Gal yra apskaitos specialistų, kurie galėtų užvesti ant kelio, kaip skaičiuoti EBITDA? Kas tas yra tai maždaug įsivaizduoju, bet ar eina šį rodiklį paskaičiuoti naudojant tik duomenis iš įmonių per biržą pateikiamų ataskaitų? Ar EBITDA skaičiavimo formulėje yra dydžių, kurie matomi tik daug detalesnėse finansinėse ataskaitose, nei tos kurias gauname mes investoriai?

EBITDA pagrįstą akcijų įvertinimą patartina naudoti, kai kompanijos nudėvimo turto suma arba amortizacija yra didelė. Kai kada didelė nusidėvėjimo ir amortizacijos suma gali sąlygoti pernelyg mažą pelną, arba paslėpti augančias pajamas. Todėl EBITDA naudojamas kaip vienas iš būdų, nustatant bendrovės vertę. Pagrindinis rodiklio privalumas – aiškiai atspindi verslo situaciją, kadangi kompanijos vertę susieja su pinigų (įplaukų) srautais.
Kai kurios bendrovės EBITDA skelbia savo finansinėse ataskaitose. Duomenis EBITDA apskaičiavimui galite rasti listinguojamų bendrovių finansinėse ataskaitose, kurios skelbiamos Vertybinių popierių komisijos interneto svetainėje bei Vilniaus vertybinių popierių biržos interneto svetainėje.

"EBITDA = Revenue – Operating Expenses + depreciation expense + amortization expense "

Praktinis apskaiciavimas (kazkur apie viduri failo): http://www.axiomate.com/fsa090904.ppt

Na kolkas EBITDA skelbia tikrai ne visos kompanijos. Vytautas, dėkui už tikrai neblogą nuorodą, apie finansinių ataskaitų analizę. Tik vat padariau išvadą, kad užsienio kompanijos truputį kitokias ataskaitas pateikinėja. Pvz. jie palūkanų sąnaudas pelno ataskaitoje poateikia, o lietuviškose ataskaitose šio straipsnio nerandu Vienu žodžiu truputį pasiknisęs nuspendžiau EBITDA skaičiuoti taip : Pelnas prieš mokesčius (iš pelno ataskaitos) + Amortizacija (iš pinigų srautų) + Palūkanų sąnaudos (iš pinigų srautų).

Primečiau RST kaip skaičiuoja (2003)
http://www.rst.lt/Download/metine_ataskaita_2003.pdf

Pirmas budas:
Pelnas pries mokesčius (iš PNA) - 24,071
Nusidevejimas (is metines ataskaitos, nes Pinigų srautų ataskaita pas jų sudaroma tiesioginiu būdu, o joje nesirodo nusidėvėjimas) - 72,562
Palukanu sanaudos (jei imame is PSA) - 5,463

Vadinasi EBITDA turetu buti: 102,096, o jie rodo: 101,7


Antras:
Pelnas pries mokesčius (iš PNA) - 24,071
Nusidevejimas (is metines ataskaitos, nes Pinigų srautų ataskaita pas jų sudaroma tiesioginiu būdu, o joje nesirodo nusidėvėjimas) - 72,562
Grynosios finansinės veiklos sąnaudos (finansines pajamos - finansines sanaudos) (jei imame is PNA) - 4,639

Vadinasi EBITDA turetu buti: 101,272, o jie rodo: 101,7

Pats asmeniskai teikdamas ataskaitas naudoju - 2 buda.

modestas, ačiū už akių atvėrimą
Kažkaip ankščiau neužfiksavau, kad pinigų srautų ataskaitų yra du sudarymo būdai. Prastas dar fundamentalistas ir apskaitininkas iš manęs Jei tai paprasta, gal gali trumpai paaiškinti kuo tie būdai skiriasi tarpusavyje? Ar sudarant tiesioginiu būdu amortizacijos ir nusidėvėjimo nematyti nei vienoje tarpinėje ( ne metinėje) ataskaitoje? Gal domėjaisi kuris sudarymo būdas labiau paplitęs tarp biržoje kotiruojamų bendrovių?

Trumpai tariant:
Tiesioginė PS ataskaita - sudaroma is piniginių straipsnių judejimo (buhalterinių saskaitu 27 ir pan. trumpai tariant kiek sumokejome atlyginimams, kiek uz prekes ir pan. - sudėliojama į tam tikrus straipsnius ir matome kaip nuo vieno laikotarpio iki kito pakito mūsų litai)arba perskaiicuojant pajamas ir sanaudas į įplaukas ir išlaidas. Toje ataskaitoje nusidevejimas ir nesimato.
Netiesioginė PS - grynaji pelna perskaiciuoja i pinigu kieki (tam itaka daro nusidevejimas, toliau per pasikeitimo turto ir nuosavybes straipsniu (is balanso dvieju metu duomenu) gaunami kaip pakito pinigai.

Tiesioginiu būdu nė vienoje mėnesinėje ir metinėje ataskaitoje nerasi nusidėvėjimo, tik netiesioginiu būdu pildomoje. Primečiau APG - sudaro netiesioginiu ir pusmečio ir ketvirtinėje matosi nusidėvėjimas ir amortizacija.

Kuri biržose labiau naudojama, nežinau. Kolkas gilių analizių neatlieku įmonių dalyvaujančių OMXV . Pasirinktinai pildyti galima bet kurią. Čia jau įmonės reikalas.

Sveiki...

Visi kas besidomi fundamentalia analize, siulyciau paskaityti verslo ziniu isleista knyga:Pagrindiniai vadybos rodikliai. Ji nera labai jau pigi, taciau galiu pasakyt kad buvo verta pirkti. Joje kiekviename puslapyje yra pateikiami issamus pavyzdziai, ir perskaites ja, pradejau tikrai gerai suvokt imoniu finansines ataskaitas. Puiki knyga.

Kazka apie ja girdejau, cia ne ta kur 900lt kainuoja?

http://wap.vz.lt/knygos2/books.php?strid=1068, čia visos vz knygos, tarp kitko aš iš pradžių perskaičiau finansinė išmintis - jinai lengviau skaitoma, po to ir pagrindiniai vadybos rodikliai ne tokie baisus.

Warrenas Buffettas į EBITDA nežiuri,nes tai nenurodo įmonės vertės.

Gal tiesiogiai į EBITDA ir nežiūri, bet turėtų žūrėti į santykį EV/EBITDA, kuris apie įmonės vertę pasako visai nemažai. Teisingai ir ką nors reiškiančiai santykio reikšmei būtina tiksliai apskaičiuoti EBITDA.

As EBITDA skaiciuoju taip: Net Income + Interest + Taxes + Depreciation + Amortization (D&A)
Arba gaila dar: Operating Profit + D&A

Siaip pastaruoju metu daugiau kompaju i savo financial statemens pradejo deti EBITDA paskaiciavimus, ypac jei kalbesim apie prezentacijas, pertikrinus su statements skaiciai sutampa bet reik ziureti notes nes kai kada buna fokusu. EBITDA labiau su IFRS pasitaiko. US GAAP tenka nemazai matyt ir OIBDA (operating income before depreciation, amortization and impairment loss), bet man jis nepatinka..

Na tiksli EDITDA pelningumo koeficiento formule yra: ((Pelnas prieš apmokestinimą + Palūkanų sąnaudos 1 + Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2) / Pardavimo pajamos) * 100.


Kur 1 Palūkanų sąnaudos (sumokėtos palūkanos) standartinėje pelno (nuostolio) ataskaitoje nepateikiamos. Ją galite rasti pinigų srautų ataskaitoje (jei ji rengiama) arba tarp sąnaudų straipsnių Jūsų apskaitos sistemoje. Skaičiuojant veiklos pelną ar kitą rodiklį, kuriam paskaičiuoti yra reikalingos palūkanų sąnaudos, yra taikoma praktika, kad vietoj palūkanų sanaudų yra paimamas finansinės ir investicinės veiklos rezultatas. Tai priimtina kuomet šio rezultato pagrindinė dalis yra būtent palūkanų sąnaudos.

Ir 2 Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos standartinėje pelno (nuostolio) ataskaitoje nepateikiamos. Jas galite rasti pinigų srautų ataskaitoje (jei ji rengiama) arba tarp sąnaudų straipsnių Jūsų apskaitos sistemoje.


Taciau kam skaičiuoti pačiam kai galima pasinaudoti tam tikslui sukūrta skaičiuokle

http://www.auditum.lt/index.php/finansiniu-rodikliu-skaiciuokles/18-pelningumo-rodikliai/57-ebitda.html

Beje www.auditum.lt svetaineje galite rasti ir daugiau finansu valdymui reikalingu finasiniu rodikliu skaiciuokliu: http://www.auditum.lt/index.php/finansiniu-rodikliu-skaiciuokles.html


Sekmes!

Su tom palūkanom man dar daug klaustukų. Iš pinigų srauto matyti, kad įskaitomos tik tos palūkanos kurios sumokėtos būtent tą ketvirtį (moka kas mėnesį bankui už paskolą), o kur tos palūkanos iš obligacijų, kur būna 15 procentų metinių, paimtos 5 metams jeigu UTR visos palūkanos būtų įtrauktos tai sėdėtų didžiausiam minuse.

Kai įmonė labai prasiskolinus tai į EV/EBITDA gal reikėtų labiau žiūrėti nei į P/E, nes čia dar atsispindi ir balansas. Gaila, kad čia nebūna jis apskaičiuotas.

Kas tas UTR? pagal IFRS interest income + interest expenses ir gauni dazniausiai gera minusa, i kuri ieina visos palukanos. Daznai galima pasitikrint su presentations, ten skelbiama, arba annual reports.

Nežinau ar vis dar čia kas nors skaičiuoja pagal čia pateiktą formulę, bet realiai ji yra nesąmonė.

EBITDA = Ikimokestinis pelnas + Finansinės sąnaudos – Finansinės pajamos + Nusidėvėjimas + Amortizacija = EBIT + Nusidėjimas ir amortizacija
EBIT = Pajamos - Savikaina - Veiklos sanaudos
http://www.finansistas.net/ebitda.html

EBITDA arba earnings BEFORE interest, taxes, depreciation and amortization. Vilu, before reikstu PRIES, tad nusidevejimo bei amortizacijos sudeti nereikia

Būtent PRIEŠ ir reiškia, kad reikia sudėti (nes iš gryno pelno jie jau būna išskaičiuoti)...