Sperlaidininkai praverstu visur, bet nei kondensatoriams, nei akumuliatoriams jie nebutini.

Deja, šioje vietoje nuliūdinsiu - tai tiesiog fiziškai neįmanoma. Net li-ion baterijos kaupimui (jei kalbame apie tinklus, tarpsezoninį, ar bent kelių dienų kaupimą) nėra tinkamos. Li-ion galima naudoti kaip galios "kaupimą", panaudoti minutiniam/valandiniam tinklo balansavimui, palaikant dažnį/įtampą, bet ne ilgalaikiam kaupimui. Daugiau kaupimui (valandiniam, dieniniam, dalinai tarp vėjo piko ir štiliaus ciklų, bet ne tarpsezoniam) galima naudoti HAE, kaip Kruonis. Bet ir jis problemų nesprendžia visų - tai dideliems energijos kiekiams sukaupti reikia sintetinti arba vandenilį, arba kažkokią kitos rūšies medžiagą - energijos kaupiklį.

Kondensatoriai geriausiu atveju eina į priešingą pusę nuo Li-Ion, nei Kruonis - t.y. dar labiau tinka nebent galiai, bet ne talpai kaupti. Tobuliausi hibridiniai kondensatoriai vis tiek geba sukaupti mažiau nei dešimtadalį to, ką geba li-ion (W/kg), o kaip minėjau net li-ion baterijos kaupimui netinka. O dar iš savaiminė iškrova kondensatorių, kaina prisideda. Tad greičiausiai vis tiek bus einama link H2, nebent tolimesnėje ateityje atsirastų kažkokia kita medžiaga naudojama. Lietuvoje, kaip minėjau, H2 dar labai sueitų panaudojant Achemoje, pritaikant jį Amoniako gamybai ir eliminuojant CH4 (gamtinių dujų) naudojimą. Bet nebesiplėsiu, jau buvo postas apie tai : https://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=745274#745274

Ir ši Achemos pertvarka naudoti elektros energija pagamintą vandenilį, jog tai ne vien "vasiukiškos" svajonės, o rimtai pirmyn judantis projektas rodo ir pačios Achemos pasiruošimas perorientuoti gamybos procesus : https://www.vz.lt/pramone/energetika/2022/12/22/achemos-zaliojo-vandenilio-gamybos-projektui--144-mln-eur

Perorientavus Achemą, elektros pertekliaus nebus - o jos dar net trūks, net išplėtus dabar vystomus parkus.

Deja, nuliudinsiu dar labiau. Nors as nekalbejau apie kaupima ilgalaikiam tarpsezoniniam saugojimui, bet galima ir apie tai pakalbeti. Tai vat, tokiam saugojimui netinka nei Kruonis, nei vandenilis. Kruonis - realus veikianti daiktas, puse jo naudojama rezervui, puse - komerciskai, ty kai elektra pigi, tai uzkraunamas, kai brangi - atiduodama. Jis padaro daug ciklu ir is to uzdirba net ir turedamas prasta naudingumo koeficienta. Bet jei jis padarytu tik viena cikla per metus tai butu ko gero nuostolingiausia energetikos imone. Su vandeniliu panasiai. Su juo irgi gal butu viskas gerai jei talpos nuolat dirba ty uzpildomos / ispilamos. Bet jeigu vandeniliu uzpildyti ir laikyti puse metu ipatingai brangias talpas tai jokio rentabilumo is to nebus.

Apie Kruonį - pasakėt lygiai tą patį, ką rašiau (kad netinka ilgalaikiam kaupimui), tai kur čia man dar labiau nuliūsti ? Tik kiek suklydot dėl prasto naudingumo koeficiento, kuris laikytinas net labai neblogu.

Dėl vandenilio - klystate jau pats. Vandenilis gali būti ir ateityje labai tikėtina bus naudojamas kaupimui. Nereikia tam talpų, kaip jūs įsivaizduojate - h2 būtų laikomas ne skystoje, o dujinėje fazėje. Lygiai kaip kaupiamos gamtinės dujos - kurias kažkodėl irgi labai daug žmonių įsivaizduoja kaip kaupiamas talpose, nors tai toli nuo realybės (išskyrus LNG gabenimo atveju). Tiekiamas būtų irgi vamzdynais dujinėje fazėje, grynas, arba mišinyje (mišinys - kad sumažint sprogumą)

O kaupimas būtų panaudojant ertmes žemėje (vėlgi - kaip ir gamtinių dujų atveju, pvz Latvijos Inčiukalnio talpykla). Taip, CH4 ir H2 formulės gerokai skiriasi. Kai kurie parametrai kaupimui po žeme geresni CH4, kai kurie H2. Bet požeminis kaupimas yra geriausia ir pigiausia alternatyva, nei lyginant su kažkokiomis talpomis.

Vandenilio problema yra ta, kad tai pati mažiausia molekulė, todėl laikui bėgant sugeba prasiskverbti į indo sienelę ir suardyti jo struktūrą. Tai nesvarbu ar laikysi dieną (ir vėl pildysi naujai), ar pusę metų. Praeis x laiko ir juos vis tiek reikės perdirbti. Bet esmė vandenilio energetikos būtų tokia pati kaip dabar gamtinių dujų. Tik reikėtų iš vandenilio gaminti kažkokį kitą energijos nešėją. Klauskit chemikų, kas ten labiau tinka, gal kokie hidridai, gal dar kas.

Taip topl0305, visiškai teisingai. Dėl to reikia gerokai didesnio tankio ir labiau izoliuotos aplinkos H2 kaupimui. Tai čia h2 minusas. Bet pliusas - jog h2 ir gerokai mažesnis tirpumas vandenyje, tad mažesni nuostoliai per tai. Tad kaip minėjau, tiek pliusų, tiek minusų yra. Bet neabejoju vis tiek bus rastos geriausios lokacijos būtent požeminiam kaupimui, o ne kažkoks mistinis kaupimas talpose

Nu as taip supratau, kad hipotetiniai kondensatoriai (kurie dar tikriausia neisrasti ir apie kuriu savybes mes nieko nezinome), yra tavo prasciau vertinami nei Kruonis ar vandenilis. Todel taip ir parasiau.



Nieko as nesuklydau. Kruonio naudingumo koeficientas 78 proc. Tai tu gali tai vadinti neblogu, man tai yra prastas. Geras naudingumo koeficientas yra artimas 100 proc ty 98-99 proc, kaip mazos talpos siuolaikiniu kondensatoriu.
78 proc reiskia, kad 22 proc pagamintos energijos paleidziama aplinkos sildymui. Ir esant perpumuotiems dideliems kiekiams energijos nuostoliai milziniski - per metus simtai megavatu pas Kruoni. Todel ir reikalingi hipotetiniai kondensatoriai kurie uzkraunant / iskraunant isvengtu tokiu milzinisku nuostoliu.

Oi ne. As galvoju ir apie dujine, ir apie skysta, ir apie kieta fazese.
Jokiu privalumu skystas vandenilis neturi, isskyrus kad daugiau energijos telpa i kuba. Bet kad pagaminti skysta vandenili taip pat sunaudojama ir daugiau energijos.

Tiesa, jei yra kazkokiu fantaziju apie skysto vandenilio kaupima ne talpose, zemes planetoje, tai ju reikia atsisakyti.

Benzino naudingumo koeficientas 36%. Hmm.... Laikas uždrausti tokį neefektyvų daiktą naudoti?

As tai nieko pries ju naudojima, siaip as ipac uz dyzeliniu naudojima, kadangi zmonija gyvena ant pigiu naftos juru. Bet kiti mano kitaip ir berods 2035 planuoja uzbaigti ju gamyba.