Jei mūsų laukia stagfliacija, būsto kainos turėtu augti. PInigų reikės daug. Spausdinimo mašiną pajungs ir vokiečiai. Taigi infliacija nesitrauks. Gal kas turi kitokią pagrįstą nuomonę ?

p.s. USA nuo 2022 m. pabaigos kainos nebeauga


https://fred.stlouisfed.org/series/ASPUS

Čia tik mano pasvastymai:

Kodėl stagfliacija? Tankus gamins, ir tai į BVP statistiką eis. Tada statistiškai BVP augs, bet jo dalis sukuriama paslaugų ar kituose sektoriuose, kaip dalis BVP mažės. Taigi, techniškai stagfliacijos nebus, praktikšai, matyt, tikrai bus

Del NT, vienas dievas težino, kiek lietuvių meilė čia laikysis. Bet gudresnis jau dabar diversifikuojasi į Ispanijas, plius dar ir būsimas NT mokestis gali padrąsinti fiksuotis pelnus.

Pas vokiečius numatyta 0,5 trln. eurų infrastrūktūrai. Jei su tankais viskas aišku, tai neproduktyvios investicijos, nors ir kels bvp, bet štai infratsuktūra gali pakeisti ilgalaikį vystymosi trendą. Viskas priklauso nuo to, kaip suplanuota. Jei taip, kaip pas kiniečius, finale bus stagfliacija, jei vistik su protu, tai visą europą kels ilgam į viršų. Vokiečiu skuba su skaičiukų anonsavimų buvo susijusi su Trampo cirkais, tam kad permušti nuotaikas, kas indikuoja, kad dar planavimo stadija nesibaigusi.

Žinant vokiečius, ilgai planuoja, ir dažnai nuspręndžia nedaryti, šį kartą nėra kitos išeities, teks daryti, o daryti jie moka..

investuojantys į NT yra bailiai, baliai pinigus laikys indeli. Drasesni baliai pirks Ispanijoj.

Toki bailiai 2021/2022 LT užvirino 50%. Taip pat, dėl neegzistuojančio pirkimo grynais kontroliavimo ( galit paieškoti mano postų šioje temoje iš 2021 apie FNTT pinigų plovimo grėsmių ataskaitą ), tai buvo/yra patogi turto klasė pinigams plauti. Na ir dar jei gerai pamachinuoji su giminėmis/draugais, apiformini būstą kuriame gyvenai ir vualia, nuo to 50% nemoki pelno mokesčio

Tai vienu ar kitu atveju infliacija ? Ten kur infliacija,ten ir NT kainų augimas . Svarstau žiūrėdamas į JAV ar pardavinėti savo ar laikyti kol kas saugiam užuteky. Nematau kol kas jokių išeičių kaip tik pinigų spausdinimas. Nes jei ir grius akcijų rinkos, pinigų yra daug ,kur jie pajudės ? Burbulus pūs vis kurioj nors kitoj vietoj. NT burbulo pagal mane bent Lietuvoje dar nėra. JAV laibai didelės gyventojų skolos ,Lietuvoje mažos. Lietuvoje atvirkščiai didelės santaupos bankuose. Mažėjant palūkanoms, augant infliacijai , pinigai ieškos kur prisiglausti. Iš kitos pusės daug kas prisipirkę jau po kelis butus nuomoja. Tame tarpe ir aš .

Realiai dabar pinigų nėra kur dėti, nėra kur jų investuoti. Kas jau turi NT, tai "investuoja" į keliones po pasaulį.
Tai jei nespaudžia kokios skolos, tai nėra tikslo pardavinėti kažką.
Kitas momentas, kad brangsta statybinės medžiagos dėl didėjančių energijos kainų.

O dėl paklausos butams ateityje, tai bala žino. Jaunimo mažėja, laukia krizė, gal ir nebus pirkimo , gal ir kainos neaugs. Bet niekas ir nepardavinės busto, nebent ką bankai mes lauk. NT vistiek saugi investicija.

Principe bus stagfliacija mano supratimu. Žmonės pasiskirstys į turtingus ir prasiskolinusius bankams.

Ir aplamai , aukso kainos rodo, kad bus kažkokių cirkų ateityje su pinigų verte.

Blusai. Čia veikia dvi jėgos kurias reikia subalansuoti. Protingai suplanuota infrastruktūros programa smarkiai padidins šalies produktyvumą, o tai reiškia daugiau biznio ir duagiau prekių/paslaugų kiekvienam išlaidų eurui taps prieinamų ateityje per trumpesnį laiką, o tai jau defliacija. Iš kitos pusės, didelės karinės investicijos, nors generuoja momentinį bvp, reikalauja didelių aptarnavimo išlaidų ateityje, kurios gali būti finansuotos dviem būdais, mažesniu vartojimu, per mokesčius, arba didesnėmis išlaidomis, per infliaciją. Kaip jiems tai pavyks subalansuoti, pamatysim. Idealiu atveju, bus daugiau biznio, daugiau prekių/paslaugų už prienamą kainą ir daugiau saugumo. Neideliu atveju greičiausiai bus ir to ir ano, kol Vokietijos ekonomika taps labai gražiai cikliška. Ko ir palinkėkim, nes dabar tai kaip plūduras, tamposi ant 0 ir taip jau senai, karas tik paryškino bėdas.

Beje cikliška, tai taip pat reiškia kad ir investoriams ir spekuliams bus gerai...

Beje #2 yra ir prastasis scenarijus, jei manysim, kad kiniečiai už mus visa tai padarys. Nuo priklausomybės nuo dujų vamzdžio adatos iki priklausomybės nuo kinietiško importo ir kapitalo adatos ne tiek ir toli...

Jei sakoma A, tai reikia pasakyti ir B.
Kokiai infrastrūktūrai skiriama?
Dabar Vokietijoje, UK ir kitur stoja naujų saulės elektrinių ir vėjų elektrinių parkų statyba, o energijos deficitas.
Ir pagrindinė prežastis to stojimo yra kad reikia sutankinti elektros kabelius kelis kartus ir skaičiuojama kad reikia ne 0,5 trilijono, o 1,5 trilijono.

Kaip tas atsilieps žmonių pragyvenimo lygiui artimiausioje ateityje? Tikriausiai nieko gero.
Bet pigių dujų nebėra, tai gal ir kito kelio nebėra, kaip naujus kabelius visur tiesti.

Kas vakar (05-10) buvote investuok nt konferencijoje?
Kokios mintys?
Man toks dejavu į 2008 metus, kai visi aplinkui stato ir vysto nt.
Bankai taiko atsakingo skolinimosi reikalavimus,
tačiau kiek privačios skolos! Per obligacijas, per sutelktinį finansavimą, per privačias paskolas!
Ir dauguma su 10-12% palūkanomis. Didieji prikaupę kapitalo ir laiko butų kainas, nes tokia oligopolija Vilniuje, tačiau vienbučių namų ir dvibučių rinkoje aš matau daug rizikų. Daugiabučių butų rinkoje rizikos veiksnys didelis butų sandėlis.
Dėl kylančio du, fiskalinės ir švelnėjančios monetarinės politikos kainų korekcijos nelaukčiau, bet mano galva rizikų daug. Ypač kainų stagnacijai. Aš statyčiau 70/30 kad ateinančius keletą metų matysime kainų stabilumą.

Konferencijoje nebuvau. Bet keletas asmeninių pasvarstymų apie veiksnius, kurie gali pakeisti kainų dinamiką į vieną ar kitą pusę:
* jei bus sudaryta kažkokia taika tarp Ukrainos ir Rusijos - nepriklausomai nuo to kokia, manau, bus pozityvumo pliūpsnis ir teigiamas veiksnys kainoms
* jei bus taika, tikėtinas dalies ukrainiečių grįžimas į Ukrainą, mažesnė paklausa būstui, neigiamas veiksnys
* mažėjančio palūkanos - teigiamas veiksnys, ypač, jei bus sudaryta taika
* tarifų ir prekybos karo sukelta stagnacija/recesija + didesnis mokesčiai gynybai - neigiamas veiksnys.

Čia tas taip, visos tiekimo grandinės žaliavų užsikištų ir kainos trumpame periode galėtų nustebinti dviženkliu augimu vėl.



Čia galimai ir kiek kitaip, darbo rankų daug išvažiuos, kas reiškia Lietuviški statybininkai pasikels kainas, nes nebus įmanoma patenkinti paklausos darbų. To pasekoje NT savikaina augs ir kainos augs toliau.




Tai jau vyksta.

Čia taip, idomiausia kaip čia vietoje bus susitarta dėl naujos mokesčių reformos.


Bendrai savikaina statybų auga ir nemažėja, tai jei nebus ekonominio supurtymo kainų mažėjimu net neverta tikėtis.



Investuojat intensyviai į būtų rinką? Čia šiaip klausimas. Nes kitu atvėju kas iš tų rizikų matymo, dažniausiai tokie mėgėjai kaip mes, net neteisingai jas interpretuojame apsikrovimas tik galvos..

Apie koki NT kalbat? Ispanijos, Ukrainos ar Lietuvos. Kodel taikos sudarymas baltijos rinkai palankus? Šunys palieka Ukraina, įvedami taikdariai ir ten saugiausia vieta zemej. Tuo pat metu šunu gauja ieško naujo grobio. Daug ramesnis esu kol šunys Ukrainoj žudo ir grobia nei alkani bastysis velniai žino kur.

ranku jau dabar truksta. ir ko nepaklausi visiem truksta zmoniu visose pozicijose. jei taip toliau, net neisvaziavus uzsienieciam algos prades kilti. ir statybu sektoriuj uzsienieciai nieko nepigesni nei savi. man toks ispudis jau kuris laikas, kad saviem nekelia algu, del to kad uzsienieciam kelt nereiktu, o ne atvirksciai

Pagal projektą, savivaldybės taryba iki šių metų gruodžio nustato neapmokestinamąjį dydį – pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, kuriai taikomas 0 procento mokesčio tarifas – nuo 20 000 iki 80 000 eurų. To nepadarius įsigalios 40 tūkst. neapmokestinamasis dydis.


https://www.delfi.lt/verslas/verslas/atnaujintame-mokesciu-reformos-variante-pakeistas-nt-mokestis-atsisakyta-ketvirtojo-gpm-tarifo-120108807