Nenoriu priešpastatyti Europos "rusų pasauliui", Amerikai, Afrikai, Izraeliui ar kam nors. Nenoriu rašyti apie politiką, nes tik nedidelė gyvenimo dalis daugumai žmonių.
Paskaičiau spektaklio "Didvyrių aikštė“ anotacją.....
<Nes padėtis dabartinėje Austrijoje yra „dar daug blogesnė nei prieš penkiasdešimt metų“. Jozefo Šusterio likimas politinėje dramoje akivaizdžiai parodo politinę, moralinę ir dvasinę situaciją Austrijoje...>
Visur girdime, kokia Europa patapo supuvusi ir pasmerkta žlugti.
Taip, Europa labai įvairi. Žmonės irgi skirtingi, jų problemos skirtingos. Bet aš matau ekonomikos, kultūros vystymąsi ir gražų bendradarbiavimą t.y. problemų sprendimą ar išeičių ieškojimą.

Taigi užuot džiaugiasi tuo kas yra gero ir spręsdami problemas (tai ne pandemijos, ne visuotinis badas, žemės drebėjimas ar dar kokios katostrofos) laužome sau ir kitiems rankas, kalbėdami apie kažkokią mistinę pabaigą.
Man tai panašu apie bobos iš pasakos apie auksinę žuvelę užgaidas.

Dar viena slamsto tema...

deja, bet sutinku su kolega starteris.