Tai gerai, jeigu biudžeto pinigų užtenka skolai atiduoti... O jeigu ne, taigi tada likutis atiduodamas kur kas brangiau, kai skolintasi svetima valiuta. Be to, jei visą biudžetą paskirsi skolos grąžinimui, iš ko mokėsi atlyginimus ir t.t.?

Tau niekas tiksliai šiai dienai nepaskys skolos skaičių. Palauksim LB ataskaitos už 2008 metus, bet orentacijai, tai 2008 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos bendroji skola užsieniui rugsėjo mėn. pabaigoje sudarė 79,87 mlrd. litų.
Šalies grynoji skola užsieniui šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 39,22 mlrd. litų, arba 35,3 procento keturių ketvirčių BVP.
Nemanau, kad įtakos neturės lito devalvavimui užsienio atsargų kiekis ir investavimo strategija, fiksuoto LT valiutos kurso sąlygomis. Dėl dažnų intervencijų vidaus valiutų rinkoje užsienio atsargų dydis keičiasi,net esant nepalankioms sąlygoms šalies finansų rinkoje, dalis užsienio atsargų nesikeičia. Dėl šios priežasties užsienio atsargos yra suskirstytos į 3 funkcines dalis: likvidumo, investicinį ir aukso portfelius.
Konkrečioms užsienio atsargų dalims keliami skirtingi tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad šiame portfelyje esančių lėšų gali bet kada prireikti, nustatant portfelio investavimo strategiją taikomas 1mėn.investavimo laikotarpis. Likvidumo portfelio lėšas siekiama valdyti taip, kad per šį laikotarpį portfelio investicijų grąža niekada nebūtų neigiama ir nuolat būtų didesnė už nerizikingų investicijų(1 nakties tarpbankinių investicijų) mėnesinę grąžą, kaip teigia LB.
Lietuvos užsienio atsargos mažėja lyginant su kiek buvo 2006m. , o bendroji skola didėja, ne taip viskas paprasta devalvuoti litą, nes neaišku kada tos " žirkles " suluš ir ar reikės jas "laužyti". Neaišku, kada prireiks tuos portfelius atsegti ir pananiškai naudoti užsienio skoloms ir kitiems įsipareigojimams dengti. Na tada nori ar nenori mūsų vyriausybė bus priverta imtis ryžtingų veiksmų... Lengviausia ir skaudžiausia "išjoti" ant liaudies nugaros. Kažkur skaičiau, kad šiuo metu devalvavus litą būtu santykis 1 EUR - 7-8 Lt.

kas dėl devalvacijos, tai lito kursas yra apribotas įstatymo. Turbūt pagrindinis rodiklis devalvacijai valiutos atsargos, kaip sparčiai jos mažėja, taip galima tikėtis devalvavimo, koks turi būti tas spratumas sunku pasakyti, gal kas žino. Manau labiausiai litą spaudžia neigiamas prekybos balansas, kuris dabar mažėja, taip pat išeinančios užsienio investicijos (kaip Rusijos atveju), gal vienas iš rodiklių dėl investicijų galėtų būti mūsų birža. Manau prieš devalvuojant, jei toks nelemtas įvykis nutiktų, prieš tai dar būtų pasinaudota TVF pagalba, kuris suteikęs paskolą padidintų Lietuvos valiutos atsargas, nors ir neženklai.

Gal galėtumėte kas nors parašyti,ar NT paskolų sutartyse litais yra litas susietas su euru?
Na,ar yra ta dainelė,kuri būna sutartyse tarp įmonių:"Pasikeitus lito ir euro santykiui..."

Global markets: Is the worst over?

modo, dazniausiai po tokiu zinuciu, ateina laikas shortinti. nes jau ne karta, kai ejo kalba apie tai, kad 'is the worst is over' birza krito dar smarkiau.

ubagaz , pritariu tavo nuomonei. Praeitais metais, deja, turėjome daug tokių pavyzdžių, kai žmonės kalbėjo, kad jau dugnas ir nėra kur daugiau bekrist, tačiau rinkos tada krisdavo dar smarkiau... Manau, kad daug kas iš to pasimokė.
Čia įkėliau straipsnį be jokių komentarų, išankstinių nuostatų, kad žmonės galėtų patys pasiskaityt ir patys susidaryt bendrą vaizdą. Taip pat tikėjausi, kad tai išprovokuos šiokią tokią diskusiją
O kaip bus šiais metais, tai pamatysim su laiku. Dar anksti kalbėti, dar tik metų pradžia.

Gruodi,
Dėl Tavo sutarties aš nė kiek neabejoju
Bet mane domina masiškas reiškinys,todėl ir uždaviau klausimą.
Kelis pusdienius skaitinėjau ekonomikos teoriją.Kaip žinai,ekonomikos teorijoje aš nesu stipri.Dėl paprastos priežasties - per savo studijas neturėjau nė lašelio ekonomikos mokslų.Todėl ir elgiuosi gyvenime kiek keistokai - ne praktiką darau pagal teoriją,o pagal praktiką pasigilinu į ekonomikos teoriją
Taigi dabar savarankiškai bandau dėliotis mozaiką,ir man atsirado keli nežinomieji.Atsakymams į juos pritrūkstu žinių...

Agata, kam skaityti senus vadovelius? Geriau paziurek mano siulomus audio ir video seminarus SP.lt dienorascio skirsnyje. Tik reikia suprasti anglishkai.

Vaidai 7777,
ne vadovėlius aš skaitau.Ir viskas man gerai dėliojasi.Tik nežinomųjų yra,kurie taip pat susideda dar iš keletos nežinomųjų Bet jie jau yra ne teorija.
Tačiau gal kaip nors...

Pakaks jau tų filmukų...Nebent kokių "bojavykų"

Nu ten rimti filmukai - galima sakyti mokomieji - pats kaskart vis peržiūriu - vis kitokį požiūrį įgaunu. O bojavykai ir aplamai televizija skirta sunervinti arba sužadinti emocijas - ne mokyti, o linksminti.

Sy Naujaisiais visus.



Pagal valiutų valdybos modelį, CB nėra "lender of last resort", kas reiškia, kad CB negelbsti bankų (ir, imho, kitų skolininkų, kaip vyriausybė ), taip išlaikydamas fiksuotą valiutos kursą.
Dabar ko reikėtų, kad būtų mastoma modelio atsisakyti? Bankų griūties ir/arba vyriausybės bankroto. Vyriausybė kol kas, matyt dėka pademonstruotos drausmės, pasiskolino, o bankai - bus matyti, bet Lietuva tokiems švedams gal neguls didele našta bet kuriuo atveju, grynai dėl dydžio. "Bank run" pavojus, panašu, buvo sumažintas, liko klausimas dėl mūsų bankų sveikatos.

Krize persimeta tolyn:
http://www.financialweek.com/apps/pbcs.dll/article?AID=/20090106/REG/901069974
Įdomu ar kokia nors valstija bankrutuos ar ne

ne, nu čia pasityčiojimas... ypač patiko:

Pagal LB duomenis padariau grafikėlį, atspindintį Lietuvos finansinę situaciją iki Lito surišimo su Euru (2002 m. I ketv.) ir dabar. Atidėjau šalies grynąją skolą ir oficialias šalies atsargas. Vaizdelis liūdnokas. Skolos-nuosavybės santykis 250%, kas reiškia persiskolinimą, o tai ypač blogai, kai exporto-importo balansas neigiamas ir BVP mažėja... vienu žodžiu - esame arti bankroto. Smagu stebėti užsienio valiutos apyvartų padidėjimą paskutiniais metais. Panašu, kad kažkas neša stambius kudašius iš Lietuvos Įverinkite patys:



Esant tokiai situacijai yra didelis spaudimas lito devalvavimui, t.y. rezervų atstatymui / skolos sumažinimui

tai ne kitoks požiūris, o tradicinė Keinsistų teorija in action. Įdomu yra tai, kad šias priemones remdamiesi tais pačiais argumentais jau bandė pritaikyti per didžiąją ir per japonų depresijas, tačiau nė vienu atveju nepasiteisino. Vis dėlto amerikiečiai įsitikinę, kad "šį kartą bus kitaip"...

Japonai bandė viską - bent dešimt finansinio stimuliavimo paketų, sumažinti palūkanas iki 0, daryti tiesiogines intervencijas į finansų rinkas, galų gale tiesiog spausdinti pinigus ir dalinti juos žmonėms (kompanijos turėdavo "window watcher" etatus). Kaip sėdėjo sh.. taip ir iki šiol neišlipo. Užtai 50% Japonijos pakrantės išbetonuota už valstybės pinigus

Detaliau galima pasiskaitinėti http://www.mises.org/story/1099 - stebėtini panašumai su tuo kas dabar vyksta Amerikoje.

t.y. japonija neišlipo iš defliacijos, ko FED, ir siap sveiki žmones, laaabai ir pagrįstai bijo.
Beje, šis kartas Benui kaip iš dangaus nukrito, gali patikrinti savo akademinius išmastymus praktikoje.

Logika diktuoja, kad kartojant netinkamą elgesį, visada gaunamas netinkamas rezultatas. Tad jei FED'as iš tiesų nori traukti eko iš duobės, tai jam derėtų pabandyti naujus triukus, o ne banalų ir nepasiteisinusį pinigų dalinimą.

O visiems kitiems japonų pavyzdys rodo ko labai pagrįstai galima tikėtis artimiausiems porai metų į priekį.

Japonų pavyzdys neįkvepia , bet yra ir esminių skirtumų - JPY krizė lokali plius specifinė - susijus su tarptautine konkurencija, priežąstys krizės nebuvo pašalintos ir neaišku kaip jas pašalinti po šiai dienai. Plius reikėtų atkreipti dėmesį į politinį nestabilumą Japonijoj kuris dažniausia pasireiškia kaip silpna ir neveiksni vyriausybė turinti minimalią daugumą arba išvis mažumos vyriausybė.
JAV vis dėlto šalis, kurioje pirmu smuiku groja prezidentas, o ne kongresas/senatas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad JAV yra federacija ir valstijos turi gana laisvas rankas vidiniam persitvarkymui.
Taigi teigti, kad pinigų liūtis nepadės per drąsu. Padės, bet kiek padės - čia jau kitas klausimas.

tikrai labai vertinga informacija, šaunu. Valstybės skola turbūt turi didelę įtaką lito kursui, bet spaudimas litui didėtų didėjant šiai skolai ir to pasekoje krentant Lietuvos skolinimui reitingams, bei pažėjant pasitikėju valtybe kaip tokia sugebančią tą skolą gražinti. O tuomet jau būtume priversti sparčiai tirpdyti tas pagausėjusias nuo 2002m. valiutos atsargas, kas dar labiau pablogintų lito padėtį. Vadinasi tai, kad valstybė griežtina mokesčių politiką, nėra taip ir blogai, juolab kad mažėja vartojimas, importas, o tuo pačiu ir prekybos deficitas, kas daro teigiamą įtaką litui. Vadinasi, jei valdžia suinteresuota palaikyti lito pririšimą, tai didžiasią neigiamą įtaką jam daro krentantis užsienio kreditorių pasitikėjimas valstybe ir jos pajugumais skolas gražinti (turbūt kaip ir daugumai vastybių, kurių augimas buvo paremtas vidaus vartojimu)