Savo trigrasi ikisiu sicia: isitikines, kad pradedanciajam ir sekmingam investuotojui deretu karta savo istorijoje sudalyvauti imones bankrote/restrukturizacijoje esant obligaciju turetoju. Tai labai vertinga patirtis. Visas tas procesas, kuris gali testis kokius 10metu, kai imone bando issikrapstyti, persigrupuoti, rasti iseiti yra vertingas mano galva. Jei turi portfeli ir ji esi diversifikaves (pagal vadoveli), na turesi koki 5K pozicija. Prarasti tiek visada kiekvienas is musu yra pasiruoses. Ir manau tokia patirtis tokiu pinigu kainuoja. Nieks taip nepamoko, kaip patirtis "ant savo kailio ir savo pinigais".

protingi zmones kurie suvokia rizikas paprastai bando isvengti tokiu patirciu, o ne puola stacia galva vardan patirties. Nori patirties, geriau nuvaziuok i Himalayjus, patreckink uz tuos 5k, bus zymiai malonesne patirtis. Investuojant nera butina patirti visas vadovelines investavimo nesekmes ant savo kailio, uztenka jas zinoti ir imtis priemoniu prevencijai nuo pirmos dienos.

Žodžiu geriau atiduok Rimtui tuos 5k ir jis tau parodys kelią į šviesią ateitį

Obligacijos mažai idomu. Prisiminkite 2008m krizę. O kažkokia panaši gali būti artimiausiu metu. Pagalvokite kaip tiems skolininkams seksis tada.

🟥 Kur didžiausia rizika Lietuvoje?
mažos NT vystymo įmonės

obligacijos be užstato

įmonės be audituotų finansų

projektai su dideliu skolų svertu

ilgi terminai (3–5 metai)

🟩 Kur rizika mažiausia?
didesnės įmonės

energetika / infrastruktūra

obligacijos su įkeitimu

trumpi terminai (1–2 metai)

aiškūs pinigų srautai

Obligacijos tampa „per rizikingos“ tada, kai rizika yra didesnė nei siūloma grąža.
Tai galioja tiek Lietuvoje, tiek bet kur kitur. Žemiau pateikiu du svarbiausius kriterijus, kurie aiškiai parodo, kada obligacija jau per rizikinga — ir kada geriau jos vengti.

🟩 1. Per didelės palūkanos
Jeigu įmonė siūlo 10–12–14 % palūkanas, tai reiškia vieną paprastą dalyką:

Bankai jai skolinti nenori.

Didelės palūkanos = didelė rizika.
Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur daug NT vystymo įmonių siūlo 9–12 %.

Kada per rizikinga?
Kai palūkanos yra dvigubai didesnės nei saugių obligacijų (pvz., valstybės ar didelių įmonių).

🟩 2. Nėra užstato (collateral)
Obligacija be įkeitimo reiškia:

jei įmonė bankrutuoja, investuotojas stovi eilės gale

nėra jokio turto, kurį galima atsiimti

rizika yra labai didelė

Kada per rizikinga?
Kai obligacija yra neužtikrinta, o įmonė maža arba priklausoma nuo vieno projekto.

🟩 3. Įmonė priklausoma nuo vieno projekto
Tai dažniausia rizika Lietuvoje, ypač NT sektoriuje.

Jeigu:

įmonė turi vieną statybų projektą,

obligacijos finansuoja būtent tą projektą,

projektas vėluoja arba neparduodamas,

rizika tampa labai didelė.

Kada per rizikinga?
Kai įmonė neturi diversifikacijos.

🟩 4. Didelis skolų lygis
Jeigu įmonė turi daug skolų, obligacijos tampa pavojingos, nes:

naujos skolos finansuoja senas

pinigų srautai silpni

bankai gali užblokuoti finansavimą

projektai gali sustoti

Kada per rizikinga?
Kai skolos > 60–70 % turto vertės.

🟩 5. Ilgas terminas (3–5 metai)
Ilgesnis terminas = daugiau laiko, per kurį gali nutikti blogų dalykų.

Lietuvoje:

NT ciklai trumpi

palūkanos gali keistis

projektai gali sustoti

leidimai gali vėluoti

Kada per rizikinga?
Kai įmonė siūlo ilgesnį nei 2 metų terminą, bet neturi stabilaus cash flow.

🟩 6. Nėra audituotų finansų
Jeigu įmonė nepateikia:

audituotų ataskaitų

aiškių pinigų srautų

skolos struktūros

tai yra raudona vėliava.

Kada per rizikinga?
Kai investuotojas negali patikrinti skaičių.

🟥 7. [Palūkanos didelės, bet rizika neaiški] — blogiausias derinys
Jeigu įmonė siūlo:

10–12 % palūkanas,

be įkeitimo,

be audito,

vieną projektą,

3 metų terminą,

tai yra per rizikinga beveik visiems investuotojams.

4p. - Tewox
5p. - Hipocredit

Pagrindinė „DelfinGroup“ obligacija (ISIN: LV0000860146) bus emitento išpirkta anksčiau laiko – 2026 m. rugpjūčio 25 d .
Kaip obligacijų turėtojas, turėtumėte gauti:
"Ankstyvo išpirkimo kaina – 100,00 % už nominaliosios vertės vienetą (nominali vertė – šiai obligacijai priemoka netaikoma)
Galutinė sukaupta kupono išmoka iki išpirkimo datos."

Tuo pačiu Mintos platina Delfin Group 9.5% pajamingimo obligacijas, kuriomis ir bus padengtos ankstesnes emisijos

🧩 DelfinGroup kredito kokybė → BB/B zona


stabilus pelnas

žemas NPL (~2.6%)

reguliuojama, listinguojama biržoje

leverage ~2.5–3x

pajamingumas 9.5%

Tai atitinka BB / BB+ viršutinę high‑yield dalį, o ne „deep junk“ kaip CCC.


Mintos DelfinGroup obligacijos yra junk bondai, nes:

jų kredito kokybė yra non‑investment‑grade,

pajamingumas 9.5% atitinka high‑yield rizikos profilį,

rizika yra vidutinė–aukštesnė, bet ne ekstremali.

Tai nėra „blogos“ obligacijos — tiesiog jos priklauso high‑yield segmentui, kuris natūraliai vadinamas „junk“.

As "junk" dar vadinu viska ka metu i konteineri.

📉 4. Kodėl obligacijos pralaimi aukštai infliacijai
Obligacijos moka fiksuotą nominalią palūkanų normą.

Jei infliacija > kuponas → reali grąža neigiama.

Pvz., DelfinGroup 9.5% kuponas:

jei infliacija 3% → reali grąža ~6.5%

jei infliacija 10% → reali grąža ~–0.5%

jei infliacija 11.6% (realus ateinanciu metu scenarijus scenarijus) → reali grąža ~–2.1%

Todėl aukštos infliacijos scenarijuje:

obligacijos = praranda vertę,

auksas = išlaiko vertę,

akcijos = dažnai lenkia infliaciją,

realus turtas = dar geriau.

🎯 5. Galutinė išvada
Ar Mintos DelfinGroup obligacijos yra junk bondai?
Taip.
Jos yra BB/B high‑yield, t. y. non‑investment‑grade.

Ar jos pralaimi aukštai infliacijai?
Taip — fiksuotos palūkanos negali kompensuoti 75% valiutos nuvertėjimo per 10 metų.

Ar auksas išlaiko perkamąją galią geriau nei obligacijos?
Ilgalaikėje perspektyvoje — taip, ypač aukštos infliacijos scenarijuose.

Is kur informacija kad kitu metu infliacija 11.6%?
Kur garantija kad auksas kitais metais kainuos ~4800$, o ne 3800$?

Eiliniai DI pezalai apie nieką. Atrodo infliacija veikia tik delfin group obligacijas, o kitoms turto klasėms jinai negalioja

Apie 11.6% scenarijų iš viso net neverta kalbeti

https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-euro-indicators/w/2-19082026-ap
Brangsta energija, brangsta transportas ir t.t. viskas.

Prikabintos bylos

Kur tavo pateiktoje lentelėj yra kitų metų prognozė, kad infliacija 11.6%??

Lentelė yra šių metų. Tačiau viskas persimeta įmonių biudžetuose į kitus metus. Gamintojai planuoja kainas atsižvelgdami į energijos kainas, nes energija visur sudaro didžiąją dalį kaštų. Brangsta energija, brangsta metalai, brangsta kava kavinėse Beje minimali alga didėja LT 8 proc kitąmet.
----------------------

Aš net neminiu tokių dalykų, kai planuojama šildymo kaštų didėjimo LT iki 42 proc.

Tau man atrodo su teksto suvokimu problemos. Kalba eina apie infliacijos prognoze 11.6% kuria įmetė rimtas. Tu prikelei kažkokių lentelių apie nieką ir aiškini, kad ten yra tokia prognozė nors jos nėra toliau sneki apie kažkokius biudžetus, algas ir dar bybis žino ka

Nu ok. Išsisaugosim šią citatą.

P.s: lauko tulikų stalius aiškina, kaip didžiųjų gamyklų vadovai kelia kainas atsižvelgdami į 'lempines' lauko išviečių staliaus įžvalgas apie 100% brangstančias dujas ir naftą per 2027 metus.

Jei kalba eina apie LT infliacijos prognozę, tai LT oficiali infliacija 2026 liepą buvo 5,4 proc.
O kitų metų infliacija automatiškai didelė užprogramuota, jei minimali alga didėja 8 proc, + energijos kainos 10 proc. didėja.
Tai yra elementaru, nes pagrindiniai kaštai visur didėja.

Prikabintos bylos

Su tavim žiūriu beviltiška yra šnekėtis. Net nesupranti ka aš parašiau ir toliau rašai visokius vejus

Įrodyk, kad infliacijos nebus.
Ji negali mažėti. JAV skola didėja apie 6,5 proc per metus.
Pridedu lentelę iš DI. Vadinasi monetarinė infliacija didėja 6,5 proc + didėja infliacija energijos. Ir elementariai susidaro 10 proc.
EU absoliučiai tas pats.
Tu kaip mažas vaikas, bandai teigti, kad infliacijos nėra, ir nepateiki jokių argumentų Pateik argumentus ir patvirtink savo teiginius. Mano duomenys remiasi eurostatu ir JAV duomenimis.
Pateik savo duomenis.

Prikabintos bylos