SSSRegi-> veiksmas Kaune. 5 šešiolikiniai pacanai susimetė po 20 Lt ir nusipirko zas 969. Su juo ir mokėmės važiuoti. Teoriškai žinojom, kaip tai darosi: išmini sankaba, įmeti pavarą... Tad kiekvienas praktikavosi savarankiškai.
Visgi aš manau, kad turiu pasirinkimo teisę valdyti savo likimą, kad ir per savo emocijas pavyzdžiui. Aš juk pasirenku kaip savo emocijų dėka savaikauju su manim supančiu pasauliu. Jei aš nusiteikęs gerai, tai tikiuosi kad tas gėris griš man atgal. Ir aš pats renkusi šaukti ant žmogaus ar ne. Priklausomai nuo to žmogus man atsako tuo pačiu, arba pyksta už rėkimą, arba konstruktyviai bando atsakyti į mano klausimus. Todėl vis dėlto aš laikausi nuo monės, kad žmogus yra pats savo likimo kalvis, nes aplink save kurią aplinką, kurioje gyvena... O ta aplinka ir įtakoja žmogaus likimą... Tai yra, aš kuriu tai, kas įtakoja mano gyvenimą.

Iš esmės yra dalykų, kuriuos galima gana greitai ir lengvai išmokti pačiam, bet yra ir atvirkščiai, todėl tam reikalingi mokytojai (ar kaip juos bepavadintume), kad padėtų įveikti pradinį etapą, o vėliau jau pats galėtum tobulėti. Beje, apie vairavimą. Išmokti vairuoti nėra sudėtinga, sunkiau išmokti gerai vairuoti, bet tą galima padaryti. Dar sunkiau būtų išardyti ir vėl surinkti variklį, o štai, jei jūsų paprašytų pagaminti automobilį? Pirma jūs eitumėt mokytis, o tik vėliau gamintumėt. Taigi, likimo, kaipo tokio, mano nuomone, nėra. Yra tik valia kažkam pasiekti (arba jos nėra ). Ir dar. Visos filosofijos baigiasi, kai pradeda gurgti pilvas.

topl0305 -> apsibrėžkime savokas, kas ką vadiname likimu. Kalbėdamas apie likimą aš turiu omenyje aplinkybių eigą. Pvz vieniems sekasi loterijoje ir jie sako, toks mano likimas - būti laimės kūdikiu, kitiems galbūt žiauriai nesiseka ir jie vėlgi sako - toks mano likimas. Nemanau, kad jie tam deda daug valios pastangų (kad laimėtų loterijoje, ar kad žiauriai nesisektų). Tiesiog jie fiksuoja tokius dalykus kaip: man pasisekė loterijoje (ir neužsiciklina dėl to, kad galbūt 10 kartų nelaimėjo) arba man nepasisekė (ir nemato, kad galbūt jam ištikrųjų prieš tai pasisekė ir jis laimėjo 1 000 000 Lt. ir visos negandos iš nemokėjimo elgtis su pinigais ir ištikusia laime).
O dėl tuščio pilvo visiškai teisus.

O aš filosofuodavau visais atvejais . Tik klausimą keldavau skirtingai:
"Kodėl gurgia pilvas?"
"Kodėl pilvas negurgia?"

Juk klausimas "kodėl" yra tik tam, kad atrastum "todėl".

Butent, tai tera pasirinkimas. Kad valdyt savo likima, tereikia pasirinkti ji valdyt, o ne abejoti.

Dar, pasirinkti teks ne samoningai. Tu pasirinksi tai todel, kad nebegalesi kitaip.
Taip nebus, nuo rytojaus as valdysiu savo likima

http://www.youtube.com/watch?v=wn1WqAy6sUs&feature=related

Kas gali pasakyti patikima platforma per kuria butu galima prekiauti zaliavomis? ir kad pradinis inasas butu nedidelis apie 1000Lt

Vilniaus Kalvarijų bažnyčia. Prekybos sesijos sekmadieniais. Aukos neribojamos. Paaukojus 1000 lt, būsite paminėtas geru žodžiu...

http://www.asirpsichologija.lt/index.php?ar-populiarioji-psichologija-serga-puikybe&category=6&id=644

šiandienos moto: "teatras baigiasi ir mus visus vimdo". visgi pabaiga ne rytoj. įdomu kaip tendencijos, ankščiau amerikonai sėkmingai prispausdintus pinigus sušluodavo į krūveles ir sudegindavo akcijų biržose. jau seniai europa širsta ant parazitinių pinigų, o yra tokia taisyklė: ką kitame blogo matai, pats turėsi. pasigirsta nuomonių, kad eupopa turėtų spausdinti pinigus. panašu, kad taip bus. taigi akcijos, kaip relaus turtas turėtų augti 100x?

" Žmogus – Feniksas, mistiškas nesusivokęs Feniksas… Gyvenantis taip trumpai, nuolat neriantis į mirties bedugnę ir vėl iš jos išnyrantis naujo kūno, naujo gyvenimo aistros liepsna – nauju vardu ir pavarde. Kūdikis – tai mažytis verkiantis feniksas, dar menantis ėjimą per bedugnę, išnirimą į kūną, į atsiradimą materijoje iš tuštumos, užmaršties, dar jaučiantis Viešpaties alsavimo begalybę…

Mūsų gyvenimas – tarsi liepsna, kuri suliepsnoja tokį trumpą laiką, kad vėl panirtų į mirties, nebūties iliuziją ir vėl išnirtų kūdikio klyksmu naujoje žemės vietoje, kitu ir vėl labai mums įdomiu, svarbiu metu.

Šis mistiškas Feniksas suvokia, jog toks yra tik kartais – kai praeities gyvenimo skausmas atveria, primena – tu ne tik esi. Tu Esi, Buvai – vėl ir vėl buvai, esi ir būsi, tavo gyvenimo liepsna kils ir kris, liepsnos ir vėl užges mirties iliuzijoje, kol sudegsi amžinoje, nebesibaigiančioje žinojimo ir meilės liepsnoje, amžinybėje, laimėje, Viešpatyje…

Tyri angelai giliai gerbia žmogų, vėl ir vėl gimstantį ir mirštantį. Jiems netenka nuolat nerti į materiją, materialų mirtingą įsikūnijimą, vėl ir vėl mirti, išnirti iš užmaršties, kautis su mirties ir nepataisomo praradimo iliuzijomis kūne, jausmuose, sąmonėje, susidurti su tokiomis didelėmis atskirtumo nuo Viešpaties iliuzijomis – išbandymais… Tai didi atsakomybė, didis žygis per nepažinias žemes, didi laisvė. Myliu tave, Žmogau, liepsnojantis Dievo Fenikse… "

(N.Wolmer)

"Lyčių tyrinėtojas pasirinko kitą atskaitos tašką – žmogiškų smegenų funkciją atjausti kitus žmones arba sisteminti aplinkos objektus. Mums visiems būdingas ir gebėjimas atjausti, ir gebėjimas sisteminti, bet vienas požymis iš jų gali dominuoti. Pagal tai smegenis galima suskirstyti į tris tipus. A tipo smegenys moka geriau atjausti, S tipo smegenys geriau sistemina, o P tipo smegenys abu šiuos dalykus daro maždaug vienodai.

Tačiau knygos autorius pabrėžia, kad jei vyrams geriau sekasi sisteminti, tai nereiškia, kad jų intelektas aukštesnis.

S. Barono-Coheno teigimu, atjauta verčia nuolat įsiklausyti į kito žmogus toną, stebėti jo veido išraiškas, jausti subtilius nuotaikų pokyčius. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės atpažįsta vos kelias priešiškumo formas (agresiją, neapykantą ir grėsmę), o kiti – net 50

Pasak S. Barono-Coheno, tarpkultūriniai tyrimai rodo, kad abiejų lyčių pradiniai matematiniai gebėjimai nesiskiria. Lyčių skirtumai išryškėja vėliau – kai susiduria su geometrija ir žodiniais uždaviniais, reikalaujančiais sisteminimo įgūdžių. Šių įgūdžių reikalauja ir žemėlapių skaitymas. Nenuostabu, kad vyrai maršrutą įsimena greičiau.

Vienodas sugebėjimas atjausti ir sisteminti naudos neatneša
Pasak įvairių teorijų, mūsų protėviai – vyrai ir moterys – turėjo labai skirtingas pareigas, todėl atrankos spaudimas evoliucijos metu veikiausiai labai skirtingai veikė lytis, o tai ir lėmė smegenų specializacijas. S. Barono-Coheno teigimu, jos atsirado ne šiaip sau – moterims naudingesnis A smegenų tipas, o vyrams – S.


Iš aptartos informacijos gali susidaryti įspūdis, kad geriausia turėti trečiąjį smegenų tipą, kai vienodai gerai išvystyta ir atjauta, ir gebėjimas sisteminti. Tačiau mokslininkas tikina, kad taip nėra. Pavyzdžiui, karjeros siekiančiam vyrui atjauta tik trukdytų neleisdama paminti kito žmogaus jausmų. Moteris, turinti pusiausvyras smegenis, mažiau laiko praleistų bendraudama, todėl turėtų mažiau socialinės paramos. „Nei A, nei S tipo smegenys nėra blogesnės, tiesiog jos specializavosi skirtingiems tikslams“, - apibendrino S. Baronas-Cohenas."

Man atrodo turiu p tipą, bet atjautą pakeisčiau empatija...

Tuščioj vietoj nėra galimybės susidaryti jokiam tipui
Man labai gaila...

Tai aš irgi žiūriu kažkurią dieną musė pro vieną šniūkės šnervę įskrido, pro ausį išskrido... Vos alaus su čipsais neišverčiau... Praūžė kaip malūnsparnis...

Atleisk, kad taip parašiau... Realybė yra kitokia. Man pakanka vieną kartą pamatyti žmogų.

Balso tembras ne tas...juk tai smulkmenos. Tai nėra priežastis nebepasitikėti savimi.
O aš štai esu patyrusi tai:
http://www.youtube.com/watch?v=r11XYZhEVhQ&feature=related

Realybės šiame klipe matau tik pradžioje - mergina ir užgęstančios žvakės...

Buvo geresnis klipas. Realesnis. Bet užblokavo - tipo pinigų prašo...
Bet mano atmintyje jis išliko....kam gi dar?.....

Bet įdomiausia...kad aš šį kūrinėlį barškindavau pianinu...nežinodama žodžių...

Gaila, kad tikrąjį klipą užblokavo... Ten buvo daugiau esmės.
Deja, nebegaliu paaiškinti....

sveiki. labai daug "AŠ" forume pasidarė

Tik bandymą padarysiu. Ar išties negalima įkelti šio kūrinio?

Žiūrėsiu, kaip čia.
http://www.youtube.com/watch?v=Cle6zxNc4HM&feature=grec_index

Bandymo būdu suvokiau,jog ne aš durna.

Oooo... kokie žmonės sugrįžo
Ilgam?