jau ir taip nemažas jų finansines problemas. Žodžiu, visi išsigąsta ir bijo skolinti, taip "bankrutuoja" Portugalija ir Ispanija, o šios šalys jau stipriaus pakenktų ir visai ES ekonomika (bumteltų su trenksmu )
2. Visi, kas turi Graikijos obligacijų (skolino jai) prarastų pinigus, arba juos įšaldytų, kažkuriam laikui. Didžiausia bėda taptų bankai - jie patirtų nemažus nuostolius, tai gali privesti prie bankų bankrotų, ar kitokių kreditavimo problemo, o tai savo ruožtu kenktų ekonomikai. Čia labiausiai kliūtų Prancūzijai.


Teoriškai kuo daugiau pinigų spausdini - tuo labiau jie nvertėja, bet klausimas kieno atžvilgiu? Prekių - infliacija, kitų valiutų - tiesiog valiutų kursų kitimas. Problema su EUR/USD kursu yra ta, kad neaišku, kur ekonominė situacija blogesnė.

Dėkui ponui ar panelei xzxzx.

Bet iš to, kaip dažniausiai ir būna, išplaukė dar keli esminiai klausimai. Gerai, Graikijos valstybės skola 200 mldrd, tai kodėl ECB paskolina tik 110 mlrd, užuot davus 200 mlrd su minimaliom palūkanom ilgam periodui? Padengtų skolas Graikija ir turėtų laiko atsigaut kol reikės atidavynėt kitą skolą ECB. Ir šiaip, toks klausimėlis, gal nelogiškas, bet atsakymo nežinau - kodėl ECB ar kitas bankas(nebutinai šioj situacijoj) negali tų pinigų, kaip, kad tu išsireiškei "padovanot" be palūkanų?

Dėl to domino efekto ir pirmo punkto - pasitikėjimas smuktų, būtų sunkiau gaut skolą. Ok, bet kodėl šitos šalys negali skolintis TIK iš ECB tokiu scenariju?

Dėl paskutinio - būtent infliaciją ir turėjau omeny. Buvo pinigų tiek, prisidėjo dar kažkiek(ir nemažai, kiek suprantu ir žinau), bet visi ir toliau labai laimingai gyvena. Nes prispausdinus dolerių, infliacija turėtų pasireikšt ne tik JAV, bet ir apskritai, nes doleris gi dominuojanti valiuta. Bet kodėl, kolkas, jokio efekto nematyt? O dėl valiutų kursų kitimų tai čia jų kitimus suprantu.

Ir kaip, tiesa sakant, yra su Graikija? Daug nuomonių skaičiau, kad Graikijai tiesiog neįmanoma išvengt bankroto bet kokiu atveju ir visi(turiu omeny tuos, kurie taip sako) šitą sako labai užtikrintai. Ar tikrai jai nėra šansų išsigelbėt iš bankroto? Nes kaip suprantu, padengus vienas skolas, gaunasi kitos, didesnės ir jas vistiek reikės išsimokėt, skirtumas tas, kad jas reikės išsimokėt vėliau, o tai jau vis šis tas. Ar ne į tą pusę mąstau?

Skolina tiek kiek reikės ~ trejiems metam senų skolų gražinimui ir biudžeto deficitui finansuoti

O kiek yra sėkmingų bankų skolinančiu be palūkanų? Gal norėtum būti akcininkas tokio banko?

Graikija de facto bankrotas. viskas atidėta ~ 2 gal 3 metam. Laikas pinigai.

Na ką vėl bandau atsakyti



valstybės skola yra pakankamai sudėtingas procesas (dalykas). Valstybė nėra skolinga vienam asmeniui, valstybei, institucijai ar panašiai. Ji turi tiek išorės tiek vidaus skolas, kurias reikia gražinti skirtingais laikotarpiais (trumpalaikės, vidutinės, ilgalaikės paskolos/obligacijos).

Kalbant konkrečiai apie Graikiją buvo paskaičiuota, kad jai per ateinančius trejus metus reikės, gražinti esamas skolas (suėjus termino pabaigai), bei skolintis biudžeto deficito padengimui apie 110 mlrd EUR. Kitos jos skolos turbūt yra ilgesnio laikotarpio, todėl šiuo laikotarpiu nėra aktualios, nes tikimasi, kad dabartinės problemos per tiek laiko bus išspręstos (ar bent jau apspręstos). Čia vėlgi reikia paminėti, kad niekas nesitiki, kad ji sukaups toki kiekį pinigų, tikimasi, kad finansų rinkų pažiūris į Graikiją pasikeis ir ji vėl galės skolintis ten ir nebelipti ES ant sprando.

Pinigus Graikijai skolina EURO ZONOS VALSTYBĖS, o ne ECB, kitaip tariant Vokietija, Prancūzija, Italija Ispanija ir t.t. turi iš kažkur paimti savo įnašą. (Surinkti mokesčių pavidalu, arba skolintis) Todėl ten žmonės tuo tikrai nėra patenkinti. Vokietijoje, kurios dalis Euro zonoje didžiausia, net 80% gyventojų yra prieš šį planą. Taigi balansuojama, tarp to kiek pinigų reikia, ir nepasitenkinimo politikais.

Bankai yra dviejų rūšių Komerciniai ir Centriniai.
Komerciniai pasiskolina pinigus iš gyventojų (indeliai) ir juos paskolina kažkam (verslas, gyventojai, valstybė). Kodėl jie nenori pinigų padovanoti manau yra akivaizdu - indelininkai jų nesuprastų
Centriniai bankai reguliupoja pinigų kiekį sistemoje (ekonomikoje) (Šiuo atveju ECB). Kodėl jis negali atspausdinti pinigų ir padengti Graikijos skolų? Čia paaiškinimų yra N. Pirmiausia, padengus Graikijos skolas visos kitos Euro zonos šalys irgi norėtų, kad jų skolos būtų padengtos. Kuo Graikija geresnė už Italiją? Arba Vokietiją? Antra, padidinus pinigų kiekį ekonomikoje sukiltų infliacija - padengus visų Euro zonos šalių skolas situacija primintų Zimbabvę.



Kad tu galėtum pinigus pasiskolnti, kažkas juos turi sutaupyti (ar bent jau turėtų), jei pinigai atsiranda iš kitur - atspausdinami, importuojami (kaip buvo Lietuvoje iš Švedijos bankų), tai sukelia šalutines pasekmes - infliaciją. O niekas nenori, kad ji kiltų, nes didėle infliacija (tarkim 20% ir daugiau) sukeltų visokių problemų: mažas taupymas, infliacinė spirale, prarandamas konkurencingumas ir t.t. Klausimas ar tu norėtum, kad kainos parduotuvėje kiltų? Atsakymas akivaizdus - NE


Vienas is paprasčiausių paaiškinimų - JAV turėtų būti didėlis kainų kritimas, dėl ekonominio nuosmukio, bet jo nėra dėl pinigų kiekio padidėjimo.



Na iš esmės supratai teisingai - problemos yra atidedamos, o ar Graikija šias problemas išspręs per atenačius trejus metus nėra aišku

Can the Euro be Saved?

Įdomu, tie limijardai, paskolinti PIIGS'ams - tai privačių super diedukų ir bobučių, tokių kaip CEO Bartz santaupos? Tuomet ir ... su jais, į grabą nenusineš vis tiek.
Ar tai ... - penCijų fondai?

Kitaip sakant - ar ne laikas nurašyti tas beviltiškas skolas su minimaliomis pasekmėmis ?

na tarp Graikijos obligaciju turetoju yra ir lietuvisko Swedbank konservatyviausio fondo busimi pensininkai ir manau sis bankas tikrai ne vienintelis toks.
tiesa trumpalaikes, suejusias balandzio pabaigoje, Graikija turbut ispirko uz naujas paskolas.

o dabar pamąstome, kas būtų, jei būtų. Nurašė bolševikai visas caro skolas Prancūzijai. Sako, dar ilgai flee-marketuose caro bondus stumdė už popieriaus vertę. Na, ar dėl to Prancūzija bankrutavo? Ne. Kas įvyko, tai niekas dar ilgai su jauna sovietų respublika nebendravo, o ji labai ir nesiveržė. Žodžiu, atsirado išmestas iš klubo ("strana-izgoj"), po to - dvipoliaris pasaulis ir visa XXa istorija.

Kitaip sakant, Graikijos gelbėjimas - tai bandymas negauti sau pašonėje izoliuoto ir pikto chuligano, kuris pats visus pasiųs toli-toli su visomis penCininkų paskolomis. Geriau gyvens uždaroje visuomenėje už geležinės uždangos, negu bendraus su pinigų maišais iš užsienio. Pavyzdžių daugiau nei pakanka.

Reziumė. Kaip ir kiekviename kontrakte, paskolos išdavime yra dvi pusės. Ir kontraktas tik tada vykęs, kai abi pusės patenkintos. Kitaip sakant, nors ir nemalonu tai sužinoti, bet kreditoriai taip pat atsakingi.

Oba, Sarkozy pasisiūlė išstoti iš Eurozonos...

http://www.eubusiness.com/news-eu/france-germany-euro.4p7

t.y. "Francija" ir vėl delikačioje situacijoje, kai jos pinigai sumerkti į ...
Dabar reikia kitiems susimesti, kad juos atgavus
Kordebaletas...aktas II.

nesu "raudonas", bet pradedu simpatizuoti graikams. Vis tik kai skolini, tai žiūri, kam skolini. Jei nežiūri, na, tai...sorry.