"Vat tau ir gyvybe"

Protinga gyvybe ir gyvybe apskritai yra daugiau atsitiktinumas, nei kazkoks desningumas. Taip vadinamas progresas irgi yra daugiau atsitiktinumas, jeigu jis butu neisvengiamas, tai visa planeta jau butu civilizuota. Vietoje to iki dabar turime visokius laukinius kurie begioja po dziungles nuogi ir jiems ne motais kazkur ten progresuot, jie jau milijonus metu taip gyvena.

Biologines gyvybes tikslas yra islikt, visa kita yra salutinis efektas.

Žmogus paklausė patarimo....o ,,nusivažiuojama visai į lankas"- apie vyro ir moters santykį bei žmogaus prigimtį...Būtų juokinga jei nebūtų graudu...

Nedemonstruok savo neisprusimo ir antropogenezes nezinojimo. Nes atvirai nusisneki.

Taip Grand, dauguma sios planetos gyventoju gyvena labai primityviai ir beveik visos technologijos kurias jie turi, atejo is progresyviu vakaru.

Taip kad gali tu cia naudot mandrus zodzius kaip "antropogeneze", protingesnis netapsi

Zinau.

Zinau, kad tu protingas, bet rasydamas, kad zmones milijonus metu gyveno dziunglese protingesnis neatrodai.

As sakau tau kad iki dabar gyvena ) Nesenai buvo straipsnis apie kazkokia izoliuota genti saloje, kur paskelbtas rezervatas ir niekam ten plaukt nerekomenduojama, nes iskarto pasipila streliu lietus ir tu jau paruostas kepsniui ) Kanibalai trumpai tariant.

Gal nori ten apsilankyt ? Parodysi jiems savo sidabra, papasakosi apie global warming (jei spesi)

netoli indijos ta sala, silta ir gyvena sau ramiai streles smailina

Sveiki. Nemažai laiko svarsčiau, kaip padaryti, kad gyventi būtų gerai - kad žmogus būtų laimingas. Išsigryninau mintis, susidėliojau kas man elabiausiai stabdo, neigiamai veikia ir ką reikėtų daryti, kad žmogus pradėtų į viską žiūrėti optimistiškai:
1. Supratau, kad gyvenime svarbiausia laikas. Laikas eina, raikšlių didėja, sveikata prastėja. Labai didelę laiko dalį suėda darbas: ruošimasis į darbą, darbas, grįžimas iš darbo, nuovargis po darbo ir t.t. Todėl manau, kad žmogus turi turėti finansinę pagalvę. Investuoti, uždirbti iš investicijų, kad būtų padengiamos jo bazinės išlaidos. Šiuo metu konkrečiai TIK mano išlaidos (namų ūkis komunalai ir paskola, automobilio išlaikymas, maistas, vaikas..) sudaro apie 450 EUR/mėn. Čia gyvenant labai labai taupiai.
2. Santuoka yra didžiausai mano klaida. Santuoka man neteikia laimės. Supratau, kad tai yra akmuo, kurį tempiu ir tempsiu visą gyvenimą. Realiai pamačiau, kokios yra moterys (gal kitiems labiau pasisekė). Todėl išeitis: skirtis ir gyventi kitaip. Žinau, kad skyrybių atvejų būsiu finansiškai prastesnėj situacijoj, be to turėsiu mokėti alimentus, nes taip yra mūsų šalyj. Vyras yra antrrūšis.
3. Įsigysiu sodo namelį šalia miško Vilniuje, kur galima gyventi ir žiemą.

Vėliau aprašysiu kaip man kas sekėsi. Beje, gal kas turite asmeninės patirties skyrybose?

Del skyrybu ilgai pagalvociau. Bus ne tik sunkiau, bet ir vaiko nematysi.

Nebent neturi visiskai jokio intereso vaiku auginime. Paliksi bobai, isaukles kaip papuola.

Aišku, kad antrarūšis ir net nesvajok... Nes, vienas, namelyje Vilniuje, dar šalia miško, su internetu??? Lietuvoje tokiomis sąlygomis tik prezidentė gyvena...
Tu, kaip tas "naujasis lietuvis", kuris visiems skundžiasi, kaip skurdžiai gyvena: valgo sūrį su pelėsiu, geria seną vyną ir važinėja automobiliu be stogo...

O ka cia galvot, jeigu zmogus sako, kad boba konkreciai bjauri ir jam kaip akmuo prie kaklo?

Vien del vaiko nesiskirt butu didziausia klaida.

Is patirties galiu pasakyt, kad vyresnio amziaus vaikai dazniausiai labiau vertina savo protinga, savarankiska teva, su kuriuo negyveno, negu ziezula, nuodais besispjaudancia motina, pas kuria uzaugo. Niekaip ji neisaukles tu vaiku, pauges kazkiek ir savo nuomone susidarys.

Nu sunki situacija. Is esmes taip, geriau skirtis jeigu boba pasidare visai neperneshama.

Jam paciam sprest vienu zodziu.

Todel ir sakau kad geriau nepapult isviso i tokias situacijas, negu kad paskui kankintis ir sukt galva kaip issivartyt.

Išsiskirti - lengviausias kelias. Žmonės skiriasi, nes nustoja kalbėtis, nustoja rasti kasdieninį kompromisą , kuris būtinas. Ar tikrai negali išsaugoti santuokos? Gal dar ne vėlu susėdus akis į akį kalbėtis...tai nelengva, žiauriai sunku... kalbėtis ne užgauliojant, o vienas kitam išsakant kur mes esam, kokių turim bėdų ... kaip galim ką pakeisti... Juk mylėjot viens kitą, vaikas atsirado . Santuoka, kasdienis sunkus darbas, turi "dirbti" abu...

"1. Supratau, kad gyvenime svarbiausia laikas. Laikas eina, raikšlių didėja, sveikata prastėja. Labai didelę laiko dalį suėda darbas: ruošimasis į darbą, darbas, grįžimas iš darbo, nuovargis po darbo ir t.t. Todėl manau, kad žmogus turi turėti finansinę pagalvę. Investuoti, uždirbti iš investicijų, kad būtų padengiamos jo bazinės išlaidos. Šiuo metu konkrečiai TIK mano išlaidos (namų ūkis komunalai ir paskola, automobilio išlaikymas, maistas, vaikas..) sudaro apie 450 EUR/mėn. Čia gyvenant labai labai taupiai."

MANO nuomone ne zmona ir ne darbas ir ne laikas cia kalciausias, o tavo gyvenimo budas. Sveikata ir savijauta yra pagrindas, be sio dalyko net laikas neturi jokios reiksmes. Zmona galbut neitinka nes tu jei neduodi priezasciu buti gerai ir tau itikti. Cia labai daug niuansu, bet as rasau pavirsutiniskai, kad pirmoj eilei tvarkyk sveikata, tada atsigaus testosteronas ir zmona gera pasidarys ir darbas nenusibos ir rauksles issilygins.

Laimę nulemia ne išoriniai dirgikliai (darbas, žmona, vaikai, laikas, turtas), o žmogaus vidinis pasaulis, adekvatus reagavimas. Vieni žmonės būna laimingi per karą ir marą, o kiti gali būti milijonieriais ir nelaimingi stresuoti. Išvada: statuso pakeitimas - išsiskyrimas savaime tavęs laimingesniu nepadarys. Vietoje vienų problemų bus kitos.
Nelabai supratau, ką nori pasakyti savo pirmu punktu.

"Laimę nulemia ne išoriniai dirgikliai (darbas, žmona, vaikai, laikas, turtas), o žmogaus vidinis pasaulis, adekvatus reagavimas. Vieni žmonės būna laimingi per karą ir marą"

Siulau nepavalgyt savaite laiko ir paziuresiu kaip seksis tamstai but laimingu. Maistas - tai isorinis dirgiklis.

Nu arba per kara/mara nupiso visa tavo seima ir tu vaikstai toks laimingas. Tiesa sakant tokiu atsirasdavo - jie isprotedavo.

Labai jus gerbiamieji atsilupe nuo realybes esate. Tikrai stebiuosi net kaip tai imanoma.

dazniausiai viskas yra zymiai paprasciau nei atrodo. Tegu zmogus atostogu eina menesiukui ir pamatysim kaip pasikeis mastymas.

Kad laime ne piniguose (patenkinus bazinius poreikius), tas pasidaro pilnai aisku biski gyvenimo pamaciusiems (ir tai toli grazu ne visiems). Bet prikolas tame kad laime ir ne ten, kur jos siulo ieskot tradiciskai - seimoje ir vaikuose. Tas irgi pasidaro aisku ilgiau pagyvenusiems.

Pilnos laimes but niekad apskritai negali. O siaip kazkas artimesnio i ta bukle, yra pasiekiama zmonems kurie racionalizuoja savo sprendimus ir gyvena taip kaip jie nori. Ne taip kaip kiti nori, ne taip kaip nori tavo motina, tevas, zmona, sociumas, o taip kaip nori TU. Egoizmas geraja to zodzio prasme. Gyvendamas ne savo gyvenima, niekad nebusi laimingas.

"Laimę nulemia ne išoriniai dirgikliai (darbas, žmona, vaikai, laikas, turtas)"

Ivertinus auksciau pasakyta, laime gali atnest bet koks isorinis dirgiklis - darbas, ne tas kur geriausiai moka, o tas kuris labiausiai patinka. Zmona - ne glamurine fotoshopinta 'grazuole' is instagramu, o reali sielos drauge. Tik siuom klausimu abejoju ar tokios isvis egzistuoja siais laikais. Gali atnest vaikai, jeigu patinka juos augint ir auklet. Gali atnest laikas, jeigu adekvaciai priimsi savo neisvengiama keliones gala ir su juom susitaikysi, bei vertinsi laika per prizme - tampu protingesnis. Gali atnest ir turtas, jeigu uzsigimei zydu-zmotu, ir tau nunesha stoga bet kokia papildoma kupiura tavo pinigineje.

Tau telieka apgalvot, nusprest ir pasirinkt. Ir dar gerai turet ne viena toki dirgikli, o visa ju kruva, kad butu alternatyva nelaimes atveju.

pliat, kaip pagalvoji, žmogus anksčiau turėjo popierių išteplioti, kad kokią nesąmonę parašytų, galų gale ne kiekvienas galėjo sau leisti tą popierių ir rašalą nusipirkti, dar mažiau galėjo baigti kokius nors mokslus, kad tą mintį suregztų į rišlų sakinį, taigi, buvo kažkokia minties kultūra ir atsakomybė. Dabartis vyksta narcizizmo varžybos, kas ką perspjaus savo pasąmonės srauto srūtomis. Kažkiek C# padėlioja mintį ir ją argumentuoja, visi kiti net neapsisunkina įtempinėti pilkąją masę, viską pila į viešumą kaip pamazgas. Forumas tapo panašus į nusišnekėjimo konkursą.