Argi čia kažkas sako, kad NT turėjo nereaguoti į infliaciją? Žinoma, reagavo, kaip ir visa kita, ką čia išvardinai. Eina kalba apie tai, ar NT ne per toli pabėgo? Ar tikrai Palanga 6000-8000 eur/kv. yra new normal? Nes kaip ir pats įvardinai - prekės (tame tarpe ir NT) grandinėje pučiamos orinės kainos. Tai ar tikrai protinga tai laikyti tvariu reiškiniu ir tuo remiantis projektuoti 3-5 metų perspektyvą? Čia smėlis tarp pirštų, rizika didesnė į apačią nuo šių lygių. Ir beje, mes nekalbam, kad iš inercijos dar kainos gali pajudėtį į viršų 5-10%, viskas ok su tuo, įdomesnis yra kainų nusistovėjimo lygis 5-10 m. perspektyvoje, kai artimiausiu metu tikėtina gausim gerą krizę, kaip rodo daug signakų.

Galiausiai tavo objektyvumas abejotinas, nes kainoms krentant, reikštų, kas tavo špekuliavimas su mediena irgi užsidarytų Tad esi stipriai suinteresuotas..

O pirkėjų daugėjo? Manau čia irgi svarbus aspektas. Juk dabar akvaizdi dmeografinė duobė. Kaip tik tas lūžis, kur +-2000 gimusiųjų jau smarkiai mažiau negu 1990ujų vaikų. Ar pensininkai po tris butus ant galvos laikys?

tai čia ir visas piaras, kad visi bado kad mažai ant pardavimo stovi, taigi pirkit nes neliks , bet kad tų pirkėjų nėra nes emigravę, mažiau gimė, tai aišku kad nutylima. Taigi akivaizdu, kad reikia importo iš kitų šalių kad galima būtų palaikyti NT pardavimus, o jei jo nėra tai šviečiasi žopa. NT vystytojai aišku nėra tokie durni, mato kad pirkėjų mažėja tai ir į sandėlį mažiau stato, plius visi čia tie covid, žaliavų brangimai ir t.t. padėjo jiems apsispręsti.

Už Kauną nieko negaliu pasakyti, bet Vilniuje demografija tai labai gera. Šimašiaus teigimu, miestas kasmet pildosi vidutiniškai 15 000 naujų gyventojų. Poreikis naujam būstui didelis. Dabar baltarusių/rusų verslas atvarė ir ukrainiečiai. Po koronos grįžta vakariečiai verslininkai, atsigauna turizmas, t.y. trumpalaikė nuoma. Ir taip, iš tikrųjų naujos statybos būsto pasiūlos Vilniuje neliko, kontoros atsisako pardavinėti iš duobės, nes niekas nežino, kiek brangs, kol NT pastatys.

Nelabai supratau minties.

Kosminiai būsto įperkamumo rodikliai, tai čia yra, jog būsto įperkamumas ar aukščiausiuose taškuose (lengviausia įpirkti)?
Taip, praturtėjo. Ar iš kur jums atrodo, kad įperkamumas atsirado? Man tikrai atrodo, kad lietuviai dar niekada negyveno taip gerai.


Tai kiek Vilniaus būstas pervertintas? 50 proc. turėtų kristi, kad atitiktų "teisingą" kainą?

P. S. Palanga su 6000 Eur/kv. ir parodo, kad dalis lietuvių gyvena puikiai ir gali skirti dideles sumas tokių objektų įsigijimui. Taip, šių objektų kainos kristų daugiausiai.

Low įperkamumas (wording).
Bet ir naivumas tavo. Algos kelis metus paaugo po 10%, būstas 50-100%, kai kur net keliais kartais ir daugiau (Palanga - atskiras topic'as), ir čia tipo viskas gerai, lietuviai praturtėjo, todėl gali mokėti bet kiek. Gi visi supranta, kad visas šitas augimas neekonominio pagrindo. Nes jei būtų ekonominio - tai NT kainų augimo tempas būtų labai artimas algų augimui. Viskas gerokai virš to tempo kelia rimtas abejones dėl tvarumo. Galim pažiūrėt istoriją, NT kainų koreliacija su algom bus matyt >90%. Tad baikim tas sapaliones.
Žinoma, ta sprandžina gali išsitęsti laike, aš tikrai neatmetu, kad dar metus kitus galim augti artimu 10% tempu. Bet pagrindas labai trapus, pastatytas iš esmės vis dar ant bendro infliacijos naratyvo ir avių noro spėt į traukinį, apsaugot savo nuvertėjančius indėlius. Vilkai jau žiūri kaip parduoti, tuo pačiu freezina suplanuotus naujus projektus. Jau pasirodė ne vienas toks pranešimas. Žinau kelis atvejus, kur keli close-end fondai jau sustabdė obligacijų emisijas, kurių lėšom turėjo finansuoti naujus NT projektus. Signalų yra, kad viskas perkaitę. Atsipeikėkit. Čia karšti pinigai sukėlė tą isterinį pirkimą. Kai jie atsitraukia, paprastai palieka daug "išdegusių plotų" ir daug ašarų.

Dėkite ant stalo būsto įperkamumo skaičius apie kuriuos kalbate.

Dedu aš savo.

Iš 3 paveikslo matyti, kad ciklinės dalys (žymima geltonos spalvos linijomis) 2021 m. svyruoja apie nulį arba žemiau nulio, taigi, sprendžiant iš šių santykinių rodiklių, būsto kainos nėra pervertintos. Darbo užmokestis pastaruosius penketą metų augo sparčiau negu būsto kainos, o tai lemia didelį būsto įperkamumą, kuris leidžia būsto kainoms dar labiau kilti.
Plačiau: https://www.lb.lt/lt/naujienos/busto-kainu-tvarumas-ka-rodo-skirtingi-matavimo-metodai (2021 m. rugėjis)


Žr. įperkamumo indekso lentelę
https://www.lb.lt/lt/nekilnojamasis-turtas#ex-1-1 (2021 m. rugsėjis)

Kol kas nepaisant spartaus būsto kainų šuolio, dėl sumažėjusių būsto paskolų palūkanų, dėl sparčiai augusių atlyginimų, būsto įperkamumo indeksas rodo, kad įperkamumas nesumažėjo, bet mes prognozuojame, kad jis mažės.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2022/01/19/news/n-maciulis-paguode-ateityje-vis-maziau-priezasciu-sparciai-augti-busto-kainoms-22108175 (2022 m. sausis)

Ką Lietuvos Davose šneka šiandien dienai:

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2022/05/25/news/ruosiantis-atstatyti-ukraina-ispejo-apie-pavoju-klaidinga-galvoti-kad-pakeitus-isdauzta-langa-sukursi-bvp-23463725

Tomy, komercinių bankų atstovų analizės gal neimkim už pagrindą, nes jie visada analizę pasuks taip, kaip jiems patogu. Gi nesakys, "NT perkaitęs, nebeimkit iš bankų paskolų". Jie niekad to nesako. Net prieš 2007 m. krizę ir toliau masiškai dalino NT paskolas į kairę ir dešinę. Nesakau, kad jų argumentai makes no sense, tik turiu galvoj, kad jie pasakys A (kas jiems patogu), bet nebūtinai pasakys B.

Susivedžiau duomenis ir matau taip:
DU bruto metinis pokytis% (iš statistikos depo duombazės) /
Būsto kainų metinis pokytis% (būstui paėmiau tavo LB šaltinį):
2016: 8.7 / 9.5
2017: 6.5 / 6.9
2018: 9.7 / 7.4
2019: 8.6 / 6.5
2020: 12.3 / 9.4
2021: 10.2 / 18.9
2022: 8.6* / 17.5 (I ketv. metinis pokytis)
2023*: 5.3 / ???
2024*: 4.7 / ???
* FinMin prognozė

Dar iliustratyviau atrodytų, šalia pridėjus infliacijos skaičius. Kol bendra infliacija nesikandžiojo, tol matyt lengviau buvo galima buvo leisti pinigus ne pirmo būtinumo vartojimui, ilgalaikėms investicijoms (tame tarpe NT). Dabar kai infliacija jau viršija DU augimo tempą, tai dažnas pilietis matyt pradės skaičiuoti ir susilaikyti nuo ilgalaikių pirkimų. Bent jau ekonominė logika visada tokia buvo.

Taigi matom, kad normaliom sąlygom, kai ekonominiai procesai neforsuojami, NT kainų pokytis vidutiniškai nežymiai atsilieka nuo DU augimo tempo. Kas matyt yra normalu, nes NT - ne alus, neini iškart pirkti, gavęs didesnę algą. Bet va 2021-2022 jau beveik dvigubas atotrūkis. Apie visokias Palangas net nekalbu. Ten FOMO įsisukęs kaip reikiant ir atotrūkis nuo realybės visai baisus.
2023-2024 m. prognozuojamas apie 5 proc. DU augimas. Bet kas ketvirtį prognozės vis peržiūrimos, ir čia dar gali būti visko, nes jau vis garsiau kalbama apie artėjančią krizę, ekonominiai indikatoriai (global) irgi rodo pirmas kregždes. Taigi kažkada turės įvykti konvergencija link istorinio vidurkio, stebuklų nebūna. Algų augimas per krizes nelabai kaip skamba. Tad.. Nežinau iš kur čia traukiat non-stop būsto brangimą 10-20% kasmet in the foreseeable future. Pasiimi va metų pradžioje DU kitimo prognozę ir daugmaž žinai, ko galim tikėtis iš NT. Pastarieji keli metai dėl visiems žinomų priežasčių labiau išimtis iš taisyklės. Bet išimtys būna laikinos, todėl ir išimtys. Taigi gal nenutolkim nuo realybės, kad ir kaip norėtųsi vieno ar kito.

"Labai tiksliai pasakyta" - KIEK brangs (čia netgi nereikia būti Vanga), bet nutylėta esmė: kuriam laikotarpyje ir ko atžvilgiu - Eur, grikių, atlyginimų ar naftos. Ir jeigu brangimą galima vadinti atpigimu - na pvz. brango minus 10% Eur. Tai toks labai Nausėdos ar Mačiulio briedas.

Galima skaičiais kokios čia statybinės medžiagos brango 50% ir kaip paskaičiuotas procentas? Ir kaip pvz. vertinti, jeigu medžiagų X per laikotarpį Y kainos pakilo 90%, o medžiagų A kainos per laikotarpį Y pakilo 10%, tai čia 50% kilimas? O jeigu medžiagų A suvartojimas yra 100 kartų didesnis nei X. O kuo remiasi prielaida, kad medžiagos brangz dar 2 metus?
Ir čia išvis neminiu tokių faktorių kaip komercinės paskirties NT ir gyvenamos. Ir lokacijos. Vilnius ir Ukmergė tai jau skiriasi kartais.
Skamba kaip piaras vienu žodžiu...

Iš vėjo skaičių galima daryti išvadą, kad NT šiam momentui apie 20% per brangus.

Vėjas12, tai kurioje vietoje dabar yra Lietuva pagal Lietuvos banko įperkamumo indeksą?
Norite pasakyti, kad prie 2007 metų? Ar apie kuriuos kosminius rodiklius kalbėjote?

P. S. pagal šią jūsų metodologiją paskaičiavus, tai elektra, metalas ir kiti ištekliai yra iš viso neįprekamas daiktas.

Nesigilinau į įperkamumo rodiklius, jų metodologiją, vistiek ten lygina pajamas su NT kainom, tai nieko naujo neturėtų būti. Matyt daugiau pajamų įvertina, net tik DU, bet neturėtų būti principinių skirtumų.

Kodėl 2007? Taigi lentelėj parodyta, kad (lyrinis) nukrypimas nuo tikrovės įvyko tik post-covid. Iki tol NT brango pagal pajamų tempą kaip ir priklauso normaliam pasauly normaliom sąlygom. Kaip ir Hackeis parašė, apie 20% buvo nueita į šoną per šiuos kelis metus. O žinant, kad 20% korekcija nuo 36% augimo (18.9+17.5) grąžintų tave į 2022 metų pradžios kainų lygį (vertinant iš 2023 m. pradžios perspektyvų, jei tarkime 2023 m. NT kainos kristų 20%), tai nematau čia jokios tragedijos.

Kas dėl išteklių tai nelygink obuolio su apelsinu. NT perkant su paskola 30 metų būsi priklausomas nuo savo pajamų, nes reikės paskolą išmokėt. Tai šiuo atveju tavo algos dydis ir jo perspektyva yra svarbiausia. O išteklius gali nuspirkti ir iš santaupų, kad ir kiek jie subrango (unless pats namą statysi?), juk indėliai bankuose lipa per kaminą, žmonės turi pinigų ne tik juodai dienai. Va šitam reiškiniui ir priskirčiau tą didelį dabartinį NT kainų atotrūkį nuo žmonių pajamų, nes žmonės matyt sukruto, kad jų indėliai praranda vertę per tokią infliaciją, tai suskubo įdarbinti. Kol infliacija buvo proto ribose, tie indėliai nelabai ir buvo judinami būstui pirkti. O lietuviai investavime gudrumu nelabai pasižymi, NT visada buvo pirma opcija. Čia gali būti kita reikšminga priežastis, dėl ko pasitaiko tokių NT kainų šuolių. Bet tokius pinigus laikyčiau karštais, nes jie "sudalyvauja" tik tada, kai prispiria reikalas. Fiestai praėjus, karšti pinigai taip pat greitai atitraukiami (neretam su nuostoliu, nes dažniausiai perkama tada, kai jau to nereikėtų daryti), nes juk nesigirsi kaimynui, kad atvėsus aistroms, 30 kv.m. butukas, kurį Palangoj pirkai už 300K eur, dabar vertas tik kokius 75K.

Jūs turite sugebėjimų tiek teksto prirašyti, bet neatsakyti į klausimus.

Diskusija prasidėjo nuo kosminių įperkamumo rodiklių.
Turime LB įperkamumo indeksą. Supratau, kad, anot jūsų swedbank, šūdinas indeksas. OK, palikime jį ramybėje.
Pakartoju klausimą - kurioje vietoje pagal LB indeksą dabar yra Lietuva?


Jeigu jau kalbame apie "kosminius" rodiklius (jūsų pavartotas apibrėžimas), tai suprantu, kad turėti būti arti didžiausių rodiklių. Pagal LB didžiausi buvo 2007 m. Bet tada turėtumėm kalbėti apie +300 proc. įperkamumo mažėjimą per paskutinį pusmetį.

P. S. NT brangsta ne (tik) dėl to, kad didėja DU.

demografine duobe, demografine duobe, o va pvz gyvas pavyzdys emigrante bobelka, palei 25m is neturejimo ka veikt nupirko palangoj 3 naujos statybos butus ant nuomos be jokio banko, ir net nesiruosia parduot. irengineja, dizaineriauja, vnz leidzia vyro pinigus su pasimegavimu, ka ten vyras daro emigracijoj nezinau. kiek pasakojo, tai be situ, turi paleidus dar bent 2 butus kituose miestuose... taip kad emigracija ne visai blogas rodiklis

Nieko normaliai neparodo tas įperkamumo indeksas. Pažiūrėk ką jis rodė istoriškai, kai buvo NT kainų pakritimas arba augimo sulėtėjimas 2011-2012, 2014-2015 ir 2017-2018 m. Irgi tais laikotarpiais šiek tiek ūgtelėjo arba judėjo šonu. So?
Dėl "kosmoso" nesikabinėk, kai NT kainos dvigubai lenkia algų augimą, tada yra tikrų tikriausias kosmosas

Tai ir parodo, kad įperkamumas yra nuosekliai gerėjantis.
Taip, tikėtina, jog nuo paskutinio duomenų atnaujinimo įperkamumas turėjo pablogėti, tačiau nėra jokių kosmosų.
Bus kosmosas, kai žmonės nebepirks/nebeįpirks. Ir tai... Tai tik parodys, jog žmonės nebenori arba nebegali įpirkti, tačiau tai neparodys, jog, pavyzdžiui, naujos statybos butas yra per brangus. Ok, gal ir brangokas, bet jį tiek kainuoja pastatyti dėl kuro, metalo, darbo užmokesčio, infrastruktūros įmokos, žemės nuomos kainos ir kt. komponentų kainų.

Gal kas gali patarti.
Reikia per dengti stogą, su prilydoma bitumine danga.
Bet orai, tai rodo, jog visa mėnesį po truputi lis.
Tai ką daryti?
Ar būtina, kad stogas būtų kaip parakas sausas?

Geresnis iperkammumas rodo kad NT maziau trokstama preke ir nuomos perspektyvos liūdnos. Va jei NT būtų sunkiai pasiekiama svajonė tada gali ir nuomos kainas šokdinti. Kad emigrantai be fantazijos perka NT pajury yra super, nuoma bus pigi - butai gerai įrengti. Šiaip prie jūros 3 metus moku tą pačią kainą už nuomą, šią vasarą irgi kainų nepakėlė.

Net ir tas, kuris seniai pastatytas ir stumdomas antrinėje rinkoje?