VMI 2019-03-22 dienos raštas

Trumpai: gyventojo įsigytas administracinės, viešbučių, prekybos ir kitas NT (ne gyvenamosios paskirties), kuriame nuolat gyvenama, iki 2019.12.31 nesurinkus:
1) dokumentus, įrodančius, kad gyventojas daugiau gyvenamosios ar sodų paskirties nekilnojamojo turto neturi, ir
2) dokumentus, įrodančius asmens faktinį gyvenimą tose patalpose, ir
3) dokumentus, pagrindžiančius komunalinių paslaugų teikimą tokioms patalpoms,ir
4) dokumentus, įrodančius, kad gyventojas deda visas pastangas, tam kad pakeistų kitos paskirties nekilnojamojo turto paskirtį į gyvenamąją;

nuo 2019.01.01 bus apmokestinamas netaikant neapmokestinamojo dydžio (220 000 EUR). T.y nuo pirmo EUR mokestinės vertės reikės mokėti 1% NTM (nekilnojamojo turto mokestis). Pvz. nuo 50k buto, kuris nėra gyvenamosios paskirties o yra administracinės paskirties pastate reikės mokėti 500 EUR/metams.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –
VMI prie FM) informuoja, kad:
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 4 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymime, kad NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 eurų, neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18
metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo anksčiau minėto nekilnojamo turto bendra vertė, neviršijanti 286 000 eurų, neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.
Tačiau kitos paskirties nekilnojamasis turtas, negu išvardytas anksčiau (pvz., administracinės, viešbučių, prekybos ir kt.), esantis Lietuvoje, nuosavybės teise priklausantis gyventojams ar jų įsigyjamas, yra apmokestinamas NTMĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo jo vertės.
Pažymime, kad NTMĮ 11 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro ir
Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, turto vertintojas (VĮ
Registrų centras) pateikia mokesčių administratoriui. Todėl, nustatant prievolę deklaruoti ir
sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, VMI prie FM remiasi ir vadovaujasi Nekilnojamojo turto
registro duomenimis, kuriuose yra nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis.
Primename, kad gyventojams, įsigijusiems kitos paskirties nekilnojamąjį turtą (pvz.,
viešbučių, administracinės, prekybos ir kt.) ir kuriose yra faktiškai gyvenama, VMI prie FM,
atsižvelgdama į faktines aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių
administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi ir 10 straipsniu, tokias patalpas mokesčių tikslais
pripažindavo gyvenamosiomis, jeigu gyventojas pateikdavo visumą duomenų pagrindžiančių, jog
tos patalpos yra faktiškai gyvenamos. Taigi, gyventojas privalėjo pateikti visus šiuos duomenis:
1) dokumentus, įrodančius, kad gyventojas daugiau gyvenamosios ar sodų paskirties nekilnojamojo turto neturi, ir
2) dokumentus, įrodančius asmens faktinį gyvenimą tose patalpose, ir
3) dokumentus, pagrindžiančius komunalinių paslaugų teikimą tokioms patalpoms,ir
4) dokumentus, įrodančius, kad gyventojas deda visas pastangas, tam kad pakeistų kitos paskirties nekilnojamojo turto paskirtį į gyvenamąją. O papildomas įrodymas, leidžiantis daryti prielaidą, jog kitos paskirties nekilnojamasis turtas yra faktiškai naudojamas gyvenimui – vėlesnis jo paskirties pakeitimas į gyvenamąją paskirtį.
Taigi paskutinius kelerius metus šiais išdėstytais pagrindais buvo suteikta galimybė per protingą terminą (pereinamąjį laikotarpį) pakeisti kitos paskirties nekilnojamojo turto paskirtį į gyvenamosios, todėl šios nuostatos bus taikomos iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei iki šio termino turi būti pakeista nekilnojamojo turto paskirtis.

Nuo 2019-01-01 PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatyta 0 proc. (naujai įkurtoms įmonėms su apyvarta iki 300 000 EUR) arba 5 proc. Pelno mokesčio lengvata mažoms įmonėms yra taikoma plačiau.

Susijusių įmonių – taip, kaip jos suprantamos pagal PMĮ 5 str. 3 dalį – 300 000 Eur metinių pajamų suma ir darbuotojų vidutinis skaičius (10 žmonių) apskaičiuojami sudėjus kartu. Jeigu pvz. vieno akcininko valdomos dvi ar daugiau UAB galės taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, jeigu bendros visų įmonių metų pajamos bus ne didesnės kaip 300 000 Eur, o visų įmonių bendras vidutinis darbuotojų skaičius – ne daugiau kaip 10 žmonių.

VMI paaiškino, kokių reikia įrodymų, kad Nekilnojamojo turto mokestis (NMT) už negyvenamosios paskirties patalpas būtų laikinai neskaičiuojamas:
- tai dokumentai, patvirtinantys, kad gyventojas ten deklaravo gyvenamąją vietą,
- kad ten faktiškai gyvena (naudojasi komunalinėmis paslaugomis),
- kad neturi kito gyvenamosios ar sodų paskirties NT,
- dokumentai, kurie įrodo, kad gyventojas kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl patalpų paskirties pakeitimo.

Šie dokumentai leis NTM neskaičiuoti už 2019 metus. Jeigu paskirtis iki 2019-12-31 nebus pakeista, nuo 2020 metų reikės skaičiuoti NTM.

Prikabintos bylos

GYVENTOJAMS APIE NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTĮ.pdf (468.1 kB, 25 Kartai)

Vienas didelis LOL mūsų VMI.

VMI paaiškino, kokių reikia įrodymų, kad Nekilnojamojo turto mokestis (NMT) už negyvenamosios paskirties patalpas būtų laikinai neskaičiuojamas:
- tai dokumentai, patvirtinantys, kad gyventojas ten deklaravo gyvenamąją vietą,
- kad ten faktiškai gyvena (naudojasi komunalinėmis paslaugomis),
....

Čia ne LOL`as, o pagalba atliekant patalpų paskirties keitimą.

https://www.lzinios.lt/Ekonomika/pasitikrinkite-ar-jusu-butas-ne-viesbutis-gresia-rimti-nemalonumai/250292

https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2019/02/12/news/patalpu-paskirtis-paaiskino-kuo-rizikuoju-pirkdamas-poilsio-ar-kurybines-patalpas-gyvenimui-9208766/

Ir pas mus forume, NT pulsas, šiais metais diskutavo apie negyvenamosios paskirties name (administracinės patalpos) buto pirkimą - kaina nuo buto toje pačioje vietoje, kitas namas, skyrėsi 11-16% (mažesnė).

Be reikalo mažesnė.
Nuomojant, mažai kas kreipia dėmesį ar patalpos administracinės, ar gyvenamosios.
Žinau daug lietuvaičių, kurie tik ir perka/ieško administracinės paskirties patalpas(ų), suremontuoja ir nuomoja, nes dėl tokių subjektyvių pažiūrų, jos parduodamos pigiau.

Laimi tik tie, kurie nuomoja nes perka pigiau nei netoli parduodamo buto kvadrato kaina...

Nežinau kur, tai pabandysiu užduoti klausimą čia:

- neseniai sužinojau, kad užregistravus įmonę Olandijoje bet vykdant veiklą Lietuvoje gerokai mažiau reikia mokėti mokesčių.

Gal yra kas praktiškai išanalizavęs tą dalyką ?

Yra nemažai aplinkybių, kai mokestinė ekonomija neveikia.
Pirma, reikia įsitikinti, kad Olandijos įmonei veikiant Lietuvoje, tai nesiskaitys "Nuolatine buveine".
Apibrėžta čia - 5 str.:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.896A74D75EC0

Jeigu veikla atitiks nuolatinės buveinės sąvoka, mokesčiai bus mokami Lietuvoje pagal LT įstatymus.