Idomu pasižiūrėti ant kiek forume yra utopistų, svajotojų. Imame Handrail temos ištrauką:

,, 1. Jau dabar į čia nori ir važiuoja gyventi žmonės iš užsienio.
Kokie žmonės, ar tik ne daugumoje iš biednesniu šalių, kad gavus pilietybę keliautų toliau?

2.Investuoja ir veikia tarptautinės įmonės, kurios myli mūsų profesionalus.
Myli pigius profesionalus, kaip skandinavų gamintojai pasakė. Mylės ir vietnamiečius.

3. O ir vietiniai gamina lazerius ar robotus, kuriuos nori pirkti visas Pasaulis.
Kai apyvarta lazerių pasiektu kelis šimtus milijonų, kinai tuoj pat sukurtų pakaitalą, o kol kas tai siaura rinka.

4.Iš sovietinio užkampio vos per 2 dešimtmečius tapom stipria ir nuostabia valstybe, kuri jau dabar visiškai netolimų kaimynų akimis (kurie lygiai taip pat kaip mes prieš 24 metus tapo laisvi) yra siekiamybė ir tikslas.
Kai pasižiūri tų kaimynų televizijas arba pakalbi su atvažiavusiais, tai sako ko jūsų jaunimas toks be darbo, kur jūsų gamyba? Kokios perspektyvos?

5.Žmonės svajoja ir laukia, kad jų šalys taptų tokios, kokia yra Lietuva.
Lietuva yra atšiauraus klimato šalis, kurioje reikia ir padangu zieminiu it tosolo ir storu sienu ir apsildymo ir didesniu algu tuo paciu. Korupcija ir biurokratizmas... Kaip Jasikevičius sake čia tamsu, šalta ir lyja. Ir Sabonis kažko Ispanijoje gyveno...

6. Progos ir galimybės čia mėtosi po kojomis, tik reikia nepatingėti jas susirinkti.
Progos likti skolingiems VMI ir Sodrai taip, o galimybių su gyventojų uždarbiu apie 1600 LT į rankas nedaug...

7.Gyventojai nėra varžomi, o bet koks žodžio ar nuomonės laisvės apribojimas tampa didžiausiu skandalu ir tragedija.
Belieka prisiminti Kubiliaus Seimo šturmą ir kaip ne tik žmonės liko apšaudyti, sužaloti, bet ir nuteisti. Ukrainoje kitaip buvo...

8. Visi turi teises ir galimybes mokytis, beveik nemokamai gydytis (JAV tokios prabangos prieš metus nebuvo), važiuoti kur tik nori ir su savo gyvenimu elgtis kaip tinkami.
Mokslas deja mokamas... Kaip ir gydymas. Aišku ne imitacija... Važiuoti galime laisvai tik į EU šalis, kurioms reikia pigių darbuotojų, į AU, USA, Kanadą vizos...

9. Kiekvienais metais mes tampam turtingesni, atviresni ir laimingesni. Kiekvienais metais gyvename vis geriau.
Jūs esate reta išimtis... Nors pagal pasitikėjimą prezidentūra ir Seimas apklausose krenta. Turtingesni? Tikrai?

O žinot, kas geriausia ? Čia tik pradžia. Galima rodyti ir aiškinti kas kaip ir kodėl, bet tikiu, kad ar taip ar taip patikėsit manim. Dabar viskas tik prasideda ir dabar Lietuvoje kurti yra tinkamiausias laikas.

10. Aš nuoširdžiai tikiu, kad po 10 metų, važiuodamas KTU pagamintu ir patentuotu skraidančiu traukinuku iš Kauno į Vilnių, susipažinsiu su Norvegijos piliečiu, kuris man sakys: gražu ir gerai čia pas jus, norėčiau, kad ir pas mus taip būtų.
Žmonių būdas pasikeičia tik po kelių kartų... KTU skraidančiu traukinuku? Pagamintu Lt? Norvegas su savo ištekliais, gamta, gamyba svajotų apie LT?

Parshiuko daktaro konsiliumo išvada:

1. Neadekvatus realybės suvokimas.
2. Kritinio mąstymo nebuvimas.
3. Nepatyrimas
4. Ekonominių procesų nesupratimas.
5. Jaunatviškas maksimalizmas.

Na dar pridėkim kad iš Kauno naktį į Vilnių nevažiuoja nei autobusai nei traukiniai, tai mūsų herojui teko miegoti stotyje. Aišku tai buvo pateikta kaip saulė pakilo - ženklas važiuoti

Dabar kas skaitot ir dėjot pliusus handrail temoje siūlau rimtai susirūpinti savimi... jei norite kažko daugiau nei darbas... Per daug to liberaus floodo atėjo iš vakarų, tų utopijų, kurių patys sumanytojai turės atsisakyti blogėjant gyvenimui...

Na su handrailu išsiaiškinome galutinai.

http://www.delfi.lt/gyvenimas/karjera/dainius-baltrusaitis-gyvenimas-yra-paprastas-kol-mes-patys-jo-nepadarome-sudetingu.d?id=65329916






- Ar labai sekinantis koučerio darbas?

- Ne (juokiasi – aut. past.). Kompozitorius ir dirigentas Richardas Štrausas parašė 10 įsakymų dirigentui. Antras jo įsakymas skamba taip: jeigu koncerto pabaigoje esi suprakaitavęs – kažką darei ne taip. Aš manau, kad lygiai tas pats galioja ir koučui. Jeigu tu esi pavargęs ir suprakaitavęs – kažką darei ne taip. Ne tu turi prakaituoti – klientas turi tai daryti. Jeigu tu prakaituoji už jį – kažkas yra ne taip. Galbūt per stipriai nori jį kažkur nustumti ar nuvesti?

Aš neturiu jokio tikslo. Nėra jokios garantijos, kad mes kažkur pajudėsime po koučingo sesijos, bet aš iš savo pusės padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso ir tikiuosi, kad klientas padarys dar daugiau. Čia ir yra tikslas.

"...Bet aš sakyčiau, kad gyvenimas yra per trumpas, kad jame kentėtume. Jeigu nori kažką keisti, reikia imti ir keisti. Kitas labai svarbus dalykas, reikia suvokti, kad visko pakeisti tu negalėsi...."


Universalios tiesos.

išmintingas koučeris - nedirba už klientą jo darbo.... (Nepatinka tas žodis, galėtų kalbininkai pasiūlyti geresnį).
Tokiu galima pasitikėti, klientų netrūksta jam, manau...

Labai įdomus tyrimas, paaiškinantis, kodėl blogos gyvenimo sąlygos stato žmogų į dar sunkesnę padėtį. Pasirodo, pasak tyrimo, dėl nepritekliaus pablogėja kognityviniai gebėjimai ir žmonės daro sprendimus, kurie tik dar labiau pablogina situaciją.
http://www.theguardian.com/books/2013/aug/23/scarcity-sendhil-mullainathan-eldar-shafir

,,biednas, nes durnas; durnas, nes biednas” - tai ne tik kad užburtas ratas, bet ir
remiantis mokslininkais, vis sunkėjanti situacija.


Netgi ir socialiniu požiūriu yra išskirtas toks Nepritekliaus mentalitetas (kartais vadinama nepritekliaus iliuzija), kuomet įsivaizduodami trūkumą ir į trūkumą fokusuodamiesi, žmonės jaučia baimę, iš to tampa savanaudiški, dėl to konfliktuoja ir t.t.
Kuomet Klestėjimo mentaliteto žmonės jaučia meilę, todėl dalinasi, todėl kooperuojasi ir t.t.

.... nepriteklius pas juos galvoje...

Pasikeisti jiems nebūtina, užtenka pakeisti požiūrį.... Tačiau jie bijo rizikuoti savo nepritekliumi... O " pritekliniai" rizikuoti nebijo, keičia požiūrį tris kart per dieną, jei tai reikalinga, ir.... visada geria šampaną....

Nepritekliaus mentalitetas geriausia matomas paršiuke.
Vietoj to, kad ką nors darytų situacijai pakeisti, jis nuo ryto iki vakaro keikia realybę ir meldžia kad ir kitiems būtų blogiau.

O Agata dingo
Matyt pati nelabai žino ką nori pasakyti.

be abejonės, čia net wiki How pasirengusi padėti http://www.wikihow.com/Create-an-Abundance-Mentality

ir dar galit kopijuoti mano valingas pastangas. Žodžiu remdamasi Anthony Robbins technikomis, kiekvieną rytą nuoširdžiai ir valingai išspaudžiu atsakymus į šiuos klausimus (A.Robbins tai vadina Ryto Stiprybės klausimais). Rašau atsakymus kompe:

Dėl kokių dalykų savo gyvenime šiuo metu esu laiminga?
Kokie dalykai gyvenime šiuo metu mane jaudina?
Kokiais dalykais savo gyvenime šiuo metu didžiuojuosi?
Už kokius dalykus savo gyvenime šiuo metu esu dėkinga?
Kokie dalykai gyvenime šiuo metu man teikia daugiausia džiaugsmo?
Kokiems dalykams savo gyvenime šiuo metu esu atsidavusi?
Ką aš myliu? Kas mane myli?

(jei atsakymas yra niekas, tai tada klausimą keisti į už ką galėčiau būti dėkinga kaip pvz)

Visa paslaptis - what you focus on, you get more!

Pati dar nedarau išvadų, nors praėję jau trys mėnesiai tokios praktikos, bet yra artimųjų, kurie jau pastebėję teigiamus pokyčius. Manau, tai sėja dideles sėklas Abundance mentalitetui. Todėl treniruojuos toliau, žiūrėsim ar kažkas išeis.

Nieko neišeis.
Kad kažką pakeisti, reikia ne melstis ar kartoti tuščias frazes, o daryti.
Netiki - atsisėsk prie tuščios lėkštės ir kartok kaip skanu.

viešpatėliau, ....Ir taip kiekvieną rytą?



...negaliu nesutikti su masteriu...

Kartojant ir papūga tiesas įsisąvintų, o taip nėr....

Aš jau darau - dažnai vien valios pastangomis aš treniruoju mentalitetą atsakydama į Stiprybė klausimus.

Taip, tu teisus, kad reikia ir dayti, tarkime jeigu jaučiuosi dėkinga kuriam žmogui - geriau išreikšti nei vien tik pagalvoti. Taip efektas bus žymiai didesnis ir neuroninis junginys smegenyse stipresnis. Tai tavo pastabą suprantu. Kita vertus, galiu ir savo požiūrį apginti - darbai visų pirma prasideda mintyse. Ir būtent jas reikia visų pirma treniruoti.

na taip - darymo galbūt man trūksta, todėl ir nejaučiu taip rezultatų.
Dėkui Droidai už draugišką "spyrį" - reiks daugiau reikalauti iš savęs. Nes kol viską darau komforto zonoje, neperlipant per save - nieko svaraus ir neišeis....

skubu redaguoti - aš ne kartoju (ką galima daryti ir miegant), aš atsakinėju į klausimus. Aš prisiverčiu save mąstyti, priverčiu smegenis dirbti, iškoti atsakymų, fokusuotis.

Čia kaip sporto treniruotėje tik ji mentalinė

beje. Esu stipriai susidomėjusi knyga Phil McNally Winning Mentality gal kas galit rast ja nulauzta, ar is kazkur atsisiust. nes labai domina, bet nenoriu siustis is Amazonės. gal galima nemokamai ją atrasti.

Jei A.Robbins yra gyvenimo treneris (Nr1 pasaulyje), Tai Phil McNally skaitosi mentaliteto treneris. Būtų žiauriai įdomu pasmalsauti jo tiesų.

Daryti yra sunkiau, nes energijos eikvojasi daugiau.
Štai klaviatūra barškinti energijos beveik nereikia, taip pat kaip liežuviui, nekalbant apie mintyse kartojamas frazes.

Fiziniai pratimai kiekvieną dieną (hanteliukai, pratimai pilvo presui) duos daugiau naudos nei kartojimas Tiesų.
O smegenim treniruoti gali išmokti naują kalbą - visai įdomu. Pav kiniečių ar ispanų.

ajajai....




...kas tam Droidui šiandien.... Fiziniai pratimai nuraminą protą, tas yr labai gerai..., pradžiai....

Nu gerai, aš vistiek numesiu argumentą - atsakinėjimas į tuos Stiprybės klausimus suaktyvina kairiojo smegenų pusrutulio dalį, atsakingą už teigiamas emocijas, laimės jausmą. Budistai per meditacines praktikas išmoksta padidinti tos dalies aktyvumą. Taigi, ši dalis yra treniruojama
Kinų kalba manau su teigiamų emocijų smegenų dalimi nesusijusi. but nice try

Budistai sėdi ir vėpso. Nemanau kad jie verti nors kiek dėmesio. Totalūs niekalai.
O teigiamas emocijas suaktyvina tam tikros cheminės medžiagos, kurios išsiskiria kai kūnas tvarkoje.
Kūnas yra pagrindas, visa kita tik jo funkcijų pasekmė.
Deja, vis dar gaji nuomonė kad yra kažkas kita, "dvasiško", nesusijusio su kūnu. Atsakymas paprastas - nėra.

Kažkokie paistalaia. Kas yra ta "tvarka"? Manjakui žudymas suteikia malonumą, budistui gi jausmas, kad iš kokono tuoj drugelis išlįs. Nors cheminės medžiagos vienodos, kai katalizatoriai skirtingi, va čia ir yra tas "dvasingumas", nu ir visokios alfa-delta bangos ir kita fizika... Baikit kategorizuot pagaliau, užtenka jau politinių temų stiliuje "rusai lopai, amerikonai vperiod".

treniruojant pvz dėkingumą (atsakant į Stiprybės klausimą - dėl ko esu dėkinga), galima pakelti laimės lygį. Štai tyrimas: http://www.spring.org.uk/2007/09/practicing-gratitude-can-increase.php

Norit, žaidimu įrodysiu.
Apžvelkite kambarį ar aplinką, kurioje esate ir įsidėmėkite žydros spalvos daiktus ar kažką žydros spalvos. Ir užsimerkite. Pabukit kažkiek ir atsimerkę paskaitykit užduotį tuč tuojau...

Užduotis. Išvardinkit daiktus haki spalvos!
Jei buvot sąžiningi - jūs jų neįsidėmėjote.


Koks fintas - į ką fokusuojatės, tą ir gaunate! Fokusuositės į laimę, džiaugsmą, didžiavimąsi ir t.t., t.y. mano atveju treniruositės, tai tą ir pastebėsite, į tai reaguosite, ir tai gausite.

Nu negi vistiek neaišku

Kas turi akis - pamatys, kas turi ausis - išgirs, kas turi protą - supras, o kas nesupras, tas įsivaizduos.

Tai, kad neprisimeni haki, parodo tik viena - žmogaus smegenys silpnos multitaskingo užduotims. Vairuoti automobilį ir skaityti/rašyti SMS jam sunku. Kompiuteriui vienodai rodo, jei jis tik turi kelis procesoriaus branduolius ar bent duomenų apdorojimo srautus.

Tu paprasčiausia nori apgauti save - įtikinti, kad tai ko nėra - yra. Tuo remiasi visi "guru", kurie iš tikrųjų tėra seni sukčiai, maustantys naivuolius, tokius kaip lorpak. Visi čia esantys skaitė motyvacinę literatūra, kurioje ramiu veidu dėstoma, kad jei nori Ferario, turi kasdien žiūrėti į jo nuotrauką, ir viena dieną Feraris atsiras prie tavo lūšnos durų.
Jis tikrai atsiranda, bet prie guru durų.

Realus pasaulis tuo ir realus, kad jo burtais nepakeisi.

Kuo aš apgaudinėju save?

ilguoju laikotarpiu - lašas po lašo ir akmenį pratašo. Aš darau investiciją su šia prielaida. Viskas pas mane apskaičiuota. Riziką prisiimu. Ir jei prireiks - mesiu Robbinso knygas iš lentynos.

Kaip sakė Buda- netikėkit niekuo, kuo aš sakau, prieš tai nepatikrinę.

Kad tikrinu Robins'o medžiagą yra saviapgaulė? Veliesi į principo įrodinėjimus, Droidai. Aš galiu pavargti, ir nusivylus - pradėti tylėti.