Dauguma žinot ir girdėję apie Norvegijos gerovės fonda, keleta citatų.
2019m. "Didžiausias pasaulyje valstybinis investicinis fondas, kurio turtas sudaro virš vieno trilijono dolerių, per praėjusį ketvirtį pasiekė trijų procentų investicijų į akcijas grąža, 3,1 procento investicijų į obligacijas grąža, na o iš investicijų į nekilnojamąjį turtą grąža šįkart sudarė 0,8 procento.
Birželio mėnesio pabaigoje akcijos sudarė 69,3 procento investicinio portfelio vertės, į obligacijas buvo investuota dvidešimt aštuoni procentai aktyvų, o į nekilnojamą turtą - 2,7 procento."

Kodėl Lietuva nesukuria savo fondo? Suprantu, kad didžiausi fondai yra gamtiniais ištekliais turtingose valstybėse. Bet juk galėtume startuoti su vienu - dviem milijardais?

juokauji? isvogs savo ta fonda

Sena gera idėja: pigiai pasiskolinti iki limito ir investuoti

Pinigus valdo politikai, o kiekvieno politiko pagrindinis tikslas - jo perinkimas. Populiariausias budas to pasiekti - padidinti pensijas, pasalpas ir visokias lengvatas. Pinigu taskymas ir tolimesnis skolinimasis yra uzkoduotas musu politineje sistemoje.

Galima kaltinti musu politikus, bet as labiau kaltinu musu jaunima, kurie neina balsuoti ir viska palieka nuspresti pensininku armijai. Pensinikai is kitos puses elgiasi teisingai - balsuoja uz tuos kurie skolinasi ir moka didesnes pensijas, jiems neaktualus geroves fondas po 40-50m.

Lietuvoje algos mazos, pensijos mazos, tai koks tikslas Vyriausybei atideti pinigus i sona? Norvegijai tai suprantama - dabar geri laikai, algos dideles, pensijos dideles, tai reikia tureti buferi, kai tie laikai kiek pabloges. Klausimas, kiek to fondo prikaupe butent is naftos, ir kiek jo bus panaudota, kai nafta baigsis arba jos mazai kam reikes, o islaidos bus tokios pacios kaip gerais laikais, nes visuomene nrpipratusi kazka mazinti.

Manyciau, kad ubagas gali taupyti svietimui, sveikatos apsaugai, bet ne svietimo ar sveikatos apsaugos kaina.

Ir zinoma, reflektuojant kibiro komentara, kas toki fonda Lietuvoje valdytu? Visuomenes akimis bankai yra parazitai, daug uzdirbantys - parazitai, politikai - parazitai ir t.t. Negi atiduotum ji i finansu ministerijos (prisiminkime super ministra Sedziu) ar LB (prisiminkime super valdytoja Sarkina) rankas?

Tikrai taip. Buvo jau tokių fondų. Kiek atsimenu buvo toks Visagino AE fondas , berods buvo į jį pervedama po 0,5 cento nuo parduotos kilovatvalandės . Ir sukaupta buvo per 200m LT. Tik kažkur išgaravo per 1998 krize.
Klausimas daug paprastesnis kodėl šiuolaikinė valdžia nerefinansuoja brangių 2008-20012 metų paimtų paskolų , kurios buvo imamos už 6-9% metinių. Kai dabar galėtu pasiskolinti už minusines palūkanas. Gražinti brangias paskolas ir taip sutaupyti manau tikrai įspūdingą sumą.

Finansu sistemoje, kaip ir visur kitur, galioja susitarimai - ka sutarei, ta turi ir ivykdyt. Neteko girdeti, kad Lietuva kada nors platino VVP su isankstinio ispirkimo opcionu, kas reiskia, kad jei dabar noretu ispirkti obligacijas su dideliais kuponais, turetu moketi siandienine rinkos kaina, o ne krizine, t.y. gautu tas pacias minusines palukanas.

Tai klausimas dar paprastesnis - kam to reikia?

keista, kai žmogus, neva užsidirbęs milijonus, uždavinėja tokius durnus klausimus. Jūs visus tokiais durnais laikot ir galvojat, kad turėdami galimybę dabar laisvai skolintis krūvas pinigų už dyką, nerefinansuotume jei būtų galima? Negalima, paprastas atsakimas. Antra, reiktų biški pasidomėti realia informacija prieš mėtantis tokiais pareiškimais. tai situacija tokia,ilgiausios skolos yra 10m trukmės, o vidutinės- žemiau 7m, taigi galima drasiai sakyti, kad tų brangių 2008-2010m skolu jau nebėra. Vidutinės skolų palūkanos 2018m buvo 2,9% (naujesnes info neradau), tai žinant, kad siemet refinansuoja 2012-2015 buvusias ~5% palukanu skolas, reikia manyti, kad dabar jau skolos kastai nevirsija 2.5% taip kad nebera jokiu ten baisiai dideliu skolu kastu ir jie graziai toliau mazeja su kiekvienu sueinanciu ispirkimo terminu.

Šaunu , kad mažėja. Tik jai mažėtu ir pati skola , būtu dar šauniau. Nekelsiu diskusijos , kad tuo metu buvo krizė ir ją suvaldyti labiausiai padėjo PVM nuo 18 iki 21% sumažintos pensijos ir kitos išlaidos. Be to iš ERPB tuomet galėjome pasiskolinti už 2,5% bet skolinomės rinkoje tris kartus brangiau. Bet kam gi papildomi įsipareigojimai mažinti biurokratų skaičių, tai buvo kaina kuri būtu labai nepopuliari. Viskas turi savo kainą. p.s. Tikrai nenoriu veltis į bevertes diskusijas kas būtu jeigu būtu. Faktas tas , kad politika turi keistis ir tam reikalingi jauni progresyvūs, inovatyvūs ir ambicingi politikai. Tai tiek. O savo pinigus patikėk užsidirbau savo rankomis ir galva. Ir mokesčių šiai valstybei sumokėjau kokį 100 kartų daugiau nei statistinis pilietis.

Lietuvos valstybinis gerovės fondas - mokesčių mokėtojų kišenėse. Kiek reikės, tiek pasiims.

Kokie pareiskimai. Pagal pareiskimus, tai tikriausiai pakliunate i TOP100 turtingiausiu Lietuvos zmoniu.
Statistinis Lietuvos atrodo taip:
1. Vidutine gyvenimo trukme - 75 m., vadinasi statistinio lietuvio amzius - 37.5 m., stazas - 15 m.
2. Vidutinis popierinis atlyginimas - 1289 Eur, i rankas - 818 Eur, vadinasi tiesioginiai mokesciai - 471 Eur.

Bandome ivertinti Jusu teigini: 471 * 12 * 15 * 100 = 8 478 000 Eur. Nemaza suma. Tikriausiai ji uzdirbta ne kaip darbo pajamos, bet kaip kapitalo, kas reiskia 15% tarifa. Taip iseitu, kad Jus turejote pajamu: 8 478 000 / 0.15 = 56 520 000 Eur. Su tokiomis pajamomis tai tikrai esate vienas turtingiausiu zmoniu Lietuvoje. Jeigu vadovautis delfi skaiciavimais (https://www.delfi.lt/apps/turtingiausieji/verslininkai/), tai pretenduojate i 50-uka.

Aisku, galima gincytis del prielaidu, bet vienos trauks i didesne, kitos i mazesne puse.

Neieskau slieku ant asfalto, bet man labai nepatinka zmones, kurie meluoja kiekviena karta, kai juda ju lupos (siuo atveju, pirstai).

Nepamiršk, kad 'statistinis' nuo to kas lieka (atmetus tai ką sutaupo, o tai ką sutaupo labai priklauso nuo to kiek uždirba) dar sumoka nuo 9% iki 21% PVM + akcizo (dėl apatinės ribos nesu tikras)

Čia jau nekalbant apie tai kiek sumoka 'nuo to ką sutaupo', jei išvis taupo, prieaugio. )

Yra tiesa, yra melas ir yra statistika.

Labai dauk kintamūju. Visu pirma vidutinis atlyginimas 2019m 2014m 2009m 2004m 1999m 1994m jai pagauni mintį skyrėsi kartais. Todėl tavo skaičiai neturi pagrystumo. Antras aspektas kaip vertinsi tai ,kad tokie mokečiai kaip įmonių kiekvienais metais sumokami pelno mokesčiai, avansinio pelno mokesčiai, darbdavio mokesčiai į garantinį fondą , dividendai ir dar nemažai kitų mokesčių. Ir tikrai nepatenku nei į pirmą šimtuką nei į tukstantuką. Bet man tikrai pikta, kai mano sumokėti mokesčiai neatsakingai švaistomi. Prisimenant auksinius šaukštus šakutes ir pelius ir daugelyje neskaidriu viešuju pirkimų forma. Bet esu optimistas ir tikiu, kad niekas kitas o nauja jaunų politikų karta gali tai pakeisti.

dabar auga, o visai nesenai susitraukes buvo per viena berods metini norges BVP. galiu kazka painioti, nes is norvego lupu girdejau, jis ten sake ir konkreciais skaiciais, tai ten nesveiki pinigai buvo sumerkti kazkur kur nereikia. tai tas norvegas raudonas is pykcio buvo, sako uz tokias babkes visa norvegija butu isasfaltuota, o daba subinen taip kad nevisalaik viskas buna tik rozem klota, o kai lietuviai pakopijuos metoda tai tikrai ersketroziais viskas bus nuklota

Nėra prasmės ubagui kaupti senatvei, kai gyventi reikia šiandien. Lietuvos valstybės statistinis darbuotojas nesugeba uždirbti daugiau 850eur į rankas, velkasi bendros ES rinkos gale. Esant ubagui pinigus reikia investuoti į mokslą, visuomenės lygiu investuoti į aukštąsias mokyklas, dėstytojus, įrangą, technologijas. Nėra geresnės grąžos kaip investavimas į išsilavinimą. Rezultate po keletos kartų galima būtų tikėtis teigiamo prekybos balanso perviršį investuojant į tokius dalykus kaip fikciniai fondai. Pvz. Šveicarija neturi fondo ir gyvena geriau nei statistinis norvegas, mat mokesčiai 10-15% ar tai kapitalui ar tai darbo jėgai, kai Norvegijoj darbo jėga apmokestinta 25-35%. Lietuva kaip valstybė dar nesuvokia, jog investuoti verta ir reikia tik į auktąjį mokslą. Tiesa, pastatė Saulėteky pastatų už šimtus mln., nupirko kažkiek įrangos, bet tuo viskas ir baigėsi. Pamiršo, jog infrastruktūrai palaikyti reikalingos papildomos lėšos. Ką iš tikro padarė, tai universitetui užkrovė papildomas išlaidas. Žodžiu, pinigų kaupimas kito kišenėje būtų bukumo viršūnė. Bet koks perviršis turėtų būti skiriamas mokslui ir mokesčių mažinimui kol mokesčiais taps 10-15% ir vidutinis vieno studento finansavimas Lietuvoje sieks ne 4.500eur, o bent 80.000eur (susilygins su statistinio Šveicaro).

Žinai kaip atrodo investavimas į išsilavinimą? Reikia būti gero kalibro žuliku, kad be viso kito galėtum sūnui nupirkti privatų valdorfo montesori darželį, paralienės morkos mokyklėlę, paskui kokią nors tarptautinę BBŽ vidurinę ar tai ten licėjų, už tėvelio pinigus išleisti į Pempridžą ar tai Okspirdą, o grįžus įdarbinti tėvo firmoje su seno vyr. inžinieriaus dydžio pradiniu atlyginimu.

Yra čia biskį ironijos, bet šaržuoju labai nedaug. Kiekvienas, kas parašo frazę apie investavimą į mokslą, įdeda į ją maždaug tokią prasmę. Ypač tai jaučiasi kai parašo mūsų kolegos popas arba yhaha.

Aha, sukurt fonda. Kai net armijai skolinasi einamosioms islaidoms.

Nesisielok Petrai, talento trūkumą visuomet galima kompensuoti užmoju. :P

O šitas prie ko?