Bet juk tai yra tas pats,apie ką aš ir rašiau - normalus žmogus visada linksta į pusiausvyrą. Tik Fox viską nagrinėja labai giliai, "mandrais" ir sudėtingais išsireiškimais. Tačiau kažkas juk privalo ir taip išsiaiškinti visus žmoguje vykstančius mechanizmus, vardan bendro žmonijos intereso,vardan mokslo.Tik kasdieniame gyvenime vargu ar būtina viską taip giliai nagrinėtis.Viskas vyksta savaime,natūraliai...
Tavo reiškiamos mintys man kur kas suprantamesnės,arčiau realaus gyvenimo,arčiau žmogaus...Tiesiog pati išraiškos forma paprastesnė.Dėl to minčių kokybė nė kiek nesuprastėja.
Man įdomu paskaityti jūsų abiejų mintis.

Lorpak

Pano labirinta sukureme mes abu su erika1. Visgi mano indelis cia didziausias, nes nesugebejau surasti tinkamu zodziu o paskui ir neberadau savyje noro matydamas, kad niekas diskusijoje nesikeicia.

Nuo siol kalbesim nevertindami - pritariu ir laiminu

del TIKRU ziniu - tikslai i taikini

Nebematau ir nebejauciu tavo zodziuose religijos ir tikejimo savoku sanplaikos. Tai "maloniai nuteikia gomuri".
Zmones ismete banana, bet paslydo ant pasiliktos zieves (ir iki siol slysta igaudami vis didesni pagrinda)

Del "Religija, gal, veikiau reikalinga" : jei yra samone, yra ir ta samone atspindintis pasaulis su visais reiskiniais. Nieko nereikalingo musu pasaulyje nera, taip kaip nera reikalo kazkam rastis siaip sau.

p.s. is tavo zodziu spindi nenusakoma energija, matyt ta savaite buvo turininga... dziugu ir tiek

Agata

Zodis - normalus, vienam reiskia viena, kitam kita. Kas vienam - giliai, kitam tik pavirsius. Dziaugiuosi, kad randi siuose pokalbiuose kazka idomaus sau.

Man tai panašu į savęs dresiravimą tam tikrų žodžių naudojime ar nenaudojime. Na, tiek to...tebūnie tai negiliai

Dabar rimtas klausimas.Jūs taip save išsigilinote ir išsitobulinote šioje žemėje patys, skaitydami kažkokią literatūrą? Ar jau atėjote į šią žemę tobulesni ir gilesni už kitus?
Ir kaip jūs atskiriate,jog esate gilesni už kitus,jaučiate ir suvokiate viską giliau už kitus? Kaip nustatote,kokiame gylyje yra kitas? Kaip suvokiate kito pojūčius? Pagal tai,kokius žodžius jis naudoja? Žmogaus naudojami žodžiai - tai raktas į jo pojūčius?

Išties pamiršau pažiūrėti...gal rytoj pažiūrėsiu.
Bet aš juk nekritikavau. Aš tik klausiau. Išties aš negaliu suvokti to, ko klausiau.

Norite sužinoti savo asmenybės tipą?

Išspręskite šį www.charakteris.info testą ir atraskite savo silpnąsias bei stipriąsias puses.Testas yra labai ilgas (daugiau kaip 70 klausimų), todėl siūlome jį daryti tuomet, kai turite bent pusvalandį laisvo laiko. Nedidelė pertrauka įpusėjus taip pat būtų neblogas sumanymas. Svarbiausia - neatsakinėti aklai ir skubant.

Rezultatą išvysite paspaudę testo pabaigoje esantį mygtuką. Tai bus keturių raidžių derinys. Įsidėmėkite jį - tai ir yra jūsų charakterio tipas. Tuomet spragtelėkite pateikiamą nuorodą, kuri atvers įrašą su detaliu charakterio tipo aprašymu.

Sėkmės!

Geras testas tikrai, ypač, kaip man tokiam realistui prilyginančiam testus horoskopams (kurie mano nuomone neverti nieko, o yra tik terpė savęs apgaudinėjimui ir niekuo nepasiteisinančių vilčių paieškoms arba aklas tikėjimas kažkieno bendrais bruožais apžvelgtų savaime suprantamų būsimų įvykių seka) tai tikrai patiko. Gan tikslus rezultatas (įvertinčiau tikslumą 90%) charakterio tipo apibūdinimui
Rekomenduočiau Toniui, Agatai atlikti tą patį testą ir ypatingai atkreipti dėmesį į rezultatuose traktuojamas silpnybes, tikrai rasite atsakymus į keletą Jums aktualių klausimų.
Nuoširdžiai ir pagarbiai SDarius

Tame ir esmė, jei nėra poreikio suprasti save, kitų vertinimas tampa neargumentuotas ir beprasmis, nebent tenkinant savo ego (nes nėra pavyzdžio, kuriuo galėtum remtis) ir aplamai kaip gali vertinti jei pačiam tokia sąvoka yra svetima. Savęs supratimas ir analizė yra pirmieji žingsniai į visuomenės/auditorijos teisę kritikuoti (plačiąja prasme). Testai ir horoskopai, minėjau man praktiškai nesiskiria, bet įdėtoje nuorodoje - testas tikrai visai neblogas, gal tiesiog gerai suformuluoti rezultatai ir atitinkamai išskirti keli charakterio tipai tinkantys bet kuriai asmenybei. Spėju, kad yra tik keletas (max 10) suformuluotų atsakymų, kurie abstrakčiai apibrėžia bet kurio individo asmenybę, lygiai taip pat kaip galima nusakyti ir sugraduoti temperamentą: cholerikas, sangvinikas, flegmatikas ir t.t.

as noriu pasiulyti filososfuotojams pasiziureti filma apie vandeni
galima parsisiusti is rusisku torentu
Voda1
http://torrents.ru/forum/viewtopic.php?t=1644308
Voda2
http://torrents.ru/forum/viewtopic.php?t=1685688

Tai filmas apie visa, kas mus supa...oras, tai vanduo...oro prognozavimas, tai bandymai atspeti kaip elgsis vanduo...smegenis sudaro 80 proc. vandens...mintimis itakojame vandeni, kuris yra mumyse...kodel gimtine tokia svarbi zmogui ir visada islieka nostalgija gimtoms vietoms...kokia religijos prasme...kas vienija visas religijas...kaip jos elgiasi su vandeniu...kodel yra sventinamas vanduo...kokia kriksto prasme...vienzo, nezinau kaip viska trumpai aprasyti...bet labai rekomenduoju pasiziureti...galbut ne visa, kas rodoma filme tiesa...bet labai praplecia samone... man labai patiko...

lorpak, rimtai tu cia

Neataikau to sau, nes visuomet stengiuosi suprasti ir pagrįsti savo vienokius ar kitokius poelgius bei veiksmus, jei nepavyksta jų pagrįsti logika ieškau visų įmanomų atsakymų arba klausiu aplinkinių nuomonės, tuomet susidarau bendrą vaizdą ir darau atitinkamus sprendimus. Turėjau omeny, jog esama asmenybių, kurioms neaktualu suprasti save...
To Erika
Mačiau tą filmą jau anksčiau, idealiai tinkantis filosofiniams apmąstymams

Pirmas žingsnis į visuomenę taipogi teisingas teiginys.
Savęs supratimas ir analizė, suteikia moralinę teisę į aplinkinių kritiką arba paprastai: jei nusivalei sniegą nuo savo stogo, tuomet gali sakyti ir kaimynui, kad jo stogas apsnigtas.
Vertinimai ir kritika būtini visose srityse, kitaip sudėtinga atrinkti kas gerai, o kas blogai ir viskas tampa pilka mase.

Prisipažinsiu tikrai nesekiau išsamiai informacijos šioje temoje, tai gali būti ir pasikartojimas, todėl nėra prasmės diskuoti tais pačiais klausimais keletą kartų. Parašiau nuomonę, kuri atitinka kasdieninį gyvenimą ir rutuliuojasi tiesiog intuityviai

Pamastymai:

KADA NEREIKALINGAS PROTAS? - DABAR (SIOJE AKIMIRKOJE)

Tik proto deka ekzistuoja laikas. Tai yra ne daiktu judejimo erdveje laikas (jis ekzistuoja nepriklausomai nuo proto veiklos), o psichologinis laikas. Laikas, kuris neleidzia mums gyventi gyvenimo. Mes gyvename savo praeityje ar ateities lukesciuose. Gyvenant praeities prisiminimais ar ateities lukesciais neimanoma gyventi SIOJE AKIMIRKOJE. Tam procesui uzsitesus bei turint uomenyje tai, kad viskas, kas yra - tai tik si akimirka, iseina, kad mes visai negyvename.

Tik proto deka ekzistuoja ego. Jis issikerojes praeities ivykiuose ar ateities lukesciuose ir maitinasi jais, bei palaiko tuo savo gyvybe. Kas tu be praeities? ego megstamiausias klausimas. Kas tu busi jei neivyks tas ir tas? daznas ego klausimas. Neatsikracius ego, neimanoma gyventi tikrojo gyvenimo.

Kaip ju atsikratyti ir pradeti gyventi is tikro? Ogi pirmas zingsnis paprastas ir stebuklingas - sukurti savyje vidini nepriklausoma nuo proto ir ego - stebetoja. Jo uzduotis - nieko nevertinti, o tiesiog stebeti savo mintis ir emocijas.

"Ogi pirmas zingsnis paprastas ir stebuklingas - sukurti savyje vidini nepriklausoma nuo proto ir ego - stebetoja". tiksliau atrasti, susipazinti, pastebeti, tapti juo, nes tai aukstesnysis "as". idomu, idomu...

dar ne isnykes - ta linkme ir dirbu arba stengiuosi nebedirbt .

Būtent šiuo klausimu neperseniausiai žiūrėjau laidą.Būtent taip ir buvo traktuojama,jog žmogus gyvena praeitimi ir ateitimi.Jog tai natūrali žmogaus būsena.Akimirka tarp praeities ir ateities yra labai trumpa.Tačiau šią akimirką mes taip pat gyvename.Juk viskas ,kas bus nors ir po valandos,jau yra ateitis.Mes daugmaž žinome,bent jau pagalvojame,ką mes veiksime po valandos,bet tai išgyvensime jau po valandos.Ir kiekvieną akimirką po valandos mes jau realiai gyvensime tą savo gyvenimą. Man toks dėstymas pasirodė visiškai priimtinas.Kai žmogus pradeda gyventi vien praeitimi (kažkas joje buvo nepakartojamo,ko šiuo metu nėra), ir jis taip tai sureikšmina,jog išties praranda gyvenimą ŠIOJE AKIMIRKOJE ir, savaime suprantama,ateityje. Tačiau tai traktuojama kaip patologija.Patologiją reikia šalinti. Man viskas logiška ir priimtina.
Ir kodėl gi aš negyvenu šiuo metu ŠIOJE AKIMIRKOJE ? Prisėdau savo noru prie kompiuterio,perskaičiau mintį(šiuo atveju tavo), kuri man pasirodė įdomi. Ir būtent tuo,kad aš visai neseniai tą pačią mintį jau girdėjau,tačiau traktuojamą kitaip. Man tapo įdomu,kodėl tas pats traktuojama skirtingai,man įdomu,o kur gi tikroji tiesa? Tai argi aš negyvenu ŠIOJE AKIMIRKOJE ? Grožėsiuosi gamta,jausiu jos grožį ir didybę - aš vėl gi gyvensiu TOJE AKIMIRKOJE. Tačiau,jei aš gamtos grožio apsuptyje būsiu paskendusi kažkokiose savo praeities problemose ar maloniuose prisiminimuose, aš išties gyvensiu praeitimi. Nes nematysiu šios akimirkos grožio.
Apie būsenas,apie kurias rašo lorpak, nesiimu spręsti. Tačiau kodėl natūralaus gyvenimo akimirkos turėtų nebūti gyvenimu ŠIOJE AKIMIRKOJE ? Gal tai negilu,kaip tu,be abejo pasakysi...Bet tai natūralu.O tos kitos būsenos yra būtent nenatūralu. Dedamos pastangos tam,kad patekti į nenatūralią būseną,tik vidinėmis organizmo pastangomis patirti kažką ypatingo. O ypatingo,nes tai nėra kasdieniška ir įprasta.LSD pagalba taip pat patiriama kažkas nerealaus.Panašūs atsiliepimai. Pati taip pat nesu to patyrusi,kaip ir lorpak aprašytos būsenos.
Visgi man kažkaip atrodo,kad tų ypatingų būsenų ieškojimas,dedamos pastangos į jas patekti,tik jos tevadinamos gyvenimu ŠIOJE AKIMIRKOJE,savo sielos gyliu - kyla būtent iš stipraus nepasitenkinimo savo dabarties gyvenimu.Nepasitenkinimu ŠIA AKIMIRKA. Praeitis gal buvo gera,ateitis neaiški,o šią akimirką taip pat norisi nuostabiai nugyventi. Aš to nesmerkiu,tik bandau suvokti patį mechanizmą. Na kodėl gi man nekyla noras dėt pastangas,kad pakliūti į tokias būsenas? Aprašomos jos puikiai,yra galimybės tai pasiekti - koks mokytojas ar literatūra. Na bet nejaučiu jokio poreikio.


Ir ko gi reikia atsikratyti? Kam kažko išvis reikia atsikratyti? Juk viskas,kas yra tavyje - tai ir esi tu.Kažko atsikratęs,tu jau nebebūsi tu. Ir bet kokie bandymai kažką savyje pakeisti iš pagrindų nebūna sėkmingi. Tai prievarta prieš save. Na,kai dar save žmonės prievartauja,tai dar jau tiek jau to.Bet juk daugelis dar pradeda kitus bandyti keisti. Galutinis to rezultatas - garantuotas fiasko.Kito žmogaus nepakeisi,bet jis dar būna ir kankinamas tais bandymais keisti.

Agata

Visiskai su tavim sutinku. Tos priemones, padedancios pasiekti busena "be proto" negali atstoti gyvenimo. Jas reiketu vertinti kaip po treniruotes, padesiancias veliau pasiekti ta busena be jokio specialaus pasiruosimo ir perkelti ja i kasdiene savo buti.

Del atsikratymo irgi visiskai pritariu. Nieko nereikia atsisakyti kas sudaro (atstovauja) tikraji tave, bet tai kas tavim apsimeta reikia "nupurtyti" kaip nereikalinga balasta, todel as vartoju zodi - atsikratyti (o ne atsisakyti). Ir kam gi reiketu atsisakyti proto, kuris SIOJE AKIMIRKOJE reikalingas visiems pojuciams ir jausmams "sugaudyti". Bet jis naudingas tik be priedu, kurie nera prigimtinai musu turtai. Priedai (protas galvojantis apie ateiti ir praeiti bei tame tarpstantis ego)

Lorpak

zodis sukurti - nebutinai reiskia veiksma su patento teisemis. Daug kas gyvenime sukuriama vel ir vel, nors jau buvo sukurta zymiai anksciau. Tereikia pagalvoti apie toki "sukurima" ir tai, kas buvo visada - isryskeja (apsisviecia samoningumo sviesoje) Juk tas stebetojas yra ne kas kita o musu SAMONE.

Tema vis labiau tampa įdomesne tuo, jog kuo toliau tuo labiau atitinka savo pavadinimą ir vis išsamiau nagrinėjamos filosofinės tiesos
Tame tarpe gilesniems filosofiniams apmąstymams:
PROTAS yra pati brangiausia ar net neįkainojama žmogaus vertybė, todėl nėra jokios prasmės prarasti tą unikalią vertybę, norint pasiekti būseną "be proto", kuri piešia pasaulį kitokiomis nei esama spalvomis. Vertybės yra tausojamos.

Vertybes yra kuriamos, kaip ir tiesos. Kaip nera pastovios tiesos taip nera pastoviu vertybiu, kuriu reiketu laikytis "isikibus". Tai tik atskaitos taskai, kuriu pagalba musu samone jaucia evoliucija. O ji kaip spirale vingiuodama ir sukdamasi "kyla" musu paciu pasirinkta kryptimi.