Autorius | Žinutė |
2009-08-20 14:49 #48995 | |
Ashaman [2009-08-20 14:32]: Beabėjo, negalima teigti kad visi 52 trilijonai yra blogos skolos, tačiau tai yra SKOLA, kuriai būtinas refinansavimas, o refiansavimui skaičiuojamos kolateralinių aktyvų vertė, kuri, krentant aktyvų kainoms neišvengiamai mažina ir galimybę refinansuotis. Bet kai kolateralinių aktyvų kainos vėl pradedamos pūsti, tai pradeda didėt ir galimybė refinansuotis kaip suprantu. |
|
2009-08-20 14:53 #48997 | |
siaures vejas [2009-08-20 10:30]: Beje DD metu irgi spausdino nemazai, bet is defliacijos ilgai kapanojosi. Bet spausdino tik tiek kiek, kad galėtų padengti savo aukso atsargomis arba skolinta kitų šalių valiuta. Šiandien gali spausdinti tiek, kiek turi popieriaus. Beje ir tai buvo pradėta daryti ar ne 32 metais, kai situacija jau buvo tragiška, kažin ar vertėtų lyginti DD su dabartine krize, bent jau monetarine prasme |
|
2009-08-20 15:17 #48999 | |
Oooo... pagaliau Ashaman grįžo
Aš jau buvau praradusi viltį... Net kitur šia tema skaitinėt pradėjau, bet nelietuviškai lėčiau skaitau ir sunkiau virškinu Ir pagalvojau - arba priprasiu, arba teks keisti hobi |
|
2009-08-20 15:56 #49004 2 | |
idomu koks butu esamos 52b skolos santykis su viso ikeisto turto verte rinkos kainomis? ir koki lygi galime laikyti pakeliamu?
Kadangi dauguma kreditoriu yra bankai- tuomet persasi isvada, kad tvarus lygis atsiras tik tada kai bankai uzsilopys savo balansus. Pagal esama tendencija neatrodo kad tai pamatysime greitai. Be to dar komercinio NT banga pareina... Toks paradoksas iskyla- hiperinfliuoti reikstu atimti is banku ikeista turta ir padovanoti ji skolininkams (skolininkui lengva grazinti bevercius fantikus, o US kiek zinau megsta 5 metams fiksuotas palukanas ir kintamu palukanu staigiai neuzkelsi). Bet kur cia uzsienio skolos vaidmuo? infliuojant juk atimi turta ne tik is vietiniu banku, bet ir is uzsienio kreditoriu. Is tu 52b kokia yra vidaus skola, kokia uzsienio? manau kad procesas vyksta dviem frontais- turto/skolos defliacija ir pinigu kiekio infliacija...kol kazkur vidury susitiks "tvariame lygyje" ir nuo ten jau aktyvai ir nominalai patrauks kartu aukstyn. stai australu PM nei is sio nei is to draugiskai perspejo tauta kad maistas ir pan. ateity brangs. Tai akivaizdu, bet is politiko atvirai isgirsti toki perspejima?! ilgalaikiai ketinimai aiskus, bet kad NT burbulas leisis vis dar neigiame |
|
2009-08-20 17:40 #49027 1 | |
siaures vejas [2009-08-20 15:56]: Is tu 52b kokia yra vidaus skola, kokia uzsienio? 14B http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_external_debt "Life is 10% how you make it and 90% how you take it.”
|
|
2009-08-20 17:51 #49031 4 | |
siaures vejas idomu koks butu esamos 52b skolos santykis su viso ikeisto turto verte rinkos kainomis? ir koki lygi galime laikyti pakeliamu? Na vertinant kad pagrindinės įkeisto turto klasės tai NT ir akcijos - 2009 kovo dugne santykis būtų maždaug 40-50 proc., nes būtent tiek nukrito pagrindiniai indeksai ir NT nuo piko reikšmių. Tačiau be jų, įkeitimui, bei kapitalo pritraukimui buvo naudojamos obligacijos, kurių vertės kritimas skiriasi labai jau ženkliai. Todėl tiksliai įvertinti nėra įmanoma. Sakyčiau 30-40 proc. būtų daug-maž adekvatus vertinimas. Koks lygis būtų pakeliamas atsakyti nesiryšiu. Čia greičiau socionominis reiškinis nei monetarinis. Kai bankai norės vėl skolinti, o žmonės skolintis, o ne taupyti, ir bus pasiektas tas lygis. Dabar situacija priešinga ir vargu ar ji turi šansu greitai pasikeisti. Toks paradoksas iskyla- hiperinfliuoti reikstu atimti is banku ikeista turta ir padovanoti ji skolininkams. Jus žvelgiate į esmę. Niekas, niekada, nieko, niekam nedovanoja. Bankai turi savininkus, kuriem rūpi pelnas ir visai nerūpi kažkieno problemos. Ir savo sąskaita dabartinis elitas ubagų tikrai negelbės ir namų jiems nedovanuos. Bet kur cia uzsienio skolos vaidmuo? Is tu 52b kokia yra vidaus skola, kokia uzsienio? Pagrindinė masė - tai vidaus skola. Iš oficialių šaltinių žinome kad JAV valstybės skola užsieniui (Kinai, arabai ir t.t) ~3-4 trilijonai USD (tiktai). Likusi dalis - vidaus skola, bei komercinė skola, kuri galėjo būti finansuojama ir iš ne JAV bankų (tačiau skaičių neturiu). O virgism atrado - 14 trln. - t.y. ~ 1/3 visos skolos. Kadangi vidaus skola turi liūto dalį, tai hiperinfliacija reikštu skolos atleidimą visiems amerikiečiams ir bankų/draudimo bendrovių/likusios pramonės nacionalizavimą - t.y. grynas, Markso išsvajotas socializmas. Jei tik tai įvyks - USD praras rezervinės valiutos statusą, o JAV subyrės į atskirus teritorinius vienetus (panašiai kaip CCCP). Kadangi JAV elitas - ne durniai, jie greičiausiai pasistengs "padaryti" visą likusį pasaulį. Visur kitur turi būti blogiau nei JAV. Tik tokiom aplinkybėm jie turi šansus. Jei neišdegs - good buy amerika... Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2009-08-20 21:28 #49086 | |
Ashaman,
Gal galima plačiau, ką reiškia sakinys: Kadangi JAV elitas - ne durniai, jie greičiausiai pasistengs "padaryti" visą likusį pasaulį. Visur kitur turi būti blogiau nei JAV. T |
|
2009-08-20 21:41 #49089 1 | |
Na sunku pasakyti ar hiper-, ar šiaip labai aukšta infliacija (čia geriausias variantas) ar vienmomentinė devalvacija iš centro, ar defaultas. Kažkas iš išvardinto bus.
Tačiau iki to laiko defliacijos jėgos išsunks visą perteklinę skolą. T.y. būtent defliacija privers valdantį elitą pasirinkti vieną iš aukščiau išvardintų sprendimų. Jei ne defliacija FED'as nedidintu savo balanso visu trilijonu ir nesistengtu iš'bailout'inti nemokių bankų. Jei ne defliacija FED'as ir Obama neorganizuotu tokių grandiozinių stimuliacinių (infliacinės kilmės) priemonių. Jei ne defliacjia FED'o palūkanų normos dabar nesiektu "nuliaus". Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2009-08-20 22:11 #49101 | |
na Obamos administracijai dar truksta proveržio mąstyme galėtų padalinti po 5000 USD grynais kiekvienam piliečiui - būtų ekonomikos stimuliacinis paketas. Na galima būtų pridengti sveikatos reforma kuria Obama vis kliedi. Berods Japonija ne taip senai padalijo, bet kazkaip mažokai ... neradau nieko apie pasekmes.
|
|
2009-08-20 22:17 #49108 8 | |
Kadangi JAV elitas - ne durniai, jie greičiausiai pasistengs "padaryti" visą likusį pasaulį...
Sakinio esmė - geopolitinėje plokštumoje. Kas yra JAV šiandien? Tai pasaulio gegemonas. Imperija, kuriai visas likęs pasaulis moka kolonijinius mokesčius, naudodamas USD kaip rezervinę valiutą, bei pirkdamas už ją viso pasaulio resursus. Nuo 1967-68 imperija dirba nuostolingai ir gyvena ne pagal kišenę kolonijinių mokesčių ir virtualios vertės kūrimo dėka. 2008 situacija drastiškai pasikeitė ir visiem rinkos dalyviam tapo aišku kad nemokamų pietų nebūna ir kad esama finansinė sistema nėra gyvybinga. Na ir ką gi daryti gegemonui? Jog pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis - tai virtuali vertė. Realaus gamybinio produktyvumo - ašaros. Gegemonui būtina kad balius tęstusi toliau, kitaip - amen. T.y. jam būtina kad viso pasaulio pinigai ir toliau plauktu į JAV skolos popierius ir į JAV akcijas didindami virtualią vertę. O kaip priversti papuasus ir toliau keisti auksą į veidrodėlį? Tera du variantai - arba įrodyti kad veidrodėlis žymiai vertingėsnis nei papuaso auksas arba priverčiant papuasą jėga... ne, neatiduoti auksą (tai neefektyvu)... jėga priverčiant papuasą tęsti mainus į veidrodėlį Todėl situacija matosi taip - kuo sunkesnė krizės eiga bus Europoje, Rusijoje ir Azijoje - tuo geriau bus doleriui ir JAV. Neverta turėti iliuzijų - JAV šiandien mums, europiečiams, nedraugas - o varžovas. Varžovas už pagrindinį šių dienų resursą - realų pinigą (nemaišyti su skola). Ir laimėti šis varžovas esamame kontekste gali tik įrodant realių pinigų turėtojams kad JAV juos investuoti ir USD pirkti yra saugiau nei bet kur kitur - t.y. kad jų veidrodėlis ir toliau lieka vertingėsnis nei mūsų auksas... Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2009-08-20 22:58 #49129 | |
Gerbiamas Ashaman'ai, ar jus vis dar galvojate, kad bankas gali skolinti (taikyti fractional reserve banking) nuo savo aktyvu (cia tie kur kaireje puseje balanso), lygiai taip pat kaip tai jis daro nuo savo pasyvu (cia skaiciukai desineje balanso puseje).
Aciu is anksto uz atsakyma. |
|
2009-08-21 07:43 #49150 2 | |
bukanierius [2009-08-21 06:11]: na Obamos administracijai dar truksta proveržio mąstyme galėtų padalinti po 5000 USD grynais kiekvienam piliečiui - būtų ekonomikos stimuliacinis paketas. Na galima būtų pridengti sveikatos reforma kuria Obama vis kliedi. Berods Japonija ne taip senai padalijo, bet kazkaip mažokai ... neradau nieko apie pasekmes. australai padalino (tiesa tiktai tiems, kurie pries tai susimokėjo mokesčių pavidalu)- po 1400AUD pensininkui (porai -tik 2100), po 900 (per kelis kartus)- vidutiniam dirbančiajam. Ir taikė taip, kad statistika "išmasažavo" puikiai: ir retail sales tais mėnesiais išlaikė, ir techniškai net ne recesijoje. Bet esmės tai nepakeitė ir poveikis jau išsigaravo. Bet tai tik lašas valdžios stimuliacinių projektų jūroje Nors dėl tolygaus paskirstymo tai tikrai efektyvu- kas norėjo-bankų balansus palopė (tiesa asmeninėje sąskaitoje), kas norėjo-parėmė mažmenininkus... Šiaip sakyčiau išvis pats efektyviausias valstybinis būdas stimuliuoti ekonomiką- pervesti i kiekvieno metinę pajamų deklaraciją pateikusio (tarkim kvalifikacinis pajamų limitas- y) sąskaita x Lt, o toliau tegu nešališkai stimuliuoja ekonomika ir balsuoja savo pinigine kokių paslaugų ar prekių labiausiai reikia. Vienintelė problema- tuomet nelieka "lygesnių tarp lygių", "svarbesnių už svarbius" projektų ir "artimesnių prie dvaro". |
|
2009-08-21 08:59 #49157 2 | |
Ashaman [2009-08-21 05:41]: Na sunku pasakyti ar hiper-, ar šiaip labai aukšta infliacija (čia geriausias variantas) ar vienmomentinė devalvacija iš centro, ar defaultas. Kažkas iš išvardinto bus. Tačiau iki to laiko defliacijos jėgos išsunks visą perteklinę skolą. devalvacija- staigus piniginio vieneto nuvertinimas kito atžvilgiu. Kieno atžvilgiu nuvertinti? įsakyti ES, Japonijai, UK, kad nuo rytojaus jų pinigai pabrangsta? techniškai manau įmanomas tik nuoseklus kurso silpnėjimas daugumos kitų valiutų atžvilgiu. defaultas- ta kad patys konstatavom, kad valstybinė užsienio skola- mizeris, o ne problema atspausdinti. Privati US bankų skola užsienio kreditoriams- tai viso labo privatus bankrotas, ne default'as. Ka beje ir matome. įkeista turtą ir perteklinę skola lygiai vienodai naikina ir defliacija (mažėja nominali turto vertė) ir infliacija (mažėja reali vertė). Bet kas apmokės sąskaitas? 1) nominalių santaupų turėtojai (jie visada apmoka valstybines "reorganizacijas")- bet US tokių santaupų beveik nėra 2) darbo užmokesčio gavėjai- jo kėlimas dažniausiai atsilieka nuo CPI, bet tai gresia socialiniais neramumais ir didesniais asmeniniais default'ais. Nors tuo pačiu daro gamybą konkurencingesne pasaulyje. 3) privatūs užsienio kreditoriai- na tiesiog idealūs pirmi kandidatai paskutiniu metu pasipylė tokie sklandūs mažesnių bankų bankrotai- kreditoriai gauna "haircut", o turtą perima kitas US bankas- nebent norėtumėte patys esamomis salygomis administruoti ir pardavinėti collateral buvusį NT? ir defliacija čia puikus pagalbininkas. O kai sumažės nebeliks privačios užsienio skolos- beliks suinfliuoti valstybinę ir vidinę. 4) sekantys turbūt būtų NT su dalinai atiduotomis paskolomis savininkai(equity sukaupta kaip atiduotos paskolos dalis)- bankai jų depozitus ir įmokas panaudojo jau seniai, o štai jų sukauptą equity infliacija gražiai suvalgys. Tokie santaupų turėtojai be teisės atsiimti indėlio (tam reikia parduoti esamoje rinkoje) Kiek yra NT, kuris bent dalinai nepriklauso bankams? ir net tas lašas, kuris yra, pasikeitus savininkui vėl patenka į bankų glėbį. didžiausias išpūstas burbulas ir perteklinė skola yra NT, ir kol kas ji buvo likviduojama tik iš banko kišenės (kaip nurašytos paskolos), bet ateis laikas "prisidėti" ir savininkams (per padidintas kintamas palūkanas už likusią skolos dalį). O tam bus reikalinga infliacija. Tuo pačiu brangsianti nominali vertė padės sutvarkyti bankų balansus. |
|
2009-08-21 09:35 #49167 | |
2 nebulus
Bankas frakcionuoja=multiplikuoja tik savo aktyvus. Daryti tai su pasyvais nėra naudinga. Kas gi norės 10 kart multiplikuoti savo skolą prieš kreditorius? Toks monkės biznis naudingas tik melžiant savus skolininkus Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2009-08-21 13:24 #49218 7 | |
Idomiai atidarytas prekybos centras Ozas Vilniuje: gaminti negaminame, tik vieni kitiems perparduodame. Beje state sita stebukla turkai nuo 2006. Ir su pazeidimais. Ir is pigiausiu medziagu... Savininkai - Vokieciai. Taigi susikloste taisykles kaip reikia dirbti ant LT - kuo pigiau, kuo greiciau. Vienas komentaras is delfio:
Kitados kumečiai eidavo pasižiūrėti pro dvaro langus, dabartiniai mužikai - eina į va tokius "ozus". Laikai keičiasi, bet mužikai savo vidinę tuštumą po senovei mėgina užpildyti tais pačiais būdais - žiūrėti. Žiūrėti į televizorą; žiūrėti kaip žaidžia bulviakašę; žiūrėti į plūdę vandeny ir bukai spoksoti priešais save. Tik jokiu būdu nemėginti skaityti knygos ar panašių dalykų kurie įneštų nors kiek šviesos į jų iškvaišusias makaules. Kitas komentaras: Ozas-Panorama-Akropolis. Iki pilno komplekto trūksta ko nors iš Ž raidės Paskutinis: dasigyvenom - nėra ką veikt, tai visa banda į prekybos centrą))): kaip apgailėtina...vo užaugo nauja debilų karta Tai ka, dasivijom USA - kur vaziuoji, aplinkui tik kartonkes, akropoliai bei nekropoliai. Mažai čia avynu susirinko žiurint pagal nuotraukas . Rekordas buvo Šiauliose . Visi buvo išbadėje ,bliovė ir vėnas kita stumdė kanopomis P.S. Administratoriai prasau netrinti zinutes bent 2 dienas, kai kuriuose pasisakymuose galima izvelgti nemazai tiesos... |
|
2009-08-21 14:41 #49233 | |
Ashaman [2009-08-21 09:35]: 2 nebulus Bankas frakcionuoja=multiplikuoja tik savo aktyvus. Daryti tai su pasyvais nėra naudinga. Kas gi norės 10 kart multiplikuoti savo skolą prieš kreditorius? Toks monkės biznis naudingas tik melžiant savus skolininkus Jus norite pasakyti, kad bankas (tarkime investicinis) turedamas akciju savo aktyvuose kazkaip jas panaudodamas gales skolinti pinigus? Mane domina jusu isitikinimai kaip veikia bankas (liaudiskai tariant kuria pinigus) - nes pries koki puse metu atvirai pasakius kliedejote visiskai sitoje srityje... |
|
2009-08-21 15:14 #49244 5 | |
Na kam jums mano įsitikinimai ar kliedėsiai?
Pagooglinkit apie fractional reserve, jo istorines ištakas, bei dabartinį pritaikymą ir suprasite kodėl dabar visi top5 amerikos bankai defacto yra bankrotai. Nuosavas kapitalas mažiau 1 proc., aktyvai trilijoniniai, o prireikius kelesdešimt milijardų ūmių skilių lopimui, FED'ui neįsikišius, sproginėja kaip muilo burbulai. O dėl akcijų užstatymo ir pakartotino perskolinimo investiciniais bankais - visai neseniai jų tarpe dar buvo populiaru prikurti nuosavų hedge fondų. Fondai "augindavo vertę" sekurizuojant sofistikuotus investicinius produktus ir užstatydavo šiuos produktus jau kitam bankui - ir jau brangiau. Gautus pinigus panaudoji pagal analogiška schemą ir užtatai trečiam (irgi investiciniam) bankui. Rezultatė "mešlo vertė" pakvipo "braškėmis" Štai jums ir upgrade'intas frakcionuotas rezervas investbankuose. Sudarai mortgage su daugiavaikiu bedarbiu invalidu juodaodžiu, securizuoji į super-produktą ir užstatai kitam bankeliui. O anas, irgi nedurnas, savo balanse nepalieka, o parduoda dar brangiau ir su AAA kokiam pensiniam fondui. Ir visi patenkinti - investbankai gavo babkių, nigeris kaip buvo taip ir liks ubagu, o pensininkai - na tegu pratinasi prie duonos ir vandens. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2009-08-21 15:18 #49246 | |
Ashaman, ka mastote apie dolerio ir indexu elgsena iki nauju metu ?
|
|
2009-08-21 15:24 #49249 | |
Kai baigsis dabartinė up korekcija (o bus tai ruduo ar žiema viens Dievs žino) indeksai down, USD up.
Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2009-08-21 15:32 #49253 3 4 | |
Ashaman [2009-08-21 15:14]: Na kam jums mano įsitikinimai ar kliedėsiai? Pagooglinkit apie fractional reserve, jo istorines ištakas, bei dabartinį pritaikymą ir suprasite kodėl dabar visi top5 amerikos bankai defacto yra bankrotai. Nuosavas kapitalas mažiau 1 proc., aktyvai trilijoniniai, o prireikius kelesdešimt milijardų ūmių skilių lopimui, FED'ui neįsikišius, sproginėja kaip muilo burbulai. O dėl akcijų užstatymo ir pakartotino perskolinimo investiciniais bankais - visai neseniai jų tarpe dar buvo populiaru prikurti nuosavų hedge fondų. Fondai "augindavo vertę" sekurizuojant sofistikuotus investicinius produktus ir užstatydavo šiuos produktus jau kitam bankui - ir jau brangiau. Gautus pinigus panaudoji pagal analogiška schemą ir užtatai trečiam (irgi investiciniam) bankui. Rezultatė "mešlo vertė" pakvipo "braškėmis" Štai jums ir upgrade'intas frakcionuotas rezervas investbankuose. Sudarai mortgage su daugiavaikiu bedarbiu invalidu juodaodžiu, securizuoji į super-produktą ir užstatai kitam bankeliui. O anas, irgi nedurnas, savo balanse nepalieka, o parduoda dar brangiau ir su AAA kokiam pensiniam fondui. Ir visi patenkinti - investbankai gavo babkių, nigeris kaip buvo taip ir liks ubagu, o pensininkai - na tegu pratinasi prie duonos ir vandens. Mane isvedziojimai kas ir kodel kvepia Sh... nedomina. Ir taip su istorinemis istakomis (jei tau daro ispudi - nuo mesopotamijos laiku ) esu susipazines. Mane tik domina kaip jus suvokiate banko skolinimo mechanizma/fractional reserve banking/kaip ir nuo ko galima skolinti mechanizma. Jus i tai dar neatsakete. Aiskinimas buves pries puse metu neturi rysio su realybe... |