Sveiki,
Prašau pagalbos. Rašau bakalaurinį darbą apie euro įvedimą. Man reikia apskaičiuoti (nes niekur nerandu), kainų stabilumo kriterijų (infliacijos) 2009 - 2013 metais. Naudoju eurostato duomenis, kurie tikrai yra geri, tačiau gaunas nesąmonė. Pagal mano skaičiavimus, Estija dar net negali būti euro zonoje. Ką darau ne taip?

Atsakymas - per daug sąžiningai skaičiuoji.
Atsimink, statistika yra valdžios prostitutė. Arba kaip čigonė gatvėje. Duok pinigėlį, pasakysiu ką nori girdėti.

Nu va, puiki tezė darbui " Estija dar negali būti euro zonoje" Apgink savo skaičiavimais

Estijos ataskaita buvo ruošiama 2010 kovo mėnesį - tada atitiko - buvo 1 procentas (belgija, estija ir berods portugalija po 1% - trys mažiausią infliaciją turinčios šalys), airių neskaičiavo kaip outlier - pas juos tuo metu buvo neigiama infliacija.
Mastrichto kainų stabilumo kriterijus - ne daugiau nei 1.5% punkto didesnė infliacija už tris mažiausią infliaciją turinčias eurozonos šalis, einamuose metuose prieš euro įvedimą (estai įsivede 2011 sausio pirmą dieną). PO euro įvedimo jau nebesvarbu koks tas infliacijos kriterijus, nes iš euro zonos išeiti neįmanoma neišstojus iš ES.

Och ir manipuliatoriai tie euro mylėtojai. Tik kaip jiems nedašunta, kad visą ekonominę galią Estija pasiekė su krona, o įsivedus eurą jos ekonomika sakyčiau net grėsmingai stabtelėjo.

Egzistuoja per daug didele nelygybe tarp Euro zonos saliu, kad butu laikomasi absoliuciai visu Maastricht`o kriteriju. Mazdaug trecdalis EZ valstybiu neatitinka vienokiu ar kitokiu reikalavimu. Ir vargu ar kazkas keisis ateityje. Keisis nebent EZ sudetis, turiu omenyje, kad galbut kai kurios salys tures atsisveikinti su EZ.
Vyriausybiu skola nuo bendro vidaus produkto daugumoje EZ nariu per paskutinius 10 metu nebuvo 60% ribose.

Metinis deficitas nuo BVP mazdaug trecdalyje EZ saliu istoriskai buvo daug didesnis nei 3% riba.

Kalbant apie ilgojo laikotarpio (10 metu) valstybiniu obligaciju pajaminguma, 2% taisykle nuo triju zamiausia pajaminguma turinciu valstybiu vidurkio, veike tik iki mazdaug 2009 metu. Po to prasidejo problemos ir tik mazdaug siu metu pradzioje grizo i plius minus normos ribas, isskyrus Graikija.


O infliacija aplamai "slidus" reikalas. Siuo metu salys, kurios turejo daugiausia problemu krizes metu ir buvo finansiskai gelbejamos siuo metu isgyvena gana nemaza defliacija, o tai reiskia, kad net Vokietija siuo metu neatitinka 1.5% kriterijaus.

Pirmadienis - paprastai sunki diena, bet si zinute priverte mane isspausti siokia tokia sypsena.