Zmogaus gyvenimas pagal laikrodi trunka tiek ir tiek.
Taciau pagal kitus atskaitos taskus jis trunka milijonus metu.


Kai susitinka du zmones su skirtingais poziuriais, jie tarpusavyje gal dar gali susisneket.

Taciau kazkas trecias prisiklauses, zodziu misinio. Pradeda sapnuoti tokius sapnus, kad baisu skaityti.

Zmogus gyvena vid .~~~~~ 72 metus.
Imant realetyvumo desni (laikas skirtingose tuoleto duru pusese bega nevienodai!!!) zmogus isgyvena trumpu ir ilgu sekundziu, kartais begaliniu.
Mintimis begdamas nuo dinozauru iki zvaigzdziu kolapsu zmogus isgyvena Milijardus metu.

Taciau tai neikeicia esmes, kad vid gyv trukme 72 metai.

Bobute isgirdus, kad zmogus isgyena Milijardus metu, nekreipdama demesio i atskaitos taskus pradeda sapnuot nemirtinguma. Tik nesupranta, kad jos nemirtingumas jau seniai prasidejes, o atsimena ji tik - - metus. Kitas pasakys, as atsimenu praeitus gyvenimus. Ir bus teisus, nes as kazkiek laiko payvenu ir Fox ir Agatos kailyje, ir tai mano gyvenimai. Nors tai tera tik zodziu zaismas.

Imu dar viena taska, kad viskas yra iliuzija. Tada isvis nera kazko tikro.( tai ir kalbet nera ka) todel kas zino tas tyli.


Stebuklai

,- Ar esi mates skraidanti zmogu?
,- Ar moki uzdet energetine apsauga?
,- Ar moki uzkraut vandeni?

Skraidantys zmones dazniausiai, tupia aerouostuose.
Energetines apsaugas, galima ijungti paspaudus signalizacijos pulteli.
Vanduo buna uzkraunamas ant arbatos.

Tai tik manipuliacijos zodziais, kuriomis naudojasi turintys jumoro jausma.
o milijardai vaiksto ir klausineja kas As, bijodami patys nusprest. ;)

Argumentas - kiekvienam kitas. Vienam - keturi sliekai, kitam - trečdalis laukinio karpio ar vienas gandras. Kiekvienam suvokimo raktas vis kitoks.

Negaliu sakyti, kad mano sakinys nepanašus į įtikinėjimą, bet tikslas mano ne toks. Bandau bent jau sukelti abejonę šiandienine realybe. Jei aš pasakyčiau, kad man 981eri metai, vargu ar nereikėtų kažko tuo įtikinėti (o dar turint omey išvaizda, kuri nesiskirtų nuo 30mečio). Kai žmogus kažkuo netiki jis paprasčiausiai to ir nemato, nors tas kažkas ir vaikščiotu jam po nosimi. Jam tai nerealu, o jei nerealu - jo samonėje vietos tam nėra. Tas pats ir su pavyzdžais - jei nematai analogų, nežinai kaip tą reiškinį vertinti.

Mes nemirtingi, nes .... nemirtingi esame. O argumentai kiekvienam savi. Svarbu norėti juos sau surasti. Gal padėti?

Na kažin kaip čia tau su Fox ir Agatos gyvenimais...

Bet tu man neatsakei, ar klausaisi "bumčikų". Man šioje situacijoje pasirodė vienas labai tinkamas, bet nežinau, ar tu jų klausaisi(burną veltui aušinsiu), ar neįžeis tavo jausmų(to nenorėčiau), ar linksmai pasijuoksi(tai būtų protingiausias variantas). O aš rizikuoju. Štai čia jau mano bandymas pagyventi SSSRegio gyvenimą.
Dėl Fox esu rami - jis bumčikų nesiklauso, prievartos prieš save nenaudoja.
Valios, manau, turi.

(Bumčikas tik turintiems humoro jausmą):
http://www.youtube.com/watch?v=zFMDw0N3dOE&feature=related

Vyras ant kilimo, sėdintis sukryžiuotomis kojomis. Kodėl būtent šis bumčikas man dabar šovė į galvą? Matyt, bandau pagyventi Fox gyvenimą..., na asociacijos man kažkodėl tokios, bet į jo kailį įlįsti visiškai nepajėgiu. Vat štai...matau, bet nejaučiu

Manęs šiame klipe nėra.

Habermaso nuomone....visuomeninė diskusija dėl kritikos ir tarpusavio supratimo turinti remtis žmogaus gebėjimu kalbėti. Veikale "Komunikacinio veikimo teorija" Habermasas nagrinėja bendriausias sąlygas suprasti kalbantįjį ir būti suprastam kalbant. Pokalbį jis traktuoja kaip veiksmą: atlikdami "kalbėjimo aktą" pateikiame klausytojui tam tikrus reikšmės kriterijus(pvz., tiesa, tikrumas), su kuriais jis turėtų sutikti. Ir čia Habermasas kelia klausimą, kokios taisyklės laiduoja tobulą tarpusavio supratimą.

Aš daug kartų esu rašiusi Foxui, kad jo tekstai nėra pakankamai aiškūs ir suprantami. Jis juodai ignoravo. Tipo - jis kietas, kokios aukštos frazės panaudotos...ir ką čia tu...nesugebanti suprasti.
Taigi...bandžiau suprasti. Galutinis rezultatas man gavosi toks.
Ir kieno čia kaltė? Mano ar Fox?

Čia tu teisus. Man suvokimo raktas labai tinkamas - savęs užsiprogramavimo amžius:
http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=134802#134802

Labai aiškiai, suprantamai, naudojant šiuolaikinę aparatūrą, pavyzdžiais išdėstyta teorija.

Mano.

Atsakymas Liuks !!!!!

Juk tu bumčikų neklausai, Fox.
Tai kaip gi su valia?

Ką gi, vėl turėsi, ką tobulinti...

Galima ir tobulinti: Mano. Mano kaltė, kad nesugebu pateikti info tau priimtina kalba.

Aš dar daug ko nesugebu. O kartais atrodo, kad nesugebu nieko, nes tiek daug dalykų pasaulyje, o aš prisimenu apie tai labai mažai. Tai suvokdamas suprantu, kad neverta mėginti kartoti istorijų, kai aklas veda paskui save aklus į niekur. Mano noras paprastas - gražinti rojų žemėje. Tam reikia atkurti rojų savo viduje, neįsileisti į jį destruktyvių pasireiškimų ir puoselėti kasdienėm pastangom tai, ką pavyksta kažkada ten "pasėjus" "išauginti iki apčiuopiamos "pačiupinėjamos" apimties. Kuo daugiau žmonių bent jau pagalvos apie tai (ar bent jau apie tai, kam to iš vis reikėtų), tuo mano noro išsipildymas artės prie realybės. Svarbus momentas - maistas. Labai sunku turint parazito kūną, trokšti padėti savo šeimininkui. Tai reikia pakeisti pirmiausia.

Aš taip pat.
Tik sakinio galūnę nukandau. Ją pasilieku su klaustuku.



Tai jau taip. Jei save vertinsi, kaip parazitą, padėti išties sunku.

Fox tavyje nera atskiru daliu: sielos kuria reikia tobulinti, kuno kuris parazitas, proto kuris blaskosi, ego kuri reikia sunaikint.

Tu neturi kazko daryti. Kazko nedaryt. Nereiskia, kad turi stebet, nestebet. susitapatint nesusitapatint. Buti tuo ar kazkuo.

Evoliucijos traukinys isibegejes. Rojus niekur nedingo. Nereikia but destruktyviam, destruktyviems pasireiskimams. nereikia nieko puoselet. Arba suvok, kaip pats sakei, kad visa tai tik Tavo pasirinkimai. Nezinai ka rinktis .... lauk kol zinosi. Nesulauki, gyvenk nezinodamas ir nesirinkdamas. Nenori, isvis negyvenk.

Tu zinai tam tikrus desningumus, ir kad jie galioja Tau, tai nereiskia kad jie galioja ir kitam.
Kai Tavo desningumai galios kitam, tebus Tavo "magijos" dalis. Tada ir atsakomybe Tavo.

O "Dievas" jis kiekvienam leido prisiimti atsakomybe uz savo veiksmus, tureti ka nori tureti. Nuo sielos, kuno iki masinos. Tik zmones blaskosi, bijo iesko kas zino. Stengiasi ibrukt atsakomybe kitam, nusiziuret kelius nesuvokdami, kad tai ju kelias.

O niekas nieko apie Tave nezino. Tiek uztenka zinoti, kad butum laisvas. Ka su ta laive daryt? na kazka iki siol darei.

Parazitas, tas kuris gyvena kitų saskaita jiems kenkdamas. Paklauskim savęs nuoširdžiai ir žinosim atsakymą kas yra kas.

Bet rašydamas apie parazito kūną aš neturėjau omenyje perkeltinės prasmės. Žmogaus organizme prie netinkamos mitybos iki 60 metų gali susikaupti begalės mikrobų, kurie dauginasi greičiau nei mūsų kūno lastelės ir iki minėto laiko jau gali sudaryti iki 50% кūno svorio. Jų įvairovė stebina - iki 900.000 rūšių. Jau nekalbu apie helmintus. Ir viskas dėl vieno mūsų gyvenimo niuansėlio - maisto, termiškai apdoroto ir taip sugadinto.



Žino, nes kitaip tavęs čia nebūtų. Bet ne tas svarbu ar žino ką apie tave kiti, svarbu ar žinai apie save tu pats.
Laisvė - tai atsakomybė rinktis. Ir jei suvoki, kad sąmoningi pasirinkimai veda prie evoliucijos o nesamoningi prie involiucijos, tai ties ta vieta tavo laisvė ir baigiasi (turiu omeny tokia, kokią tu ją įvardinai - na kažką daryt), nebent pasirinkai involiucijos kelią.

Ir tu juos skaičiuoji savo organizme, ar taip?

Štai kodėl man šovė į galvą šis klipukas.
Jei tu užsiėmęs gyvenime tokiais svarbiais skaičiavimais, tai realiam gyvenime turėtum būti toks, kaip klipe
Ir dar bumčikus sau draudi žiūrėti. Taigi greit tavo galva nebekyšos tarp mikrobų.

Pameni apie skafandrą su vamzdeliais?

Zmonijos involiucija, tai tebus gamtos evoliucija.

Neatimki, dieve, iš manęs klydimo teisės,
Noriu pats surasti tavo kelią.
Lig tavęs gal taip ir niekad neateisiu,
Bet aš trokštu pats patirt, kaip gelia

Klaidoje širdis... Aš baisiai noriu nusidėti
Ir palikti tuščią Tavo rojų.
Tik patyręs nupuolimo vargą kietą,
Vėlei imsiu sekt patarimu tavuoju.

Kai sugrįšiu pas tave, koks džiaugsmas didis
Tėviškame tavo veide suspindės,
Tu sušuksi: - Grįžo štai sūnus paklydęs -

Ir ilgai, saldžiai priglausi prie širdies.
Bet dabar man duoki mano dalią - laisvės turtą,
Aš jau pats, aš pats bandysiu savo laimę kurti. (V.M.)

Tai yra šios Žemės tikrasis Gyvenimas, o ne gyvenimo imitacija su papunkčiui išdėstytomis taisyklėmis ant sienos. Žmogaus galioje tėra nekartoti klaidų, bet visiškai jų išvengti žmogus nėra pajėgus.
Galiausiai, kas yra klaida? Ar visos jos ir ar visada yra absoliutus blogis?

Klaidos nėra blogis, vertingiausia yra patirtis, kurios be klaidų neįgysi. Blogis yra neišmoktos pamokos, t.y. nuolat kartojamos klaidos

Taip vienareikšmiškai gal nesutikčiau. Jei patirtis bus sudaryta vien iš klaidų, galutinis vaizdas gali būti liūdnokas.
Patirtį gan stipriai formuoja "judėjimas".

Bet pats iš savęs "judėjimas" ir klaidos vargu ar garantuos vertingą/naudingą patirtį.
"Judėjimas" vertingas, žmogui judant jam skirtoje/patinkančioje/įdomioje erdvėje.

Klaidos neturėtų sukelti vidinės graužaties. Graužtis dėl klaidos - yra klaida.
Tai praeitis. Grįžti į praeitį neįmanoma.

Nors, tiesą pasakius, mažai esu galvojusi apie klaidas. Ir parašiau, žiūriu, ekspromtu mažokai
Jaučiu, kad stabtelėjau...
Pati užvedžiau mintį, o parašyti neturiu ką
Žinau tik, kad nereikia bijoti klysti.

Susimakalavau, net pačiai juokinga... Dabar jau nei pirmyn, nei atgal...
Visgi va kur esmė - "neatimki iš manęs klydimo teisės".

""Jei patirtis bus sudaryta vien iš klaidų,""tokios prielaidos nedariau, nerašiau taip, kad TIK iš klaidų. Todėl ir susimakalavai, kad pripainioji visko neįsigilinus, Ar muša kas už klaidas? Tiesiog gyvenkit

Gamta - tai gyvybė. Jei žmogus pakankamai sąmoningas, jis visada stengsis nekenkti gamtai. O jei jau pastebi, kad savo veiksmais jai kenkia, tai tas pats sąmoningumas neleis jam tęsti tų veiksmų toliau. Tik "užmigdytas" "užkerėtas" sąmoningumas, leidžia degraduoti žmonijai ir kartu kenkti visai planetos evoliucijai. Kasdienis betikslis drybsojimas prie tv, trankios muzikos fonas, lydintis viešose vietose kiekviename žingsnyje, žemų vibracijų maisto ir įvairių surogatų vartojimas - nustumia žmogaus sąmonę į pogrindį (pasamone). Dėl to žmogaus smegenys bedirba viso labo 5% apimtimi (jie vis dar leidžia prikurti sau įvairiausių protingų argumentų, kodėl jis taip o ne kitaip turi elgtis). Pasamonės ekzistavimas - nenaturalus reiškinys.



Klydimo teisę iš mūsų atima būtent išaugęs sąmoningumas -t.y. mes patys. Kartojimas tų pačių klaidų to nesuvokiant - būtų tuščias laiko švaistymas, todėl ir galioja visatoje karmos dėsnis. Jis, žmogui kartojant klaidas, vis gražiną jam tą pačią situaciją bet kaskart sunkesniu lygiu ir su sunkesnėmis pasekmėmis. Kosminai terminai šiam procesui nėra beribiai - jie baigsis kelių metų bėgyje. Todėl neturime laiko. Turime pabusti. Tą padaryti mums trukdo butybės norinčios užgrobti mūsų planetą, bet tai nenubraukia mūsų pačių atsakomybės.