Autorius | Žinutė |
2016-10-31 20:19 #490813 | |
Buvo cia toks vienas nepiktybinis, kai ruonis pingvina dulkino.
https://www.youtube.com/watch?v=oViMaEEK6ws Learning often consists of learning what not to learn.
|
|
2016-10-31 21:55 #490823 1 1 | |
Taip mano draugai, ruonis - evro sajuzas, pingvinas - Lietuva, ahahahaha
|
|
2016-10-31 22:23 #490824 1 | |
Apci [2016-10-30 17:30]: Europos komisija prognozuoja 2060 metams 1.8 mln. gyventojų Lietuvoje (žr. Fig.1). Tuo metu jau būsiu pensijoje. Šiuo metu darbingo amžiaus gyventojų yra apie 2 mln. (15-64 metų amžiaus grupė), o pensijinio amžiaus - 0.55 mln. Išsipildžius EK prognozėms, po 43 metų Lietuvoje bus 1 mln. darbingų piliečių ir 0.46 mln. pensininkų. Laikant, jog aktyvių darbo rinkoje procentas išliks toks pat, turime dirbančiųjų sk kritimą nuo 1.35 mln iki 0.675 mln. Grubiai tariant, šiuo metu 2 dirbantieji išlaiko 1 pensininką, kai 2060 metais 1 dirbantysis išlaikys 1 pensininką. Kadangi sodra skirsto pajamas gaunamas nuo dirbančiųjų, pensija mažės 2x. Matysim The Walking Dead N-ąjį sezoną. Tokia pat prasta situacija laukia visoje ES (žr. Fig.2). Gyventojų sk drastiškai mažėja lyginant su bet kuriuo pasaulio regionu. Per 25 metus ES gyventojų skaičius 45 metų amžiaus grupėje susitrauks 30%. Taip kad reikalingos pensijų reformos. Įsipareigojimai pensininkams nebeatitinka realijų ir vieninteliai būdai palaikyti sistemą be reformų yra kviesti/ įsileisti imigrantus iš kitų pasaulio regionų, kurie mokėtų mokesčius ir tuo pačiu pensijas jau esantiems pensijoje gyventojams. Manyčiau tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl Merkel kviečia 'Sirus' į ES. Vokietijoje gyventojų sk. mažėjimas didžiausias lyginant su kitomis didžiosiomis ES valstybėmis. Kol kas antplūdžio pakankamo nėra, tad kaip ir Japonijoje ECB palaikys žemas palūkanų normas ir taip parems valstybių išlaidavimą, verslą ir t.t. Kol kapitalistines kiaules lobs tol visi kiti skurs ir kuo toliau tuo labiau. Viena tokiu kapitalistiniu kiauliu yra Apple. Nors lobsta ir lobsta, bet mokesciu nemoka. if you fail to plan, you plan to fail
The Undercover Economist |
|
2016-11-01 00:56 #490832 4 | |
Na mirk is juoko ,keikiat kapitalizma ,o prie atviru siena pirmi ten skuodziat
p.s. Ir kalta zmogiska prigimtis(godumas savanaudiskumas),o ne sistemos ar santvarkos. |
|
2016-11-01 08:56 #490842 | |
Kalta ne prigimtis, o asmenys, kurie savo neveiksnumu toleruoja vagis, žudikus ir pnš. Kaip imunitetas žudo vėžines ląsteles, taip žmonės privalo likviduoti tarp savęs egzistuojančias padugnes. O jie už jas balsuoja ir kaip balvonai mosikuoja vėliavomis... Tai čia belekokią santvarką jiems primesk - vistiek 80+ proc. žmonijos baigsis blogai.
Neveiksnumas toleruojant nusikaltimus irgi privalo būti baudžiamas (kažkaip) |
|
2016-11-01 10:35 #490845 4 | |
Kadangi hellowynas, kai sako, tai keli niurus pastebejimai i tema. Brukstelesiu cia, gal kam nors pravers.
Demografija yra tokia, kokia yra, tai amziaus trendai, ne ketveriu metu 'pasipolitikavimo' ciklai. Kartais juokingai atrodo tie rustus, sunerime veidai, spres jie mat demografija, testosterono lygi pirma tegul pasitikrina, nes kalbos kelia pagristu itarimu. Nereikia cia gasdintis, o i realybe ziureti atmerktomis akimis. Arto klausimas kitoje temoje nelabai teisingas. Ty. ne kaip pensijos pakeis demografija, bet kaip demografija pakeis pensijas. Perkamaja galia. Viena aki primerkus, Eurozona turi labai nemaza rizika panirti i stagfliacija. Ty. Nedidelis augimas, padidejusi infliacija, aukstas arba augantis nedarbas. Prielaidos per dvi medalio puses isorinius/vidinius faktorius: 1. Infliacinis spaudimas. Isoreje: 'inputai' arba zaliavu kainos. Pirmiuosius ziedelius jau matome. viduje: 'laisva' pinigu politika. (neturime alternatyvos, reikia reaguoti i cikla) 2. Strukturines bedos. Isoreje: konkurencingumo issukiai. Viduje: metai is metu - daug kalbu, mazai darbu. Neefektyvus, ispusti viesieji sektoriai. Privataus sektoriaus per didelis reguliavimas. 3. Pinigu sajungos struktura. Is esmes neleidzianti vykdyti klasikines pinigu/izdo politikos. (daug nariu, daug izdu, daug politiku, daug 'geroviu', zodziu visko per daug ) Tai siame kontekste, visiems faktoriam pradejus groti unisonu, turesime tai, ko nenoretume tureti. Ir ilgam. Bent kelis politinius ciklus. Kas dabar bus laimetojai/pralaimetojai pensiju kontekste. Nominaliai laimetojais bus 'perskirstytojai', biudzetai, taciau jei pensijas indeksuosime, jos lagins labiau nei alagalapiai. O algalapiu bus maziau arba tiek pat kainoms augant. Tad pensiju augimas (nesant ukio augimo) bus tik 'ant popieriaus'. Na politikams to pakanka. Asmeniskai laikau tai pralaimejimu. (cia nelieciu kitu socialiniu ismoku) Alternatyva - kapitalo rinkos. Kapitalo rinka is esmes yra diskontavimo mechanizmas leidziantis tureti isankstines 'pozicijas' apie salies uki ateityje. Ty. perskirstymu gristas mechanizmas yra veluojantis (lag), kai tuo atrpu kapitalo rinkos yra vedantis (lead). Turint sistema paremta kapitalo rinka, politikai butu 'ireminti' tam tikrais klausimais. Kadangi tai "vedantis" instrumentas, ir ju pozicijos ar sprendimai iskart butu diskontuoti, rinkejai (busimieji pensininkai) iskart tai pajustu savo kisene. Automatiskai politiku lauktu atitinkamos rinkeju padarytos isvados prie balsadezes. Bei busimieji pensininkai turetu paskatas dazniau pasidometi savo 'ateitimi'. Sita sistema atsiras arba per kancias arba protingi zmones ateja i valdzia sugebes tai igyvendinti esant parankioms makroekonominesm aplinkybems, 'uzbegant kancioms uz akiu'. Beje kapitalo rinkos dalyviai, tinkamai perbalansave portfelius stagfliacijos metu, bus laimetojai taip pat. Visi suprantame kieno saskaita. Pigiu politiniu sprendimu. (augimo nera arba menkas) Kapitalo apmokestinimas nekonkurencingais tarifais isvis yra kvailyste. Nes toje pacioje Eurozonoje yra saliu kuriuos ranka pabuciuos uz buvima po ju veliava. |
|
2016-11-01 10:48 #490846 | |
ThePope,
tai koks siūlymas? Prisiskolinti pigiai ir ilgam maksimaliai kiek tik gaunasi ir kurti valstybinį pensijų fondą? Hmzzz... Jau dabar matau antraštes žiniasklaidoje, kai bus tenderiai tokio fondo valdytojams |
|
2016-11-01 11:03 #490847 | |
Svieciasi taip, sokiruojanciai skamba, bet skolos turejimas 0% aplinkoje bei stagfliaciniu scenarijum trunkanciu tarkim maziausiai 5-10m, su tinkama alokacija, "mazai, atvirai ekonomikai", gali buti win-win-win. Nesakau, kad taip nutiks. Kokia diena, tokia tema.
p.s. Jei ziniasklaida itikinsi, rasys taip kaip tikes. O tiketi yra kuo. Nuo skaiciu iki vertybiu pagrindziamas dalykas. |
|
2016-11-01 11:06 #490848 1 | |
Senuk, nieko išradinėti nebereikia. Reikia didinti pensijinį amžių iki tiek, kad žmogus išėjęs į pensiją, ja galėtų pasinaudoti tik 4-5 metus.
Prie rusų pensijinis amžius vyrams buvo 55, dabar Lietuvoje 65, Vokietijoje 67, kitur Europoje 70, Skandinavijoje jau kalbama apie 75, Australijoje planuojama ateityje -80 padaryti. Kas per įprotis išeiti į pensiją ir dar pusę amžiaus gyventi? Kapitalizmas gi už lango. |
|
2016-11-01 11:17 #490850 | |
Pasiskolinus 20-25 mlrd. skola pasiektų 100% BVP. Bet tiek būtų aiškiai per mažai. Vis tiek dar keletą dešimtmečių galiotų tarpinis variantas tarp Sodros ir fondo. Bet žinoma, tai būtų gera pradžia ir akstinas geresnei ateičiai.
|
|
2016-11-01 11:20 #490853 | |
Dabar ikalkuliuok 10m stagfliacijos, ar svelnios stagfliacijos. Ty realus bvp mazas, didele infliacija, nominalus 'didleis'. Kaip tai pakeis skolos/bvp santyki laikui begant, ir kaip tai pakeis kapitalo pozicija, laikui begant. Musu skolos pozicja butu 'generuojanti graza', kai tuo tarpu Eurozonos kaimynu 'pravalgyta', buitiskai snekant, arba nieko negeneruojanti.
Deleverinti vis tiek reikes. Vienaip ar kitaip. Turint omeny, musu pinigu sajungos ypatybes, man piesiasi toks scenarijus. Sajungos subyrejimo atveju, vel butume laimintys. Skolu mutualizavimo atveju - laimintys. |
|
2016-11-01 11:27 #490854 | |
ThePope,
tai čia labai gražus scenarijus, sutinku, kad netgi įmanomas. Bet vis dėlto prachallenge'insiu dar šiek tiek: - o kas bus, jei stagfliacijos ir nebus? - o jei ji bus, kur dėti fondo kapitalą? Į emergingus, KInija, JAV? - kas bus kai sodros nebebus, o visos įmokos nueis į vartojimą? Taigi "maža atvira ekonomika" sprogs nuo vartojimo ir NT burbulų |
|
2016-11-01 11:28 #490855 | |
Senuk, iš ko Lietuva skolas grąžins, nulinių ir neigiamų palūkanų era baigiasi. Pakankamai greitai palūkanos pasieks beveik 10 proc, kaip ir tavo laikais, kai buvau jaunas ir gražus. Kitas momentas, senstant Europai, kiek laiko Vokietijos pensininkai dar norės šerti ir likusius Europos pensininkus. Dotacijos iš ES irgi baigsis. Pats žinai kokie savanaudžiai yra pensininkai.
|
|
2016-11-01 11:49 #490860 | |
1. cia ypatingai sudetingas klausimas. Neturiu atsakymo, kol kas. Kai turesiu ka nors apciuopiamo, parasysiu. Abejoju ar ECB turi atsakymus, ar EU finansu industrija turi. Cia toks. Na.. zinai. Arba, arba. Variantai yra keli. Augimas, infliacija, subyrejimas. Visi saviti. Istorija irgi ivairiu eskizu pripiesusi yra.
Trumpai tariant. Jei EZ auga (realus bvp, kapitalo pozicija reiksmingai auga nes kapitalo rinkos diskontuoja salies ukio augimo perspektyva, skola/bvp mazeja) - laimim. Jei EZ infliuoja (realus neauga, auga nominalus, skolos/bvp mazeja) - laimim. Jei subyra. Greiciau laimim nei pralaimime. Tiesa, didziausia rizika yra patekimas i 'depresija'. Tada pralaimetume daugiau nei laimetume. Tiksliau, gal ne daugiau, bet greiciau, del tu paciu rinkos mechanizmo veikimo desniu. 2. Ir taip ir ne. Reiketu placios diskusijos. Kokie svoriai vietos rinkose vs. isores. Rinkos tiek globalios, tiek atviros, tiek likvidzios. Rizikos valdymui galimybiu ir instrumentu yra toks platus spektras, kaip niekada. 3. Sodros nereiketu panaikinti visiskai. Sis tarifas butu labai puikus fiskalines politikos instrumentas reguliuoti vietinei paklausai. (kadangi neturime savos pinigu politikos) Bet tarifas turetu mazeti palaipsniui, atsizvelgiant i verslo/skolos cikla Eurozonoje. Mazesni mokesciai = didesnis vartojimas. Kol EZ persitvarkytu ir pradetu realiai augti. Panaikinti ji visiskai ar palikti arsenale turetu diskutuoti kaire su desine. Kad islaikyti politinio diskurso 'veida' rinkeju tarpe. Is esmes, siulymas, yra 'mazai, atvirai ekonomikai', front-runninti EZ politika arba atsidurti 'kreives priekyje'. |
|
2016-11-01 12:16 #490862 1 | |
Diskusija nukrypo į klausimą : Pasiskolinti kiek galima daugiau, pravalgyti ir tikėtis, kad mums skolas nurašys.
Vienas iš pagrindinių kapitalizmo pamatų yra "Skolų negalima dovanoti" Todėl niekas mums neleis nedirbti ir laimingai gyventi. Istorija visada kartojasi. Jau toks atvejis buvo, kai dolerio palūkanos buvo mažos, pusė afrikos ir lotynų amerikos prisiskolino pigiai, pravalgė ir vėliau dolerio palūkanos šoko net iki 20 proc. Ko pasekoje visos tos šalys papuolė į skolų vergiją, nes grąžinti pinigų nebuvo iš ko, pinigai buvo pravalgyti. |
|
2016-11-01 12:24 #490864 1 | |
Krosneliau, ne diskusija nukrypo, o tu nuykrypai. Skaityk is naujo, nes neteisingai supratai helovyno ideja.
|
|
2016-11-01 22:38 #490895 | |
Sezam [2016-10-31 22:56]: Na mirk is juoko ,keikiat kapitalizma ,o prie atviru siena pirmi ten skuodziat p.s. Ir kalta zmogiska prigimtis(godumas savanaudiskumas),o ne sistemos ar santvarkos. As galiu tave patikinti kad UK laukinio kapitalizmo maziau nei Lietuvoje (Lietuva puikiai mokosi is JAV - laukinio kapitalizmo motinos) ir daug labiau komunistine nei kas nors galit izivaizduot. Ne kapitalizme ar komunizme bedos, o sistemose. Tokiose atsilikusiose ir nedemokratiskose valstybese kaip JAV sistemos braska per visas siules. Monetarine, propagandos, karo ir t.t.t. if you fail to plan, you plan to fail
The Undercover Economist |
|
2016-11-10 01:16 #491692 2 | |
Taigi, krizės scenarijus.
Prasideda viskas nuo labai paprastų ir aiškių dalykų. Šiuo metu matau tris. Pirmas - tikėtina jis bus pradžia. 2017 metais ES parama sumažėja tarkim 15%. Dėl Brexit - tai yra UK dalis EU biudžete apytiksliai. Manau čia minimumas, bet jeigu pateiksit tikslesnius skaičius būsiu dėkingas. Taigi natūraliai biudžeto pajamos ES paramos pavidalu sumažėja 300 mln litų. Šitas skaičiukas nevisai teisingas, nes ES parama papildomai į biudžetą dar atneša bent 20% (minimaliais skaičiavimais pvm, akcizai, gpm ir pan.). Taigi turim 360 lemų. Tai jau kažkur suapvalinus 4% deficitas, neskaitant suplanuoto 2%. Taigi turim 6% deficitą. Na reikia kažką apkarpyt, reikia pakelt mokesčius. Labiau pakelt mokesčius, nes karpyt nėra ko - ir taip visur "trūksta". Na ką, NT mokestis, auto mokestis, GPM, VSD ir dar krūva naujų mokesčių tiems, ką santykinai lengva administruot. Taigi pirmoji bangelė: Mažėja ES parama: 1) Ant ES vamzdžio sėdintys versliukai ir visokie biudžetiniai dariniai 15% bankrutuoja - sakykim atleidžia 15% darbuotojų. Grubiais skaičiavimais valstybinių ir pan. versliukų turim 600 tūskt. darbuotojų, taigi turim 90 tūkst. bedarbių. Imant 90 tūkst. vid. (tikrai ne minimumą) altyginimo PSD = 780 EUR * (na labai min. apskaičiavimais žmogus nuo popieriaus sumoka 65%) 0.65 * 90 000 = 45 lemai ne į biudžetą. Neskaičiuojam išeitinių, pašalpų ir kitokio š. -2% 2) Visos dinozaurų kontoros alia Ambergrid, Klaipėdosnafta, PST, ESO, ir pan. gauna stiprius apyvartos sumažėjimus, nes žmonės ir įmonės pradeda realiai taupyti, nebepirkti arba negali išsimokėti. Tarkim -2% biudžetui. 3) Pakelti mokesčiai ir bedarbystė labai išjudina pirkimą Lenkijoj ir įvairias šešėlio formas. Akcizai, PVM krenta taip dar +15% iš akies. Tarkim -3% biudžetui. 4) Emigracija. Ką dabar šeima gyvena Lietuvoj, žmona su vaikais aria už vidutinį ir prižiūri vaikus, vyras aria Norgėj, tai jau taps visiška beprasmybe. Žmona su vaikais išvažiuos į jau paruoštą dirvą. Emigracija augs (AUGA, jei pažiūrėt į grafikus) eksponentiškai. Tarkim -1% per metus už vien tik GPM ir PSD. 5) Pakelti mokesčiai fiziniams, emigracija, galbūt belenkokie desperatiški veiksmai tame tarpe ir mokesčiai juridiniams visus tokius Barklays, Ikeas ir kitus versliukus labai greit 2-3 metų bėgyje iškraustys galutinai. Tarkim -2% biudžetui. Turim 16% deficitą 2017-2018 metais, bet dar ne viskas čia įtraukta. Sekantis straipsnis apie NT burbulą. |
|
2016-11-10 07:58 #491702 2 | |
Pati pradžia jau klaidinga (nekalbant apie litus
Pirmas - tikėtina jis bus pradžia. 2017 metais ES parama sumažėja tarkim 15%. Dėl Brexit - tai yra UK dalis EU biudžete apytiksliai. UK derybas pradėti tikisi tik kitų metų pavasarį, jos turi būti baigtos per 2 metus, jau turim 2019 pavasarį. Kas bus suderėta derybose, koks bus išėjimo tvarkaraštis, įskaitant įmokas/išmokas į ES biudžetą, visiškai per anksti spėlioti. Toliau komentuoti nėra prasmės. |
|
2016-11-10 08:05 #491704 | |
UK visokiausiu ismoku pavidalu gaudavo ir gauna daugiau is EU biudzeto nei sumoka.
"I am not young enough to know everything."
- Oscar Wilde PS autams profesines paslaugas teikiu skubiai ir nemokamai. |