Sumažinta suma, kurią galima išieškoti per mėnesį iš skolininko:

http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=259819



Siekiant paskatinti skolininką laisvai siekti skolos grąžinimo, nustatyta, kad iš paskutinio būsto nebus išieškoma, jeigu skolininkas pateiks antstoliui įrodymus, kad visą sumą gali padengti per 18 mėnesių ir tai iš tikrųjų vyksta.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios minimalios mėnesinės algos, tačiau, pasak ministro, Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad iš skolininko sąskaitų galima išieškoti visa apimtimi, su tam tikromis išimtimis. „Esamas reguliavimas reiškia, kad skolininkas vykdymo procese gali būti paliekamas be jokių lėšų. Sprendžiant šią problemą, projekte numatyta, kad iš skolininko sąskaitos kiekvieną mėnesį gali būti nurašomos tik minimalių vartojimo poreikio dydį neviršijančios lėšos, vadinasi, jeigu skolininkas gauna, pavyzdžiui, minimalų darbo užmokestį, tai galima išieškoti iki 245 eurų. Tai labai gera priemonė apsaugoti skolininko interesus, juolab kad skolininkas neliktų visiškai be nei vieno euro savo pragyvenimui tenkinti“, – pristatydamas projektą sakė E. Misiūnas.

Civilinio proceso kodekso pataisomis sumažinti ir 736 straipsnyje nustatyti išskaitų dydžiai, tokiu būdu skolininkams suteikiant galimybę patenkinti bent minimalius poreikius.

Ministro teigimu, šiuo metu skolininkui, gaunančiam minimalų atlyginimą ir turinčiam dvi ar daugiau vykdomų bylų, išskaitoma 50 proc. darbo užmokesčio, tad jam pragyvenimui lieka tik 180 eurų. Priimtais pakeitimais kodekse įtvirtinta, kad iš minimalios mėnesinės algos neviršijančių pajamų būtų išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc., o iš minimalią mėnesinę algą viršijančių pajamų 50 proc., (šiuo metu yra 70 proc.).

Patikslintas ir galiojančio teisės akto 739 straipsnio 8 punktas: jei skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos išskaitomos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos.

Atkreiptinas dėmesys, kad atskiri priimto teisės akto straipsniai įsigalioja skirtingu metu.

Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 150 straipsnio 4–6 dalyse nurodyti išskaitų dydžiai atitinka Civilinio proceso kodekse nurodytus išskaitų dydžius, atitinkamai pakeistas ir Darbo kodekso 150 straipsnis (projektas Nr. XIIIP-1654(2). Balsavimo rezultatai: už balsavo 85, prieš ir susilaikė po vieną Seimo narį.

Tokios neblogos lengvatos nusimato:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/889672c07c4c11e8ae2bfd1913d66d57

GPMĮ 21 straipsnio 1 dalis papildyta 4 punktu. Nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš 2019, 2020 ir 2021 metais gautų pajamų turės teisę atimti sumas, atitinkamais metais sumokėtas už paties gyventojo ar jo sutuoktinio naudai atliktus pastatų ar kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto (išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą)) darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) iki 18 metų priežiūros paslaugas, kai darbus atlieka ar paslaugas suteikia Lietuvoje įregistruotas ar registruotis privalantis asmuo.