kokia dar bobutės paskola Bigbankas? pvz Bigbanke bičiulis turėjo metinį planą padaryti 55mln paskolų ir tiek su kaupu prikepė, su vidutine paskola beveik 2mln. čia bobutės paskolos tokiom sumom eina? čia neįdomus segmentas tokiam mega bankui kaip Artea? ir beje jie (bigbank) tikrai nekonkuruoja kaina, nepigiai skolina, lyg ir turėtų/galėtų Artea sukonkuruot su tokiais, bet ne, niekaip.

Va tame ir esmė, kad jie ne pigiai, bet prie kiekvieno parduodamo telefono, teliko, skalbiankės, autopliuse tik spausk mygtuką ir imk paskolą. Visur matomi. O jei jau nespaudi to mygtuko ir eini per bankus ieškot pats vėl gi skandinavų pirmose vietose.
Krepšinio nežiūriu tai nematau, bent jau ten kažkiek matomi, bet labiau norėčiau paskolos mygtuką prie skalbiankės matyt nei stendą arenoje.

Aš čia kažkada rašiau apie Artea ir jų lizingo galimybes tai pomidorų man regis kelis gavau nuo fanatikų. Nu bet ne toks senas bajeris - yra tokia firma Motomarine. Jie tokiais fainais ir nepigiais dalykais prekiauja. Pagalvojau, kad reikia ir man vieno kai vanduo atšils. Bet man parankiau lizingu tokias nesamones pirkt, nu tai ten Artea visur sudėti plakatėliai, kad tipo jamk lizingu. O realiai kai į juos pasikreipi tai pirmiausia jie ten pas save viduje nesusišneka ir prameta paraišką. Tada pardės darbuotojai užpildo, tai jie sako tipo ne ne mes nelizinguojam tokių žaislų - galim vartotojišką duot ten už kosminius procentus Tai pabandžiau ir pasiunčiau juos nx. Citadelei tereikėjo nusiųst paraišką ir toliau jie viską padarė patys. Tai mano atveju 2/0 Citadelė/Artea Net nežinau iš ko tas šiauliabankis gyvas jei atvirai... Dar su ta antra pakopa geras buvo, nes tik susitvarkiau prašymus - kitą dieną skambina vadybininkas tipo oj jojoj gal nebėkit, pasilikit. Žodžiu nesusitarėm, tai sako gal norit atsiųsiu tada infos apie ne viešas galimybes investuot kelis variantus, tipo vieną nuo 10k EUR, o kitas bus nuo 100k EUR. Žodžiu atsiuntė, visai įdomu, bet VĖL - vadybininkas savo darbą padarė tipo ir dingo Turi eit dabar prašytis, kad nu blin gal teiksis iki galo paslaugą parduot Žodžiu... Tiek istorijų apie šiauliabankį su pakeistu pavadinimu.

Solg komentarą paskaičius, pagalvojau, kad niekada nežiūrėjau Artea vs Citadelė, o poros patirčių reikalas viena, o skaičiai kita. Taigi:
1. per 2025 Artea grupė uždirbo 60,7 mln vs Citadėlė 81,53 mln. Taip, taip Citalėle veikia visose 3-ose Baltic šalyse, tai pelnas didesnis... kita vertus pamąstymui, kodėl Artea veikia tik Lietuvoje.
2. Čia gal esmė: 2025 vs 2024 Artea pelnas grupės susitraukė 23 proc., kai Citadelė grupės 9,2 proc. Citadelė 2025 buvo efektyvesnė, nepaneigsi.

Bendrai tai 2025 užbuksavo Artea ir man atrodo, kad arba laikas baigti sakyti, kad ,,čia nieko nebuvo, nors ne pagal planą, bet viskas suplanuota ir kontroliuojama'' arba daryti pokyčius, nes kažkas neveikia. Technologijų vado pakeitimas pirmas žingsnis, bet turi būti ne paskutinis.

Įmonė pati iš savęs yra niekas, viską padaro žmonės, kuriems kryptį užduoda vadovas. O kas Artea vadovas? SEB klerkas, visą gyvenimą daręs tai, kas parašyta knygutėje, kurią parašė švedai. O švedai lietuviams viską surašė paprastai - būsto paskolos ir stambaus verslo finansavimas, jokių improvizacijų... Bent jau toks įspūdis man susidaręs žiūrint kaip sekasi skandinavų įmonių vadovams kitose įmonėse...
Fun fact - Artea rizikų vadovo vardas ir pavardė yra tokie patys kaip Ūkio banko

Kita vertus, tokia banko veikla labai tinka LB - jokios improvizacijos, minimalios rizikos, geros reputacijos (ne rezultatų) vadovas...

P.S. Čia tik mano nuomonė, nepretenduojanti į tiesą

na mano supratimu tokiu supaprastintu - pelningiausios yra vartojimo paskolos. Taip, su jomis daugiau darbo, taip pat ir didesnis rizikingumas. Bet ir reward didesnis. Tai jei procesą išdavimo/administravimo/išieškojimo pavyksta maksimaliai suefektyvinti, tai jas kiek įmanoma reikia plėsti. Aišku, tuo pačiu neatsisakant ir kitų sričių. Bet didelis fokusas turėtų vis tik būti ten, kur didžiausi pelningumai. Artea nėra skandinaviškas bankas, kreditavimasis čia brangesnis, tad konkuruoti su būsto ar kitomis mažesnės maržos paskolomis tiesiog degina galimą pelningumą

Atnaujintas IT galbūt ateityje kažkiek ir padės tą efektyvumą ir lankstumą siūlant produktus įvesti. Bet kol kas dar deja iki tol praeis laiko

P.S. iš kitos pusės suprantu ir norą plėsti būsto bei verslo paskolas. Dažnai tokios paskolos suriša su banku, padarant jį pagrindiniu banku - o tai reiškia ir nemokamai gaunamas lėšas einamosiose sąskaitose bei kitų banko paslaugų naudojimą ateityje. Bet esmė - apskritai reikia plėsti tas paskolas, kurių išdavimas q4 apskritai galima sakyti sustojo

Nebūtinai, Artea yra bankas, todėl jam galioja kapitalo reikalavimai, kurie gan stipriai riboja bankų rizikos apetitą. Pvz., kodėl bankai finansuoja veikiantį verslo centrą už 1,5% maržą, bet nefinansuoja jo statybos už 10%? Atsakymas paprastas - veikiančiam pastatui taikomas 1x koeficientas, o statomam - 12x. Vat ir matematika, kodėl bankai nefinansuoja vystymo.
Su vartojimo paskolomis logika irgi panaši - prafinasuoji 10 mEur 70% verslo centro, ir kapitalo poreikis minimalus, o jei už tą pačią sumą prafinansuosi vartojimo paskolas, tai reikės atidėti 1 mEur kapitalo, o papildomai dar ir atidėjiniai, kurie vartojimo paskoloms yra didesni kartais nei verslo paskoloms su NT įkeitimu.
Tiesiog noriu pasakyti, kad pagal šiandieninį bankų reguliavimą, 4% už Quadrum paskolą yra pelningiau nei 10% už petriukų ir onučių paskolas.

Dėkui xgx už platesnį insight +

Nepamirškit, kad ARTEA paskolino 26 mln. eurų Baltic horizon Fund, kuris šią savaitę skelbs, ar pavyko atskiesti akcijas...
Kaip čia su nurašymais būtų 26 limonai, jei avdrug?

https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2024/02/07/baltic-horizon-fund-ir-siauliu-bankas-pradeda-bendradarbiavima

99%, kad Artea prafinansavo su pirmine hipoteka bei LTV<60%, tai realiai Artea net gi geriau, nes susirinks baudas ir delspinigius Tokie bankai nedalina NT paskolų be pirminės hipotekos, taip daro tik smulkmė per bemybond

čia irgi gali pastrigti su tuo 60 LTV, suma didelė, viskas labai lėtai vyksta. Iš 26 gali ir 13 likti...
Gal pastarojo meto banko veiklos atsargumas ir yra susijęs su šia paskola, gal BHF jau ir palūkanų nemoka. Tokio dyžio atidėjimai bankui būtų nemenkas akmenukas po kaklu.

O Jūs suprantate, kaip Jūsų teiginys atrodo ne filosofiniame, o matematiniame lygyje (bankininkystė yra 90% matematikos)? Pagal Jūsų teoriją, Artea prafinansuotas objektas turi atpigti 70%. Karlai, -70%. Pasidalinkite patirtimi, kas turi nutikti, kad plytų krūva atpigtų 70%?
Man atrodo, kad forume yra labai daug filosofų ir mažokai matematikų

Forume yra labai daug herdintojų, kurie įtikėjo, kad Artea kaina gali kristi į istorines žemumas. Dėl to vienas filosofas kažką parašė, o dar keturi metafizikos gerbėjai pliusų uždėjo

Ne juoda balta viskas, Makiaveli. Faktas, kad kaina iki rezų ir atnaujintų prognozių buvo viena, nes lūkesčiai buvo kiti. Tai tapo nauja informacija, kuri indikuoja, kad lūkesčiai nepateisinti ir prognozės suprastėjusios, ką pripažino ir pats bankas. Na arba paprasčiau 1 eur pamirškim dar ilgam ;)

Tai šitą klausimą dėl vieno euro jau pravažiavome. Nepasisekė tiems, kurie prieš rezultatų skelbimą nusprendė įeiti į poziciją. Dabar jau kalbame, ar sugrįš kaina iki 0.90 ir ar palaipsniui arba nejučia, kaip dažnai būna, įsitvirtins prie 0.93-0.95 zonos?

Ar kovo 9 d. bus eilinė diena dėl VAS sprendimų projektų, ar valdyba ką nors iššaus? Juk akcijos niekas nenurašė, tik atsitraukė ir dabar laukia

Na aš ne specas, bet daugelis turbut realiai dar nesupranta kas vyksta pasaulyje, saliara up, paslaugos ir prekės brangs, vartojimas stos, žodžiu aš šiuo metu labiau už casch, geriau neuždirbti kažkiek nei staigiai prapis... sunkiai uždirbtus euriukus

Keista girdėti iš kolegos kalbas apie metafizikus, kai pats rašėte, kad investuotojai lips vieni per kitų galvas po vasario25d, skubėdami Artea atpirkt. Galutiniame variente visi lipa vieni per kitų galvas, bet tik tam, kad iš čia pabėgt. Nesutinku, kad hipotezės dėl nurašymų yra tuščios kalbos. Jei staiga po metų prognozių(2025m žiemos) 2026m vasarį praneša apie 0nį augimą. Ir čia kaip supratau standartinis planas. Gali būti ir blogiau. tai kur dingo tie 25milijonai???, prognozuoti 2026metų augimui?(Kai kurie analitikai prognozavo 95mln. pelno) Mano hipotezė- bus dideli nurašymai dėl pensijų pakopų, nes banko lūkesčiai kiek nusiims ir realybė smogė skaudžiai. Bet jei kažkas įžvelgia ir kitus "didelius vienkartinius nurašymus", jiems spekuliuoti šia tema niekas netrukdo. Nors likusiems valtyje ir skauda. Beje kolegų hipotezės apie 0.70-0.75 sąžiningą kainą nėra "istorinės žemumos". Nebent dar kažką praleidau. Žemiau 0.7 vien iš logikos neturėtų kristi, nes divai dabar 50proc, vietoj 25 nuo pelno. Bet Artea moka nustebinti. manau fokusų pamatysime jau q1 rezuose. Nebent jie skirstys nuostolius/extra nurašymus po visus ketvirčius po lygiai

VZ Lukas investuoja, labai gražiai viską surašė, o jau spręsti patiems. Bet lyginant su kaitais bankais Artea iš noro tapti lyderiu, tapo ausaideriu.
...
„Artea“ bankas, kažkodėl paįvairinantis rezultatų vebinarus Lietuvos ekonomikos apžvalgomis, konstatuoja, kad ekonomika laikosi stipriai, spartaus augimo tikimasi ir šiais metais. Infliaciją, kad ir didelę, aplenkia atlyginimų augimas, kuris lemia didesnę žmonių perkamąją galią ir atitinkamai gerus vartotojų lūkesčius.

Taigi tiesiog pasakiškos sąlygos vietinės rinkos žaidėjui raškyti stipriai augančios ekonomikos vaisius, ar ne? Ypač tokiam, kuris iki šiol augo sparčiau nei bendrai bankų sektorius, kur dominuoja švedai.

Tačiau pirmu pasirinkimu siekiantis tapti „Artea“  bankas per visus praėjusius metus kreditų portfelį augino 8%, kai tuo metu milžinas „Swedbank“ savo triskart didesnį sugebėjo išauginti 18%!

SEB savo daugiau kaip dvigubai didesnį portfelį augino 11%.

„Luminor Bank“ paskolų portfelį tik Lietuvoje sugebėjo per metus padidinti apie 13%. Įsivaizduojate, net „Luminor“ atiminėjo rinką iš „Artea“.

Bankas įtikinėjo, kad taip buvo elgtasi sąmoningai – lėčiau augintu paskolų portfeliu siekta pagerinti paskolų ir indėlių santykį ir „sustiprinti balanso atsparumą“. Sutikite, tokia frazė skamba gynybiškai, bet ne ambicingai. Ar šių tikslų pasiekti geriausias būdas yra stabdant paskolų portfelio augimą būtent tuo metu, kai konkurentai atiminėja rinką, o ne prisitraukiant indėlininkų?

Kita vertus, kam kvaršintis man galvą dėl lėto portfelio augimo, kai banko vadovybė siūlo 70% pernykščio rezultatų paskirstyti akcininkams – 50% dividendais ir 20% per savų akcijų supirkimus.

Bet investuotojų toks dosnumas nesužavėjo, akcija pirmą dieną po rezultatų čiuožė žemyn beveik 6%. Iškalbinga buvo ir penktadienio prekyba. Nuo ryto lyg ir bandė atšokinėti daugiau kaip 1%, tačiau į dienos pabaigą akcija jau vėl pigo.

Pelno paskirstymo procentas gal ir rekordinis, bet kad tas pelnas traukiasi. Konkurentai, kaip kad, pavyzdžiui, „Revolut“, kuris su savo būsto refinansavimo ir kreditavimo produktais jau veikia būsto kreditų kainas, suteikdamas klientams papildomą argumentą persiderėti maržas, ne tik atiminėja rinką, bet ir verčia mažinti kainas, todėl atitinkamai kenčia turto pajamingumas.

Žinoma, dėl to kaltinama ir sumažėjusių palūkanų normų aplinka. Mažėjant turto pajamingumui, bankas bando suvaldyti finansavimosi kaštus, bet nesėkmingai, todėl ir susitraukė grynoji palūkanų marža.

Į tai bankas teatsakė, kad šį ketvirtį turto pajamingumas turėtų išlikti dabartiniame lygyje, o paskui „tikimasi“ nuoseklaus gerėjimo.

Dėl šių priežasčių 14% per praėjusius metus mažėjusias grynąsias palūkanų pajamas nors truputį atsveria 6% augusios grynosios paslaugų ir komisinių pajamos. Bet šitų eilučių mastai yra labai skirtingi – kur 138 mln. Eur ir 31 mln. Eur. O ir tos pačios komisinių pajamos netrukus gali patirti smūgį, mat nuo metų pradžios prasidėjo traukimasis iš antros pakopos pensijų fondų. Pats „Artea“ atskleidžia, kad sausį trauktis iš kaupimo nusprendė 20% jų valdomų fondų dalyvių. Kol kas skaičiai neatrodo tokie baisūs, kaip galima buvo tikėtis, bet palaukime balandžio vidurio, kai ir paaiškės, kokiais tempais žmonės pasitraukinėja.

Guodžia tai, kad paskutiniais ketvirčiais bankas, atrodo, suvaldė sąnaudų augimą. Be to, dalis pernai augančių visų sąnaudų buvo susiję su vis dar tebediegiama bankininkystės platforma.

Beje, yra vienas sprendimas, bent jau trumpam galintis pašokdinti akcijų kainą. Rinka labai mėgsta žinias apie personalo mažinimą. Galbūt užbaigtas pagrindinės bankininkystės platformos įdiegimas taps proga kaip reikianti nurėžti administracines sąnaudas? Dabar visi taip skuba pasitelkti DI, kad tik atleistų žmones.  

Na ir galiausiai paskelbtos atnaujintos ateities gairės nebuvo pernelyg įkvepiančios. Vadovybė neatsisako tikslo bankui tapti „nacionaliniu čempionu“, bet tenka prastinti prognozes dėl pakoreguotų portfelio augimo tikslų, sumažėjus paskolų ir indėlių santykiui.

Anksčiau tikėtasi, kad šiemet kapitalo grąža sieks 13,5%, dabar – tik 10%. Prieš metus tikėtasi, kad 2026 m. bus 86 mln. Eur grynojo pelno, dabar prognozuojami tik 61 mln. Eur. Liūdnokai atrodo ir 2027 m., kai vietoje anksčiau planuotos 16% ROE ir 112 mln. Eur grynojo pelno bankas tikisi 13,5% ir 87 mln. Eur.

Vebinare banko vadovybė bandė įtikinti, kad veiklos apimčių augimas 11–13% yra geras tempas, svarbiausia – augti pelningai, sakė. Negaliu nesutikti. Bet neskamba ambicingai

Plačiau: https://www.vz.lt/lukas-investuoja/2026/03/02/lukas-investuoja-pardaviau-artea-banko-akciju-581383

Surašyta viskas teisingai. O didžiausias viso ko trūkumas - Vadovybė nepaaiškina, ką darys, kad būtų geriau, o tik konstatuoja, kad dabar blogai, bet stabilu
O čia visiškai sutinku su Luku: "Bet neskamba ambicingai"... Per kiekvieną invervių P. Masiulis sako, kad jo pagrindinis tikslas yra nustatyti ambiciją. Akivaizdu, kad Sinius su tuo nesutinka

jau informatiko galva nulėkė, atrodo, kad ir Siniaus dienos gali būti suskaičiuotos.