agrollc, Kokia logika pirkti visą brangų ING, jeigu tikimasi, jog uždarbis bus iš ESO?
Ar čia planas, jog ateityje ESO vertė didesnė nei dabartinio IGN?


Karlas69, tai kad būsime eksportuojanti šalis, tai toli gražu nereiškia, jog vietiniams dalinsime už dyką. Ekonomikos vadovėliuose irgi rašomas kas būna, kai pardavinėji neatsižvelgdamas į savo išlaidas.


Net nevertinant SE naudingo ar nenaudingumo (kas seniau turi SE, tam jau ir beveik atsipirko), iš esmės elektros kainos niekada (neskaitant trumpų momentų) nebus neigiamos ar žemiau vystymo kaštų. Mano supratimu, tam yra labai daug priežasčių. Pagrindinės ir kertinės: 1) dabartinių tinklų ribotumas; 2) niekas neįgyvendins investicijų tam, kad sudeginti pinigus; 3) infliacija; 4) gamybos kaštai; ir t. t.

Martynas Nagevičius:

https://www.facebook.com/photo/?fbid=10222102450780639&set=a.4712561142339

Gal jis skaito šią temą?

Daliux, koks tavo spėjimas būtų?

Aš, pavyzdžiui, absoliučiai neturiu jokio įsivaizdavimo kiek gali kainuoti. Mano vienintelis įsivaizdavimas, kad ji tikrai nebus nemokama. Jeigu profai skaičiuoja, kad apsimoka investuoti į SE, tai paprastam žmogui irgi iš esmės apsimoka sau statytis. Ypač turint omeny, kad paprastas žmogus neturės daug išlaidų, kurias turi komerciniai investuotojai.

50 EUR Mwh -> įvertinus 3-5% normalizuotą infliaciją per tuos 7-8 metus kiek dėdė kalba (t.y. kaštų augimą) -> vadinasi nemokama elektra po 2030

iki 2023 koks DU vidutinis bus? 2500-3000 EUR/mėn gross vs. dabar ~1800 EUR -> dabar 100 kwh kainuoja paprastam žmogui ~25 EUR (1-1,25% nuo DU).

tad 2030 turėsime 5 EUR / 2500 EUR -> 0,2% nuo DU per mėn (grubiai 8-9 kartus pigiau ) tad nebent visi pradėsite elektra "taškytis" ir suvartojimas išaugs atitinkamai kwh prasme.

Pamiršta pridėti ESO tinklų kainą (kuri bus jau nebe 5ct/kwh o kokie 10-15 ct/kwh) + žaliąjį mokestį/X naują kokį 5 ct/kwh -> ir turėsime tuos pačius 25 ct/kw galutiniam vartotojui. Čia labai optimistiniu atveju. Realiai mano matymas gamybą elektros 60-70 EUR/Mwh metinis vidurkis + 30-35 ct infrastruktūros mokesčiai (Eso tinklai, papildomi mokesčiai išlaikyti subsidijas ir pan.) iki kol tapsime "elektros" Dubajumi elektra per kwh galutiniam vartotojui vis vien bus apie 35-45 ct/kwh -> tapus elektros Dubajumi/Norvegija ir uždribant milijardus iš to eksporto tikėtina elektros kaina kris vidinėje rinkoje iki 5-10 ct/kwh galutiniam vartotojui tuo pačiu ir verslui prisitraukiant vis daugiau čia įdomesnių elektros poreikį turinčių įmonių

Nuo 2035 metų bus uždrausti vidaus degimo varikliai.
Realiai, tai nuo 2030 metų jie nebus labai paklausūs. Tai šioje vietoje turėsime kiekvienais metais ženkliai augantį vartojimą.

Lietuvoje vidutinis automobilių amžius ~15 metų, tad auto su vidaus degimo varikliais bus paklausūs iki 2050 m. Nebent žvėriškus taršos mokesčius įves.

Taip nelabai tikslu lygini.

1) ar apsimokės iki 2050 metų išlaikyti infrastruktūrą (degalines, autoservizus, parduotuves ir pan.);
2) ar naujų automobilių pirkėjai pirks vidaus degimo variklių automobilius 2035 metais (atsižvelgiant į galimybes parduoti naudotą automobilį).
3) tarštos mokesčiai, akcizai.

Jeigu planuoju nauju automobiliu važinėti 5 metus, tai 2030 metais jau žiūrėčiau į elektrinį.
Jeigu 2035 metais planuoju pirkti 5 metų naudotą automobilį, tai irgi labiau jau linkčiau į elektrinį.

Žinoma, jeigu pirksiu automobilį už 5 000 Eur, tai tikriausiai elektrinio nepirksiu.

Šiaip viskas priklauso ne nuo naudotų automobilių pirkėjų, o nuo naujų. Jeigu visi šiandien pereitų prie elektromobilių, rinkoje dar iki 2035 neliktų vidaus degimo variklių.

P. S. pavyzdžiui, Norvegijoje, šiuo metu lengviau pakrauti elektromobilį nei įsipilti dujų.

Norvegija elektromobiliams yra per daug išskirtinė šalis, tad visiškai nepalyginama su Lietuva. Jei jau norisi lyginti, tai tą reikėtų daryti su artimesnėmis kaimyninėmis šalimis.

Čia labiau buvo palyginimas nereikalingos infrastruktūros poreikio.
Norvegijoje nereikalinga dujų infrastruktūra, tai jos niekas ir neišlaiko.

Ar jūs manote, kad lietuviai yra labai išskirtiniai ir dar iki 2050 metų išlaikys visas dabartines degalines?



Ministerijos prognozės dėl elektromobilių.

Ka reiskia "uzdraus" ? Europoje negamins, arba tik nepardavines, o vazineti gatvese niekas neuzdraus, to net nesvarste. Zinoma miestu centruose bus daugiau apribojimu. Kitas dalykas, kad dar nera visiskai jokio realaus techninio sprendimo kuo pakeisti sunkvezimius su vidaus degimo varikliais. Tas pat ir su karine technika, o ji gaminama desimtmeciams.

Manau, kad dabartinės degalinės išsilaikys tiek ilgai, kiek ilgai bus jų paklausa.
Lietuvoje yra apie 1,65 mln automobilių. Kasmet pirmą kartą registruojami sudaro apie 200-250 tūkst. vnt. Tad jei 2030 m. pirmą kartą registruojami elektromobiliai pasieks 100 tūkst vnt skaičių (prognozuojamus 50%), tai nereiškia kad jie sudarys pusę viso Lietuvos automobilių parko ir kad 2035 m nebeliks degalinių.
Sutinku, kad einant metams ir poreikiui mažėjant, naujų degalinių nebestatys, o pernelyg pasenusias pradės uždarinėti.

Jus i tai ziurite tik per lengvuju automobiliu prizme. Ir negalvojate apie sunkvezimius, zemes ukio technika, kurie kura naudoja tonomis.
Kol nebus realaus perversmo bateriju gamyboje, tol degalines neisvengiamai gyvuos. Kitaip tariant, kol nesurinkti visi pinigai uz nafta, stebuklu nelaukiam.

Tu rimtai nesupratai ką turėjau omeny sakydamas "uždraus"?
Rimtai nesupratai, kad aš nei puse žodžio nepasakiau apie "elektrinius naikintuvus"?
Supratai, tai nereikia apsimesti šikančiu katinu.


Vienintelė mano mintis, kad 2035 metų, kai bus uždrausta VDV automobilių ir sunkvežimių gamyba, ženkliai išaugs elektros sunaudojimas.
Jeigu Lietuvos tankai bus elektriniai, tai dar labiau išaugs, jeigu nebus elektriniai, tai išaugs mažiau. NET jeigu Lietuva nusipirks tankų, NET jeigu jie ir bus elektriniai, tai bendram elektros suvartojimui iš esmės įtakos neturės.




Nesakiau, kad 2035 m. neliks degalinių. Liks. Tik jų bus mažiau nei šiandien. Ir su kiekvienais metais bus vis sunkiau gauti kuro. Pavyzdžiui, ar važiuoti pirmyn atgal 40 km iki degalinės, ar per langą išsimesti ilgintuvą ir pakrauti automobilį. Ateis ir šis supratimas.

50 proc. parduodamų. Kaip suprantu, ir antrinės rinkos. Be to, tai nereiškia, jog 2030 m. pyst ir taps 50 proc. Ne, jau 2029 metais bus, pavyzdžiui, kokie 45 proc. 2028 - 35 proc.


Tikrai, visos Vilniaus degalinės reikalingos fūroms, traktoriams ir kombainams užsipilti salerkos.

Absoliuti dauguma degalinių neaptarnauja net fūrų.

zemes ukio technika degalinemis nesinaudoja. jie tas tonas uzsisako, ir benzovezis atveza tiesiai i uki ir supila i sisternas. vienetai smulkiukai kurie naudojasi degalinemis. o zinant ZU politika pasmaugt smulkiukus tai perspektyvos aiskios

tas pats su miestu komunaliniais ukiais. daugumoj turi koloneles teritorijoj savo

Čia suprantu užsivedė diskusija kiek kainuos elektra 2030. Tai čia yra dvi pusės
-kiek mokės vartotojas
- kiek bus mokama gamintojui.

Tai ta dalis, kur moka vartotojas yra visiškai nenuspėjama, nes jau dabar jos didelę dalį sudaro įvairios valstybės nustatomi mokesčiai ir reguliuojami privalomos kainos mokėjimai, jie tikrai augs, bet spėlioti apie tai beprasmiška, kiek tuometinei valdžiai reikės pinigų ir kiek jausis kad gali nulupt, tiek ir kainuos. Juk dar kažkur kuro akcizus nykstančius reikės kompensuoti.

O kiek bus mokama gamintojui mes jau dabar puikiai žinome. Jau dabar praktiškai visada kai pučia vėjas IR šviečia saulė elektros kaina svyruoja apie nulį. Didėjant pasiūlai, ji tikrai nepaaugs.

Jei likus 10 proc automobilių su vidaus degimo varikliu liktų 10 proc degalinių, vis tiek bus daugiau negu reikia (kalbant apie didžiuosius miestus). Nepamirškima, kad bus degalinėse pakrovimo stotelės, bei maaistas/gėrimai tai gyvens iš to, o papildomai dar ir kurą pardavinės. Circle K jau seniai kaip kokia kavinė, kai kuriose degalinėse daugiau klientų perką maistą nei kurą.

aišku bus reikalingos tos degalinės- maistui, poilsiui ir pan. Norvegijoje juk nemažėja tų degalinių. Beto atvažiuoja į degalines ir elektromobiliai ir ne tik pasikrauti, bet ir kitų paslaugų gauti. Aišku su laiku atsisijos nepelningos degalinės, bet masiško jų dingimo nereiktų bijoti.

Azijoj CircleK ir yra mini-marketai net be jokių kuro degalinių. Tai čia sakyčiau labiau tas kuras kaip priedas nei kaip jų main business.

Neabejotinai, kad "degalinės" arba elektrinės liks. Tik ten nebus pardavinėjami degalai, kurie vartotojams nereikalingi. Nežiūrint Norvegijos, juk ir Lietuvoje šiandien ne kiekvienoje degalinėje nusipirksite dujų, žalio dyzelio ar etanolio. Ne kiekvienoje degalinėje fūra galės įsipilti dyzelio ar ad blue. Naivu tikėtis, jog iš esmės perėjus prie elektromobilių bus ir toliau tokiu pačiu mastu siūlomas dyzelis ir benzinas. Faktas, kad vairuotojams, kurie krausis elektromobilius bus siūlomos papildomos paslaugos (pavalgyti, išgerti ir pan.).

Londone po 21 eur/acijai pardaviau šiandien iš seniau kabančiu pavedimu. Neblogai, kai dar po 20.3 penktadienį dalijo Būčiau bent pagalvojęs, jog po tiek gali imti - daug daugiau būčiau pasiūlęs

Tuo pačiu aišku ir mistika čia su tais GDR'ais. Na - bet bentjau vėl kažkoks judesys ties IGN Londone atsiradęs, vis įdomaus kažkas

https://nasdaq.zoom.us/webinar/register/7416859664135/WN_fE6bFvjZRj2hgPRp5AkpDA#/registration

matyt daug kam bus aktualu