Kiek skaiciau svarsto Estijoje. Apie Lietuva nieko nesneka. Turime kita chebra is Suomijos, kurie svarsto

Būsto paskolų bankams laiku šiuo metu negrąžina keli tūkstančiai žmonių. Vien VĮ „Būsto paskolų draudimas“ skelbia šiuo metu gelbėjantis beveik 1.200 namų netekti galinčių šeimų.
http://vz.lt/straipsnis/2009/12/07/Bankai_neranda_paskolos_nemokancio_aktoriaus_Rudoko

Pirkėjų visada yra, svarbu kad kaina būtų tinkama. Jei Merko pasiskaičiavo, kad galės pastatyt butus, užsimest antkainį ir parduot už tinkamą kainą, tai kodėl gi neišnaudot tokios situacijos? Production goods per krizes nukrenta daugiau nei consumer goods, todėl pelningumą iš naujų projektų išspaust turėtų išeit neblogą.

P.S. tai tik teorinis aspektas, realybėj gali būt ir ne taip viskas gražu.

taip, statybu kompanijos pasiruosusios, nes butai per menesi neatsiranda, taciau nieks kol kas masiskai statybu pletot nesiruosia, vyksta zvalgybos pasikeitusioje NT rinkoje. Poreikis NT yra... butu mazesnes kainos, atsirastu ir realiai perkanciu. Kita vertus, kam pirkti s... bele kaip ant paties pirkimo bumo sukalta kartonke, jei galima uz ta pacia ar mazesne kaina isigyti kokybiska nauja busta. Manau, kad skandinavu bankai labiausiai ir bijo nauju statybu.

nesutikciau kad state ant snargliu. Yra kruva pristatytu geru butu, kurie dabar pinga dienom. Taip pat nenuvertinkim senu butu. Visi jie - tiesioginiai naujai norimu statyti butu konkurentai. Statybos pinga, nes rinka krenta. Ir skirtingai nuo dabartiniu sanaudu, pradeto satyti dabar buto kaina gali pasirodyti per didele, baigus ji statyti su tuo metu jau busimom kainom. Tiesiog, vyksta labai aiskus NT kritimas. Nesuprantu ka tai duos statybininkams. Jei turi kelis simtus limonu, ar neverciau uzdirbti garantuotu 9 proc. metiniu. Ir tu turi pati likvidziausia turta pasaulyje - pinigus. Nebent statybos vyktu su isankstinem rezervacijom, bet dabartiniu laikotarpiu - neimanoma.

SKAY, isivaizduok, turi tuos kelis simtus limonu ir pataikai pradeti statybas paciame NT dugne, kai statybu kastai maziausi. Kol baigi projekta, kainos jau buna kazkiek ugtelejusios, o gero busto pasiula kritusi. Ar nenoretum tokioje situacijoje atsirasti? Cia kaip su investavimu i akcijas, pirkti reikia dugne, jei nori geriausia graza susizert. Statybininkai savo simtaprocentinius pelnus irgi susizere NT kilimo pradzioje, o ne piko metu, kada ir sklypai ir darbo jega beprotiskus pinigus kainavo.

tinkama kaina, o kokia reali kaina siuo metu? beveik 2 kart didesne?

Gal kas žino kiek pasikeitė statybų savikaina piko metais ir dabar ir kiek pasikeitė naujų butų kainos atitinkamai?

gal kas ir zino, bet tiksliai nieks nepasakys (ne del to, kad nezino )

4) Bankas pinigų iš oro nepaėmė. Jis juos taip pat pasiskolino. Tad kol NT pas jį kabo, tol jis pats turi mokėti palūkanas. Tai gali būti daug brangiau nei visi tie šildymai...
5) Bankui pačiam gali būti sudėtinga arba brangu skolintis ir refinansuoti paskolas, kai jo balanse yra daug NT taip žiauriai smigusiose šalyse, kaip 3 Baltijos sesutės. Vien noras pasigerinti reitingus ir atpsiginti skolinimąsi gali būti pakankama paskata atsikratyti bent jau dalis blogų paskolų. Be to bankui gali būti sunku plėtoti verslą kitose srityse, t.y. uždirbti pinigus, išlaikyti pozicijas ir pan.

P.s. tiesa, kad CB palūkanos yra dabar rekordiškai žemos. Tad blogų paskolų spaudimas yra didelis ne visiems bankams. Tačiau net ir tie, kurie nėra spaudžiami, žino, kad palūkanų kėlimas prasidės jau maždaug po metų - pusantrų. Tad šis laikotarpis yra tarsi minutės pertraukėlė skirta susitvarkyti, apsitarti, kad į varžybas būtų sugrįžta jau su planu. O po to mes galim pamatyti ko nematę. Bankai gali parduoti blogas paskolas paketais egzotiniam fondam, kurie geriau jas sugeba išmušti... Gali paketais parduoti ir didelius kiekius perimto NT, gali atsirasti NT fondai gana patraukliom kainom. Ir visa tai nebūtinai broliam lietuviam, manau, kad tam gali atsirasti ir užsieninių pinigų... Bet ne rytoj ir ne po mėnesio, net ir ne po pusmečio...

Savikaina, sąmata ir kt. terminai čia dėliojami. bet niekas nekalba tikrais skaičiais. Punktas, darbu pavadinimas, kaina ir darbu paslaugos ir t.t.
Kažkas savo nuogirdas, pletkus (ale rimtu vyrų) perpassakoja, kiti šiaip pagal skelbimus kazka išburia ar savo fantazijos vaisiais visus papirkti nori. Bet kur yra tiesa? kur tie gražūs skaičiukai. Taigi, už kiek litų šiandien galime gyventi standartiniame, nedideliame ir neprabangiame namuke. kai pilietis matys skaičius tada ir galvos kaip elgtis, tures su kuo palyginti. O ka dabar matome? ŠPYKŪLIŲ karą dėl rinkos krypčių, savikainų ....

Be skaičių kalbam turbūt dėl to, kad tarp kalbančių nėra Merko atstovų, kurie turi pasiskaičiavę planuojamų statyt projektų savikainos sudedamasias. Tai belieka tik spėliot, pasitelkiant logiškumo principą, kad į verslą be planuojamos maržos, kuri būtų didesnė už banko risk-free palūkanas ir kuri atpirktų prisiimamą riziką, nelabai kas eina.

atsiversk ir pasiskaiciuok http://www.samata.lt/statyba--apdaila-4/lt/

galbut nevisai adekvatus pavyzdelis is airijos
"In Newbridge, outside Dublin, all 45 two-bedroom apartments at Capella Court sold after agent HT Meagher O’Reilly slashed prices last month to about 125,000 euros from a high of 322,000 euros on instructions from a bank-appointed receiver.
“We are going to see more of this,” said David Browne, a director at Dublin-based HT Meagher O’Reilly, which sells homes in the area surrounding the capital. “Everything has a price.” "

Aha, tik Airijoje to NT tiek ,kad benamiams duodama (jei su šeima). O pas mus LT bankai laikys kainas ( ir matyt tai pavyks).

Prie šito skaičiavimo patartina pridėti dar vieną nežymų punktą- bankas pinigus skolina irgi ne iš oro, vadinasi juos turi iš kažkur gauti, o tie pinigai, kaip žinia, nėra nemokami. Jei paskolos eurinės, tarkim kad gauna už ~2% (kiek pamenu, bankai nestabilumo laikais vertina ilgalaikius finansavimo šaltinius), vadinasi prisideda kokie 5000-6000 Lt (priklauso nuo buto kainos, žinoma). Jei bankas finansuojasi litais, kapitalo kaina gerokai pakyla. Ir turėkime omenyje, kad smulkieji bankai nemažai pinigų susirenka būtent iš litinių indėlių. Taip pat nuplaukia ir paskolos marža, nors tai ir nėra tiesioginės išlaidos.
Arba galima tiesiog vertinti alternatyviuosius kaštus- kiek bankas galėtų uždirbti investavęs tą pačią pinigų sumą į pelningiausią galimą objektą. Tai yra elementariausia pinigų laiko vertė, kurios negalima ignoruoti.

Kitas momentas, kalbant apie NT, laikomą banko balanswe, yra kad šis turtas yra labai nelikvidus, ir blogina banko likvidumo rodiklius. Aišku, gal Lietuvoje bankam ir pavyks išrasti dviratį ir elgtis priešingai, bet stambieji pasaulio bankai paprastai kratosi REO (real estate owned) savo balansuose.

Ir nelabai suprantu komentatorių, kalbančių, kad bankai negali pritrūkti lėšų... negi paskutinių metų finansų krizę pramiegojot? ar gal be reikalo tiek kalbėta apie likvidumo susitraukimą, ir tarpbankinio skolinimo paralyžiavimą? Northern Rock juk ne dėl pinigų pertekliaus subyrėjo

Pabaigai pasikartosiu dėl statybos senumo/naujumo: kas yra skaitoma sena ir kas nauja statyba, kiek skiriasi jų kaina, ar tikrai objektas, laikomas tuščias 2-3-5 metus nepraranda savo vidinės vertės?

P.S. ups, pražiūrėjau, kad zalias28 jau iš esmės tą patį parašęs

Darriusk, o kur pas mus butų kainos krito ~60%? Gal kai tiek nukris, ir pirkėjų atsiras?

na tame ir problema manyciau, kad kainos dar nekrito Lietuvoje tiek, kiek is tiesu turejo ar galejo. Na bent jau lyginant su Latvija mums dar butu kur koreguotis, va tada ir sandoriu daugiau atsirastu ir pan. Bet problema ta, kad kaina prilaikoma, ir manyciau to didelio kritimo ir nebebus, ko pasekoje ir toliau Lietuva liks viena is brangiausiu NT rinkos saliu lyginant pagal vidutines pajamas/butu kainos. Na o jei dar prisimintume Lietuvoje egzistuojancias palukanu normas, tai tikrai buta ipirkti siuo metu gali palyginti nedaugelis

Na gal is sito reiktu daryt isvadas, jog kainos LT nepasieke pasiulos/paklausos susikirtimo tasko, kai tuo tarpu Airijoj pakako kainom nukrist 2.5k jog jis butu pasiektas ("Everything has a price").. Dar kitas dalykas, jog bankai visgi nori atsikratyt to NT, kai Jus tuo tarpu teigiat, jog Lietuvoje veikiantys bankai to nedarys.. Klausimas - "kodel ne"? Balsebubas ir zalias28 neblogai apie tai parase.. Aisku lyginimas su Airija nevisai korektiskais, kadangi galima butu ieskot ir surast nemazai skirtumu (pvz. Skandinavisko kapitalo bankai geresnej pozicijoj, nei airiski. Airijoj didesne NT perprodukcija ir pan.), bet manau, jog tu skirtumu yra maziau, nei panasumu.. Siaip ar taip laikas viska sustatys i savo vietas..

Kodėl... manau, kad pirkėjų yra toje Lietuvoje, tik paklausos kaina yra mažesnė už pasiūlos.. todėl nevyksta sandoriai.