perveneckas antrina jd

http://www.alietuvis.us/index.php?option=com_content&view=article&id=13921:rperveneckas-qaprangosq-grups-ketvirio-rezultatas-kaip-auksiniais-prekybos-laikais-&catid=62:ekonomika

Ikisiu ir as savo trigrasi apie Apranga. Q1 rezultatas yra stiprus, kai zinai rubu verslo specifika del sezoniskumo. Apyvarta auga, po balandzio turim +10.5% YTD. Ivertinus kad skelbtas augimo planas yra +10%, o dar atsidarys naujos francizes parduotuves, planas turetu buti virsytas.
Marza 42.8% yra labai stipru, beveik pasieke paskutiniu 5m auksciausia. Matosi kad nuo 2010m APG aiskiai koncentruojasi i pelningumo didinima, nuo 2010 Q1 marza nuosekliai auga ir sis ketvirtis yra 5 is eiles kai ji dideja!
Islaidos yra kontroliuojamos, padidejimas tik 5.4% nepaisant atlyginimu augimo berods 7% ir apyvartos augimo 8.3% per tris menesius.
Grynas pelnas islipo i pliusa antrakart per paskutinius 5 metus. Net "auksiniais" 2007m pirma ketvirti buvo -0.8 mln nuostolio, o juk tais metais uzdirbti rekordiniai 25mln gryno pelno.
Balansas stiprus. Nepaisant augancios apyvartos, atsargos zenkliai sumazejo ir to saskaita sumazinta imones skola. Ji praktiskai pasieke 0.

Rimtos konkurencijos nenusimato, ypac Lietuvoje. Rubu prekyba niekada nepersikels i interneta tokiu mastu kad tai pasijaustu (nebent vaikisku, kur APG nedalyvauja). Mazmenine pletra reikalauja daug laiko ir lesu, geriausios vietos uzimtos.

Del pletros: panasu kad i Baltarusija ji atideta ilgam, bet yra erdves plestis Estijoje su esamais brandais ir visose salyse su naujais. Lietuvoje mazmenos atsigavimas yra leciausias, o ji sudaro didziaja APG verslo dali - stipriau atsigaunant prekybai cia, neproporcingai stipriai augs ir imones pardavimai. Po krizes atsigaunant ekonomikai, rubu verslas augs irgi neproporcingai greiciau, kaip ir krito stipriau.

Dabar del numatomu rezultatu. Lapkriti, zinant 6men atsakaita (+1.5 mln EBIT, 0.2 mln Net pelno) prognozavau tokius skaicius:



Metai baigti su 16.9 mln EBIT, taigi prognoze net kiek pesimistiska buvo. Dabar zinom 3 menesiu ataskaita, 2011m rezultata prognozuociau toki:

Sales without VAT: 335 mln (+11.2%)
Gross margin: 44.8% (+0.4% pts)
Operating expenses:125.5 mln (+7.3%)
EBIT: 24.7 mln (+46%)
Net profit: 20.3 mln (+52.1%)

Jeigu pasieks toki rezultata, p/e prie sios dienos kainos yra 16,6. 2005-2006m rinka vertino p/e nuo 27 iki 40, i tai aisku buvo iskaiciuota pletra. Bet siu metu pradzioje didele pletra jau tikrai nebeiskaiciuota, o p/e buvo 29.9 (prie 2.09 kainos, nors maksimaliai ji pasieke 2,40). Jei per metus p/e vel pasieks 29.9, tai reiskia kainos augima +81% iki 3.19; p/e 25 reikstu kainos augima +51% iki 2.66.

Ziurint i p/bv, 2005-2006m rinka vertino APG nuo 6.8 iki 7. Ivertinus prognozuojama pelna ir ismokamus dividendus, jeigu p/bv pasieks tik 4, tai reiskia kainos augima +40% iki 2.46.

Jei apibendrinant, manau kad tai yra stipri ir saugi imone. Stipri konkurencija negresia, nauji pardavimo kanalai neatsiras. Atsigaunanti ekonomika rubu verslui duos stipresni vejo gusi i nugara nei daugeliui kitu verslu.
Vadyba tvarkosi gerai ir svarbiausiai skaidriai, yra teisingas poziuris i pelno dalinimasi su smulkiaisiais akcininkais.
Mano tiksline kaina yra 2.50 EUR iki 2012 geguzes.

tikslines kainas dalinti dar siek tiek ankstoka, pagyvensim pamatysim

o tikslinė kaina pagal nustatyta pagal visokiu p/e p/bv ir dar velnias žino kokius rodiklius, kurie nieko nepasako, nes keičiasi nuolat? O labiausiai tai man akcijos grafikas patinka, kuris nekoreliuoja su jokiais rezultatais čia išvardintais. Beje, prieš didžiąją akcijų kainų griūti rezultatai irgi buvo geri ir su labai optimistinėmis prognozėmis

Sutikčiau tik tiek, kad mažmenininkams ir statybininkams p/bv yra visiškai beprasmis rodiklis, nes pirmų vertę parodo užimama rinkos dalis, o antrų - užsakymų portfelis. Tačiau sakyti, kad p/e "nieko nepasako", yra mažų mažiausiai kvaila, nes p/e atvirkštinis rodiklis (e/p) parodo maksimalias dividendų ribas. Ilgalaikėje perspektyvoje manau, kad p/s yra teisingiausias rodiklis

Atvirkstinis rodiklis e/p nelabai isvis ka pasako. Turbut turejai omenyje eps, tai yra pelna dalinant is akciju skaiciaus o ne kapitalizacijos? Jis ir parodo koks pelnas akcijai uzdirbtas, nors dividendai gali ir virsyti metini pelna.

Kodel manai kad mazmenai ir statyboms p/bv yra beprasmis, kuo jos skiriasi nuo kitu sektoriu? Isskyrus bankus, kur bv dazniausiai lygu cash, nematau didelio skirtumo tarp verslu rodiklio prasme. Tik lyginti reikia tarp panasiu imoniu, nes pvz mazmenai, statyboms ir telekomunikacijoms reikia visiskai skirtingo kapitalo kad sugeneruoti pajamas ir pelna, atitinkamai daug skirsis ir p/bv.

Del p/s isskirtinumo irgi suabejociau. Tarkim viena imone kaip APG pastoviai didina pelninguma prie normalaus pardavimu augimo. Kita kala per kainas kad pasiekti apyvarta ir balansuoja ties nuliu pelne. Abu pasiekia ta pacia apyvarta. Klausimas - ar abieju imoniu apyvartos litas vertas tiek pat ir imoniu verte yra tokia pati?

Bendrai paemus rodikliai skirti tam kad galima butu palyginti imones tarpusavyje, tiek sektoriaus viduje tiek tarp ju. Ir ju yra daug svarbiu, ROA/ROE/ROCE/debt ratio ir daugiau, juos reikes ziureti imonems islipus is krizes ir generuojant stabilius pelnus.
Aisku kad yra ir kitu svarbiu faktoriu, tiek minetos rinkos dalys ir uzsakymai, tiek vadybos profesionalumas ir skaidrumas, tiek alternatyvaus produkto atsiradimas, iejimo i rinka barjerai ir daugiau.

Keletas pavyzdziu.
Vadyba - Ekrano vadovai sukiso milziniskas lesas i teleskopiniu ekranu gamybos pajegumus, vietoj to kad investuotu i naujas technologijas. Kuo tai baigesi visi turbut atsimena, ir ju bv buvo niekam nebereikalinga.

Alternatyvus produktas - jeigu G4 ar kita technologija sugebes pasiulyti interneto greiti apie kuri skelbia, visiems vartotojams stabiliai ir uz konkurencinga kaina, TEO gali buti labai liudna ir ju kabeliai gali tapti reikalingi tik nedideliam vartotoju ratui. To visai nenoreciau, nes pats esu investaves i TEO. ;)

Taigi rekia ziureti visuma.

Teisingai rašai rašydamas žodį "jei". Mano kukliu supratimu, visokie p/e virš 20 jau yra rizikingi investavimui, primena išpūstus burbulus ir pateisinami tik, jei tikimasi kažkokių pokyčių kaip ypatingos plėtros ar pan. Va galima indėlį 12 mėnesių pasidėt už 5.0 metinių proc., tai atitiktų p/e=20 be jokios rizikos: http://www.indeliai.lt/lt/palukanu-normos/
Aš tikrai nepirksiu Aprangos su p/e ne tai kad lygiu 29.9, bet ir 20, nors rinka, ypač spekuliacinė, dažnai elgiasi keistai ir nesuvokiamai.
Apibendrindamas tuos minėtus buvusius p/e=29.9 traktuočiau kaip klaidą, iš kurios reikia pasimokyti ir jos nekartoti, o ne rodiklį, kuris turėtų pasikartoti.

kolega, jau karta pravaziavom sia tema - APG santykiniai rodikliai yra identiski analogiskai Lenkijos imonei. Skirtingu sektoriu imoniu santykiniai rodikliai gali skirtis kartais, todel lyginti reiketu to paties sektoriaus imones.
Del 12 men. indeliu p/e butu sunku gincytis, kaip sakoma, kiekvienam savo

Nepriklausomai nuo sektoriaus didelis p/e reiškia, kad akcininkas nieko gero neuždirbs tiesiogiai iš įmonės pelno per dividendus. Su dideliu p/e galima uždirbti tik kylant akcijos kainai, bet toks procesas negali vykti be galo be krašto, todėl jis yra netvarus ir visada lieka "paskutiniai, kuriems tenka už visus susimokėti".

Na Aprangos p/e turejom ir 40, ir apskritai jis visada buvo aukstas isskyrus krizes ikarsti. Matyt ne siaip sau. Man tai siejasi su zema rizika ir pletra. Del rizikos rasiau, imone ateityje stabiliai generuos apyvartas/pelnus ir rezultatai tik geres, konkurentu nenusimato.
Pletra siais metais bus nedidele bet protinga. Siandien beje Perveneckas pareiske kad siais metais pletros i Baltarusija nebus ir kad toliau stebes sia rinka. Anksciau ar veliau i ja izengs, skolintis tam gales daug su esamu balansu. Tai yra rinka su daugiau vartotoju nei Baltics kartu paemus, ir tuscia. Reakcija i kaina kai paskelbs manau aiski.

Didelis p/e paprastai buna imoniu su augimo potencialu, todel ir uzdirbama daugiausia is kainos augimo nes dividendus augancios imones retai moka. Nors APG 4% dividendais as pilnai patenkintas, tai kur kas daugiau uz tu paciu CTS ar PTR.

Aš tai visiškai sutinku su tuom kas yra pasakyta apie įmonę, bet kodėl akcijos kaina nuo to turėtų kilti ir kodėl akcijos kaina iš vis pagal jus turi vaikščioti pagal kažkokius rodiklius pagal kuriuos jinai nevaikšto.

As tikiu fundamentika. Buffet yra pasakes, kad kaina anksciau ar veliau pasieks tikra imones verte, pries tai aisku pasokinejusi i abi puses. Dedukas protingas, reikia tiketi.

Ji pagal juos "nevaikšto", ji vaikšto pagal pasiūlos ir paklausos svyravimus. Tačiau jei pagalvosi, kas įtakoja paklausą ir pasiūlą suprasi, kad ilguoju laikotarpiu būtent tie rodikliai ir daro įtaką. Jei visa rinka manys, kad įmonė yra brangi, tai anksčiau ar vėliau ją pradės pardavinėti, ir kaina kris. O kaip tu manai, yra nustatoma, ar ji "brangi" ar ne? Kas gi tas didžiąsias bangas sukelia? Negi baltas triukšmas?

Paklausos pasiūlos balansas neegzistuoja, nes pagal jį padidėjus paklausai padidėja kiekis ir sumažėja kaina, kas yra visiška nesąmonė akcijų rinkoje, todėl šitą teoriją galima pamiršti.

Žmonių norą pirkti akcijas varo ne rodikliai ar tai dar kas nors, o paprasčiausiai noras uždirbti pinigų ir kuo daugiau (kitais žodžiais godumas), o rodikliai tėra tik veiksmų pateisinimas.

Kai rinka kažką manys tai tada ir pasikeis trendas arba mažiausiai pereisim į kitą bangą. O kodėl įmonės brangumas/pigumas yra visiškai nesusijęs su akcijos kaina, kuriai kristi nebūtina, kad visa rinka pardavinėtų akcijas, užtenka dviejų žmonių, kurie stumdo akcijas vis žemėjančia kaina, o pas visus kitus tuo tarpu pradės raudonuoti portfelis, kol galiausiai prasidėjus herdinimui akcijos nucrashina visai, o ant dugno būna niekam nereikalingos.

Brangumas yra labai reliatyvus dalykas: kai 2007 pabaigoj akcija kainavo 14,35 čia buvo brangu ar pigu? O kai 2008 m. pabaigoj kainavo 2,16 tai kaip čia pavadint?

O as galvojau kad padidejus paklausai kaina turi dideti..

Kodėl nesąmonė? Nepamiršk, kad akcijų iš karto neprispausdins naujų. Taigi kaina pakils, nes akcija taps deficitu, bet niekas netrukdo vėliau išleisti emisiją ir patenkinti paklausą

GAP vakar paskelbė prastus rezus, t.y. kur kas mažesnį pelningumą nei laukė rinka. Be to jie 25% sumažino ir šių metų pelno prognozes, kaip pagrindinę priežastį įvardindami brangstančių žaliavų įtaką drabužių savikainai, kurios negali perkelti ant silpnų pirkėjų pečių. Akcijos kaina po prekybos krito -15%.

Aišku Aprangos geografija ir pirkėjai kiti nei GAP'o, tačiau investuotojams tikrai verta įsiklausyti į tokias naujienas.

http://www.marketwach.com/story/gap-slashes-outlook-as-profit-falls-23-2011-05-19

tai yra tokiu atveju jei pasiūla nesikeičia, bet pasiūla kinta laike tai yra nebūtinai naujų akcijų spausdinimas: pvz. gali būti daug žmonių iš seniau susipirkę ir padidėjus paklausai gali padidėti pasiūla tiek, kad akcijų gali būti net daugiau nei norima nupirkti, bet vėlgi čia yra teorija, kuri nebūtinai ir ne visada veikia praktikoje.

Tiksliausia tai būtų tada jau sakyti, kad pasiūlos/paklausos pusiausvyra egzistuoja tam momentui kai yra įvykdomas sandoris ir abi pusės susitaria dėl abiems priimtinos kainos.

P.S. Mandzin tu teisus, kad padidėjus paklausai didėja kaina, vakar skubėdamas rašiau tai šiek tiek nusigrybavau, o klaidą pripažįstu

Sakai "siejasi su zema rizika ir pletra". Pirma, ko verta ta "žema rizika", jei kadaise kainavusi virš 20 lt akcija dabar kainuoja mažiau 2 eurų? Taip, buvo ypatinga krizė, tačiau vistiek reikia pripažinti, kad šios akcijos rizika nėra žema ir todėl neverta jos pirkti, jei iš jos grąža panašaus dydžio kaip iš nerizikingo indėlio.
Antra, sieji su plėtra, tačiau pats čia pat pripažįsti, kad "šiemet plėtra bus nedidelė". Logiška išvada, kad šiemet "primokėti" už nevykstančią reikšmingesnę plėtrą nėra prasmės.
"Matyt ne šiaip sau" paskutiniu metu krenta tiek Aprangos, tiek Baltikos kaina.


Taip ir man aišku, kokia būtų reakcija - ji būtų grynai spekuliacinė ir trumpalaikė. Objektyviai svarstant, reikia pripažinti, kad Apranga Baltarusijoje neturi nei jokio įdirbio, nei pranašumo prieš kitas kompanijas. Toliau reikia pripažinti, kad Pervenecko žodžiai reiškia, kad dabar ten Aprangai plėstis būtų nuostolinga. Tai kodėl nutarimas plėstis Aprangai Baltarusijoje kažkada vėliau staiga turėtų jai pridėti kažkokios mistinės vertės? Juk lygiai taip pat į Baltarusiją gali staiga sušokti daug kitų panašių kompanijų. Tavo piešiamas Aprangos vertės staigus padidėjimas įvyktų tik tokiu atveju, jei Lukašenka pakviestų ją vieną ir sudarytų jai išskirtines šiltnamines monopolines sąlygas. O kadangi tokios nesąmonės nebus ir visoms kompanijoms teks konkuruoti, tai tos ilgai besitęsiančios kalbos apie Aprangos pabrangimą nutarus plėstis Baltarusijoje yra nieko vertos ir jos grindžiasi saldžiomis smulkių akcininkų svajonėmis, o ne realybe.

P.S.: buvau Aprangos akcininku kelis metus, pernai pardaviau.

visiskai i pievas, matyt, siluma daro savo...