Prosai, nepamirštam tik, jog per pastarąsias dienas Euro bankai krito net ~16% (pvz DBK -19%, CBK -20% ir tt), tuo tarpu SAB nukrito viso labo 7%. Be to - dalis SAB kritimo yra paremta tik dėl jam vienam pritaikomų problemų, t.y. rizika jog atsiras bankų mokestis Lietuvoje, bei dėl to, jog siūlomi dividendai mažesni, nei rinka tikėjosi. Tad galima sakyti, jog SAB kaina į viražus Europoje reagavo nedaug, tad kažkokio didelio kilimo vien dėl to, jog/jei atšoks bankų akcijų kainos pasaulyje kažin ar labai verta tikėtis.

Daliuk sutinku ten buvo sarkazmas, iš kur tas sab kils jei didesnės babkės dabar realiai palauks ir nesidegins musu seklioj rinkoi bet va žiuriu kad busiu beveik pataikes, nu sekmės visiems

Yra tikimybė, nors ir menka, kad koncervai, stebėdami(jei jie stebi) kas dedasi bankiniame sektoriuje, papildomą mokestį bankams gali sumažinti. Kita vertus atmeskit nuo buvusios kainos 0.02, nes tiek didesnių divų dalies tikėtasi ir žinosit kokia kaina SAB "turėjo" laikytis. Bėda ne kils ar kris, bet koks fonas bankiniam sektoriuje. Vakar pranešta(jei kas nesekat), kad Šveicarijos centrinis bankas pažadėjo pagalbai 54 milijaradų paskolą, situacijai stabilizuoti. Tai galim tik įsivaizduoti kokio dydžio problemos ten būta, jei tos pagalbis vakar niekas nebūtų davęs. O ar ta problema pasitrauks, ar tik atidėta, kai tuo banku pasitikėjimas dugne, niekas nežino.

Credit Suisse has announced that it will take a CHF50bn ($53.7bn) loan from the Swiss central bank,
https://www.theguardian.com/business/2023/mar/16/credit-suisse-takes-50bn-loan-from-swiss-central-bank-after-share-price-plunge

ps: Europos bankai up 2procentais šią akimirką. Bet jų ir kritimas buvo 2x didesnis 7procentais. Tai faktiškai mūs atšokimas atitinka tą santykį.

GX, taip sutinku, apie bankinio mokesčio atidėjimą arba atsisakymą irgi buvau pagalvojęs. Bet jei kalbėti apie valdančiosios daugumos siūlomą modelį - tai vis tik jis ir taip veiktų (t.y. atsirastų mokėtinas mokestis) tik tada, jei bankai iš tikrųjų nenumatytas pajamas patirtų. T.y. reikia jog būtų išpildoma sąlyga, kad uždirbama bent 50% daugiau grynųjų palūkanų pajamų, nei anksčiau. Kad tai įvyktų - toliau turi kilti palūkanų normos bei mokamų indėlių palūkanų normų kilimas turi toliau atsilikti nuo paskolų palūkanų. Bet ši bankinė krizė gali padaryti taip, jog paskolų palūkanų normos nebekils taip stipriai, kaip tikėtasi (Euribor 6mėn jau dabar nučiuožė žemyn 3.46 iki 3.03, virš 10% kritimas!), bei tuo pačiu bankai gali norėti dėl saugumo pritraukti papildomų indėlių (tad didinti jų normas) bei išlaikyti rezervus (deja - tai gali reikšti ir mažinamus/nemokamus dividendus).

Tad teigiama naujiena, jog įstatymas, net jei bus priimtas, nebūtinai surinks papildomus mokesčius (arba jų surinks mažiau, ne iš pradžių galvota). Bet neigiama naujiena - jog apskritai bankai nebeturės to papildomo pelno (arba jis bus mažesnis, nei anksčiau galvota), na ir galimai dar mažinami/stabdomi dividendai

Kad jie nemoka normaliai už indėlius. Pinigų yra už dyką. O už kreditus lupa

Watcher, būtent dėl to ir norima priimti įstatymą Windfall Tax on Banks, nes paskolų palūkanos kilo daug, o indėlių atsilieka (beveik nekyla) - tad bankams susikuria nepelnytas pelnas, kuris priklauso ne nuo pačių bankų kažkokių tai super duper padarytų teigiamų sprendimų, sukurtos naudos visuomenei, padarytos plėtros ar pan - o būtent dėl susidariusių rinkos sąlygų ir ECB normų kėlimo. Tad jei naudą sukūrė ne komerciniai bankai, tą susidariusį priedą ir norima per mokesčius grąžinti visuomenei

Na tą burbulą moka politikai pusti prisidengiant piliečių gerove. O kas bus kai EURIBOR staigiai kris. Bankams siekiant sumažinti nuostolius leis piliečiams irgi staigiai mažinti indelių palūkanas, net jei indėlis bus terminuotas ar grąžins dabar atskaitytą virpelnio mokestį?

Cia ta Simkaus (musu Centrinio banko valdytojo) dainele yra gerai nuvalkiota Daliux. Geriau paaiskink kaip tas bankas kur gali lupti palukanas uz paskolas, turi pinigu skolinti. Tai gal QT turetu buti efektyvi ir nereiks cia jokiu WIndfall Tax on Banks. Atmink bet koks kisimasis i rinka yra Socializmo/Leftizmo priemones, kai norima nusavinti trumpalaiki pelna ir kisamasi i mokesciu sistema. Beje tas pats banko valdytojas yra ECB narys ir gali siulyti paspartinti QT, bet to nedaro. Tai nereikia cia ble, ble ...

Aleksandai, bus tas, kas jau yra įvykę - kils komisinių pajamos (pvz banko sąskaitos aptarnavimo mokesčiai, kortelių mokesčiai ir tt) kurie jau yra labai stipriai išaugę per tą laiką, kai jau vyko palūkanų normų kritimas, bei vėliau vyravo neigiamų palūkanų laikotarpis. Dabar kylant palūkanų normoms komisinių mokesčių gi bankai nesumažino ?

Ragna - nesivelsiu į diskusijas dėl QT, dėl CB'ų komerciniams bankams mokamų palūkanų už laikomas CB'e lėšas (kai jos surinktos pusvelčiui iš gyventojų/verslo) ir tt. Čia Kuodžio FB puslapyje galima ties tuo diskutuoti. Lietuvos Bankas neša siūlymus ECB - tik ten kaip žirniais į sieną. Koks LB balso stiprumas viso ECB lygiu turbūt suprantate

O jei siūlote į bankų veiklą nesikišti ir vadinate tai Socializmo apraiškomis - tai gal iš tikrųjų taip reikėtų padaryti. Pvz nuimti visas subsidijas, skolinimą iš ECb ir tt. Tik kur tada atsidurtų visi tie bankai, bei pati visuomenė ir ekonomika. O gal tiesiog pripažinime, nors bankai nors ir komerciniai/privatūs, bet labai priklausomi nuo Centrinių bankų (kurie priklauso valstybėms), jų teikiamų finansinių instrumentų, bei esant reikalui dėl jų netinkamų priimtų sprendimų yra net gelbėjami visuomenės pinigais.

150 mlrd. € subsidija Europos bankams per metus yra tiek pat, kiek visas metinis ES biudžetas. Ilgainiui kalba eina apie trilijoną.Tai jau net nebe naudingas leniniškas id-zmas, o gerokai blogiau. [Kuodis]

Tai va - klausimas kur čia tas socializmas - subsidijose bankams, ar nore per daug išpūstus pelnus žmonių/verslų sąskaita apmokęstinti ir per mokesčius grąžinti visuomenei ...

Valdžia moka pigiai ppjarintis prieš rinkimus. Po rinkimų nors tvanas. Tiesa galima tokį dalyką pasiskaičiuoti Pvz SAB Indėliai 24-36 mėn. – 3 proc., o sudarant indėlio sutartį 48 mėn. ir ilgesniam laikotarpiui – 3,5 proc.Tad jei dėl kokių neapibrėžtų ekonominių problemų. ECB staiga imtų mažinti Euribor palūkanas per metus iki 1 proc. Tie 3.5 procento vilksis mažiausiai dar 3metus. Klausimas tik kiek tokių indėlininkų, žinant kokia infliacija, pasirįžtų tokiam laikotarpiui pinigus įsišaldyti. Kita vertus žinau bobutę, kuri tiesiog laiko už 1proc ir laiminga. Tai čia išimtinai eitų kalba apie pencinio amžiaus žmones, kur duoda pinigus "pasaugot"ne koinėje.

Kodėl bankai turėtų pradėti mokėti palūkanas uz indėlius, jie jiems indėlių pasiūlos netrūksta? Ne taip rinka veikia.

man pvz kelintą kartą , skambina. kad pinigai sąskaitoje guli ir bankas negali jų naudoti. tai aš sakau , kad bankelis palūkanų nemoka. tai dabar jau siūlo 1.75 metinių/i]

skandinaviske enskilda banken seb , jau siūlo 2.5 proc palūkanas.taip , kad bankeliai prisidirbo su indėlių neigiamomis palūkanomis. ir indėlininkai su pinigais , atsuko - subines.

Kas čia vėl tik pietūs praeina ir pradeda bankeliai jau kelinta diena nerti į dugną, juk ipylė ten tu frankų kiek skaičiau, tai kame dabar problemos

Pavalgius gal smegenys prašviesėja. Čia kaip po sekso.

taigi suk ratukus, ir vargo neturėsi, ši savaitė labai patogi

Grynieji irgi yra investicija - kada statai už kitų turto klasių pigimą. Priedo, tai pati likvidžiausia priemonė

Na ka bankinio sektoriaus veikėjai nejauku prieš savaitgalį , bet kaip sakant šampaną geria ir griažias panas gvoltavoja drasiausieji, kažkiek isikroviau pabaltijo bankinio sektoriaus vp momentas nejaukus bet ...

Matant eu banku kraujavima tai sab kai granito uola 👊👍

Jau -5,5%
https://www.marketwatch.com/investing/index/sx7p?countrycode=xx