Suprantu jusu "patriotiskuma" savo platformos atzvilgiu, bet kuo remiantis teigiate, kad uztikrintos NT paskolos yra rizikingesnes negu niekuo nepadengtos vartojimo paslaugos ? Logiskai mastant turetu buti atvirksciai - LTV yra ne daugiau 75% estate guru atveju, taigi net kritus NT kainoms 25% uzstato verte padengia paskola. Be to yra dar asmenine vadovo garantija, taigi isieskojimas nukreipiamas papildomai dar i fizini asmeni. Ir tai vadinate rizikingesne paskola ?
Mintos atveju sutinku del pacios platformos rizikos, bet siuo atveju turime dvi papildomas garantijas -kredita isdavusios imones garantija ir paties kredito gavejo paskolos reikalavimo teises, kurios lieka netgi Mintos kaip platformai bankrutavus.
O Bondoros atveju mes turime tas pacias vartojimo paskolas ir aukstesnes netto palukanas nei Paskolu klubo, nors jie veikia ir Estijos bei Suomijos rinkose, kuriose kaip jus teigiate turetu jau buti mazesnes nei Lietuvoje.

As dar noreciau prideti kad jei Mintos ir toliau tokiais tempais augs tai pamazu taps too big to fail

Šiaip tie 75% LTV labai retai būna. Dažniausiai apie 60% LTV būna, bet būnant išrankiam galima prisirinkti investicijų ir su mažiau nei 50%. Mano portfelyje yra LTV 25%, 50%, 55% + vadovo asmeninė garantija. Sunku patikėti, kad tokia paskola yra labiau rizikinga nei "paskola vartojimui".

Dar palyginimui nuėjau į Swed internetinę paskolų skaičiuoklę:

Tipinis bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo pavyzdys
Jei imtumėte 3 000 Eur vartojimo kreditą, kai sutarties trukmė (ir kredito grąžinimo terminas) – 5 metai, taikant 16 % metinę fiksuotų palūkanų normą, mokant banko nustatytą minimalų kasdienių paslaugų mokestį (0,70 Eur per mėnesį), 45 Eur sutarties administravimo mokestį, mėnesio įmokas 74 Eur mokant anuiteto metodu, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma būtų 18,8 %, o bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma būtų 4491 Eur.

Manau, kad ir kituose bankuose panašiai bus, t.y. bankai paskolas vartojimui laiko labiau rizikingomis nei paskolas su NT įkeitimu.

Aš tikiu, kad vietoj to 18.8% galima kažkiek nusiderėti, bet tai ką daro Paskolų klubas, dalindamas vartojimo paskolas po 6%, tai sunkiai paaiškinama. Dalis investuotojų yra naujokai, tokie kaip tunks ir nesupranta ką daro. Jie tai pačiai paskolai duoda 6%, o aš automatu 15% ir jie įsivaizduoja, kad mažiau rizikuoja.

Na tik kai bankai duoda NT su 2% marzom, tai NT buna fizinukams o ne "svieziems vystytojams"
Jei butu Estate guru fizinukams, tai manau palukanos nebutu daugiau 4-5%.

O del PK palukanu, tai jos jau dabar stipriai sumazeje, anksciau budavo <15% net akis neuzsidegdavo (cia kai perziuri kredito prasyma rodo kad perziureta), dabar jau tenka ir i 13-14% pasizvalgyti.

Kad gal apskritai visur sumažėję palūkanos. Prieš gerą pusmetį mintos gruzinams ir armėnams skolinau po 15% su buyback. Dabar jie svyruoja tarp 11% - 12%. Estate guru dabar jau pasitako pasiūlymų po 9-10%, ko anksčiau irgi nebūdavo.

O kas nors bandėte išparduoti Mintos portfelį? Ar labai kainą numušti reikėjo, kad parduotumėte pakankamai greitai? Iš Twino aš jau beveik pasitraukiau, liko tik defaultinusios paskolos. Dabar tą patį galvoju ir apie Mintos. Per krizę nelabai patraukliai atrodo skolininkai iš Botsvanos ir pan. Geriau jau nuošalyje pabūti.

Jeigu darbo vieta Klaipėda - galimai laivų korpusų suvirintojas, normali alga 2000-2800 EUR. Nes darbo yra, jis specifinis , specialistų mažai. O gal dirba užsienyje, didelėje kompanijoe su oficialiu kontraktu.

Priklauso nuo paskolų struktūros. Jeigu portfelis su buyback'u iki 30 dienų (mano pvz. toks),per 30 dienų susirinksi apie 88-92% paskolų.

Neparduodu, tik perku antrinėje rinkoje, tai paskolom virš 12% kaip matau nuolaidų nereikia daryti...nu nebent ilgom ir iš Botsvanos bei kitų egzotinių šalių. O šiaip paskolom su mažesnėm palūkanom reiktų YTM 12,5%- 13% pasiekti ir neturėtų būt problemų parduoti.

klaipedoj tikrai niekas tokiu pinigu nevirina. moka vos ne minimuma, jei nori daugiau dirbi virsvalandzius. svogeris virino, ubagais ejo, nors ten virino su programuojamais pusiau robotais ir t.t. , tu kvalifikaciju turejo ir visko, ant galo nusispjove ir dabar suomijoj virina laivus. ir labai daug zmoniu is klaipedos apsile kojas isvaziuoja i kitas laivu statyklas

Kodėl į vartojimo kreditus investuoti pelningiau nei į NT paskolas. Pateiksiu savo asmeninę nuomonę, išvadas darykite patys, taipogi, puikiai suprantu, kad ne visi pritars mano nuomonei, bet tuo ir gyva demokratija.
NT paskolos yra daug labiau cikliškos ir viskas gerai kol neateina krizė, galima uždirbti beveik tiek pat ar tik vos mažiau nei investuojant į vartojimo kreditus šiuo metu.
Bet štai atėjus krizei (tą puikiai parodė paskutinė krizė) situacija keičiasi drastiškai ir NT paskolų atveju nei užstatas nei laidavimas dažnu atveju negelbėja nuo grąžos sumažėjimo, kuri tikėtina nukris iki neigiamo lygio. Tai įvyksta dėl to, kad : vystytojas negali realizuoti turto, nes jo pasiūla būna tokia didelė, kad tikimybė,kad jį kažkas nupirks net ir su 30-50 proc. nuolaida yra minimali, nes rinka stoja ir visi laukia kas bus toliau, todėl vystytojas negalėdamas realizuoti turto ir grąžinti paskolos atiduoda turtą užstato turėtojams, o užstato turėtojai bando realizuoti turtą, deja tai ilgai užtrunka arba gaunama kaina neatperka skolos likučio, nes a) daug teisinių ir kitų (vertinimo, brokerių ir pan.) išlaidų; b) už nemokėjimą paskolos skaičiuojami delspinigiai arba mokėjimo (vėlavimo) palūkanos, kurių suma susidaro gan didelė, nes pati paskola už vartojimo kreditą būna bent 20-50 kartų! didesnė. Tada vystytojas bankrutuoja, ir jei yra laidavimas tai dėl didelės skolos dydžio tikėtina pats kelsis sau ir fizinio asmens bankrotą, nes tarkime išmokėti jam 50-300K EUR paskolą tampa nerealu ir jam nelieka kito kelio. Tokiu būdu investuotojai atgauna tik dalį paskolos likučio po turto realizavimo, nekalbant apie tai , kad tai užtruks ne vienerius metus ir svarbiausia! nebus išmokėtos palūkanos investuotojui už tą laiką kol pinigai nedirbs (dažnu atveju vėlavimo palūkanų nebus išmokama nei cento). Be to ne visi vystytojai duoda asmeninius laidavimus.
Vartojimo kreditų atveju asmeninis laidavimas visada yra, nes pats kreditas yra ant fizinio asmens, dažnai netgi su sutuoktiniu. Dar vienas mano manymu ypač didelis privalumas, kad suma vartojimo kreditų yra labai maža palyginus su NT paskolomis, ir vidutiniškai siekia apie 2600 EUR, aišku, sutinku, kad vartotojas turi ir kitų kreditų kitose bendrovėse ar bankuose, bet labai retai ta suma viršija 15K EUR. Krizės atveju fizinis asmuo dažnu atveju nesirinks bankroto kelio, nes jis "atsiperka" tik tada kai skolos yra pakankamai didelės, ir jam net ir praradus darbą bus stimulas mokėti įmokas tikintis, kad susiras kitą darbą, t.y. vartotojo psichologija ir nusiteikimas mokėti paskolą yra visiškai kito lygmens. Susiradus darbą, dažnu atveju (statistiškai virš 75 proc.) vartotojas ne tik susimokės vartojimo kreditą PILNAI , bet pilnai susimokės ir palūkanas už tą laikotarpį kol jos skaičiavosi kaip vėlavimo palūkanos, nes jų suma nuo kredito likučio nebus jam neįkandama (pvz.: nuo 5.000 EUR likučio su 16 proc. jam per metus prisiskaičiuos tik 800 EUR kas pripažinkime, kad yra tokia suma, kad geriausia ją susimokėti nei eiti kažkokiu kitu keliu.
Todėl ekonominio nuosmukio scenarijumi vartojimo kreditų atveju ir NT paskolų atveju labai skirsis blogų paskolų RECOVERY rate, kas stipriai įtakos grąžą investuotojui. Kas dirba bankuose ir prieina prie informacijos galėtų išsamiau papasakoti, net ir su konkrečiais skaičiais, kokia buvo grąža per krizę iš vartojimo paskolų (kai grąža liko teigiamoje zonoje) ir verso ar NT paskolų. Sutelktiniame finansavime paskolos yra brangesnės, t.y. palūkanų mokama daugiau, bet jų ir rizika atitinkamai didesnė (nes kitiap skolintųsi bankuose).
Taigi, sėkmės investavime, ir pagalvokite bent jau apie diversifikavimą ir proporcijas, na, o kaip bus iš tikro - parodys tik sekanti krizė. Mano mintys labiau pagrįstos preitos krizės pamokomis.

Klausimas " Paskolų klubui "
Kodėl jau dvi dienos vėluojančioms investicijoms su užtikrinimo fondu nėra grąžinamos palūkanos ir kredito dalis ?
Pvz : kreditui K895701834 įmoka turėjo būti 2018 10 27 dieną, bet 2018 10 29 dienos 23:30 val. įmokos dar nėra.

Tie niuansai, kurie aprašyti visame tekste, pakankamai logiški ir objektyvūs. Bet tai galioja tik stiprioms struktūroms, išvysčiusioms visą sistemą daugybei skolininkų stebėti, "persekioti", presinguoti (dažniausiai ant įstatymo ribos esančiais metodais), turinčioms teisininkų, anstolių ir kitokias komandas. Bet ir tokiais atvejais daug tikimybės, kad tokio tipo veikėjai kaip talonas pasuks jums špygą prieš nosį ir atidirbinės tik tiems, kurie jam "įrėmę kalašą į pakaušį". Pavieniams/mažesniems investuotojams su vartojimo paskolom per daug klapato. Čia taip pat pasidalinau krizių ir ypač laukinio kapitalizmo/banditizmo siautėjimo 90-aisiais patirtimi.

spektras, turite gerą jumoro jausmą!

tiek ir to jumoro, kai tenka laidot verslo partnerius ar bičiulius. Šposai čia tik tiems, kurie tokiais laikais dar lankė darželį.

Gal jau baigėsi tie laikai?

Aš iš dalies sutinku su paskutiniu PK komentaru. Iš kitos pusės, per krizę išieškojimas iš fizinio asmens taip pat gali užtrukti ne vienerius metus. Kol jis susiras darbą, gal dar už "minimumą" pusei etato ir t.t.
Taip pat žinau pavyzdžių, kurie maždaug prieš dešimt metų, per krizę, ieškojo NT su 30% nuolaida. Ir ne taip paprasta buvo. Jei geras daiktas, retai kas darė tokias nuolaidas. Kainos krito tokių objektų, kurie niekam nereikalingi buvo. Čia šiek tiek loterija, ką ten užstatė imdamas paskolą. Pasitaiko ir būtų Vilniaus senamiestyje, žemės pajūry. Turėtų labai jau didelė krizė būti, karas prasidėti, kad tokių kaina kristų 50%.

Išleidome šiandien atnaujinimą: investicijos su UF rodomos kaip ir investicijos be UF, t.y. rodoma ar vėluojama apmokėti ar ne, vėlavimo dienų skaičius. Pie chart investicija su UF rodoma prie nevėluojančių.

Andrelis15
Dar puiku būtų, kad investicijos su UF matytusi, kai paskolos gavėjas nusikėlė mokėjimo datą ir iki kada.

Ar galite pateikti investicijos numerį arba savo kaip investuotojo kodą į PŽ? Arba rašykite tokį klausimą į supportą ir paaiškins, bus ir tiesiau ir greičiau.

Aš pasakysiu savo pvyzdžiu: per krizę 2011 ir 2012 metais nupirkome su kolegomis kelis objektus senamiestyje, kurių vertė dabar didesnė : vieno objekto - 2 kartus, kito - 3 kartus. Tuo metu pardvėjui žūtbūt reikėjo pirkėjo.
Vartojimo kredito atveju aš sutinku, kad žmogaus vartojimo paskola irgi defaultins ir išieškojimas užtruks kelis metus, bet skirtumas tame, kad daug didesnis kiekis paskolų gavėjų padengs pilnai kreditą , palūkanas ir vėlavimo palūkanas, t.y. dauguma vartotojų išsimokės skolas, kas lems tikėtina teigiamą grąžą investuotojams. NT paskolų atveju - labiausiai tikėtina, kad grąža atsidurs neigiamoje zonoje, dėl mano aukščiau išdėstytų priežasčių.