Yra ir tokių aspektų sutinku. Vergo-baudžiauninko sindromas tikrai gajus, ir dar ilgai neišnyks, vis tik ateina nauja karta, pas juos tai nėra taip ryškiai matoma, kaip pas mus.
Bet kuriuo atveju kiekvienam savo, nes visi gali būti lyderiai, kaip sakoma kas bomžų atiduok bomžams, kas chimerų - chimeroms, o kas vampyrų - jie patys pasiims - tada bus harmonija.

Kriste,užmesk akį į serijos "Mokslas visiems" knygas M.Ridley "Raudonoji karalienė" ir "Racionalusis optimistas".Tikrai rasi atsakymus.Šias ir daug vertingų kitų galima atsisiūsti internetu.

VK
Tu tiksliai atkartojai mano mintis, aš visiškai sutinku su tavimi.
Tu paklausei, kodėl man svarbu vaikas. O dėl to, kad aš, mano šeimos pavyzdys, padarė jį tipšką vartotoją. Negali šiaip būti patenkintas. Tik paskendęs kompiteriniuose žaidimuose, ar bukuose animaciniuose filmuokuose nieko nereikalauja. O šiaip nori tai saldumynų, tai sulčių, tai kino, tai kompo, tai televizoriaus, praėjo Kalėdos, jau galvoja apie gimtadienio dovaną. Be daiktų niekas nėra įdomu. Tik spėja gauti ir vėl iš naujo.O va sugrąžint tą gyvenimo džiaugsmą yra labai sunku.
Nelabai suprantu, kas tau yra ilgalaikis tikslas.
Pas mane tai tiek tiklsų, kad net valandų neužtenka, bet aš išsireikšiu truputį kitaip pas mane daug veiklos ir net nežinau ar tai yra tikslas ir koks jo terminas. Domiuosiu invesicijomis. Atradau investologija.lt, tai nuo ABC skaitau viską. mokinuosi anglų kalbą, domiuosiu psichologiją, atšils orai lįsiu į daržą. O kur dar laikas šeimoje
Spektrai dėkui už nuorodą, tikrai daug kuo pradėjau domėtis. Tik spėk suktis.
Šiaip daug kas varo ant šio forumo, bet man jis labai patinka. Tikrai daug įdomių žmonių čia sutikau.

Aš klausiau, ar bent jau bandžiau paklausti , ne kodėl tau svarbu vaikas, o kodėl tu vaiką iškeli aukščiau savęs. Sekanti mintis turėjo būti, kad kitam gali padėti, tik pirma padėjusi sau. Negali pirma pakeisti vaiko gyvenimo, o jau vėliau gal ir savo gyvenimą keisti. Gali tik pakeisti savo gyvenimą ir kažkiek tikėtis, kad gal ir vaikas kažką iš tavęs perims matydamas tavo naują gyvenimą.

Ne, neiškeliu aukščiau savęs. Gal tau taip pasirodė, kai klausei dėl vaikų auklėjimo. Aš keičiuosiu, tai yra procesas ir nėra man taip paprasta, kaip norėųsi. Mano aplinka (darbas, šeima, draugai, giminės) nėra tokia, kuriems būtų įdomus "kapstymasis" apie save. Iš aš tikiuosiu, kad vaikas kažką perims matydamas mane kitokią. Tik, kai suprantu, kad tiek daug klaidų padariau auklėdama sūnų, nenoriu, kad jos turėtų jam sunkių pasekmių.

Nepervertink ir nesureikšmink tų klaidų - vaikai, kaip ir visi žmonės yra itin asparūs visokiems auklėjimams.

"Atsparūs auklėjimams", kurie suprantami kaip pamokslavimai. Bet šiaip vaikas man panašus į švarią kempinę, kuri viską susiurbia iš aplinkos. Vaikas gali rinktis, jei mato skirtingų pavyzdžių. O jei tėvai, draugai ir informacija iš televizoriaus bei kompiuterio vienodi, tai vaikui tiesiog nebelieka pasirinkimo ir nėra jokio atsparumo.

čia kvantinai dalykai - kaip elekronai pašokinėja, bet srovė neatsiranda. Ta prasme norėjau pasakyti, tėvai dažnai pervertina savo "klaidas"

Sutinku, tėvai mane auklėjo visai kitaip, bet tik nutrūkau nuo grandinės ir pyst kažkas galvoje atsikabino, jei taip apibendrintai, tai darau beveik viską priešingai nei reikėtų daryti

Ilgalaikiu ar ilgaverčiu tikslu vadinu tokį tikslą, kuris ilgą, labai ilgą laiką neprarastų savo vertės. Pavyzdžiui, ar mes turime tokių tikslų, tokių idėjų, darbų, kurie neprarastų prasmės net po mūsų mirties ir juos norėtų tęsti mūsų vaikai? Apie tai susimąstyti paskatino Anastasijos knygos. Pamąsčiau, kad didelę gyvenimo dalį nedariau nieko tokio, kas turėtų išliekamąją vertę vaikams. Tai ko tada vertas gyvenimas, jei per jį nieko gero nesiekiu?

Vertybių skalė labai plati,todėl gal nebūtina sprausti į ją savo vaikus.Bet kurios kūrybingos ąsmenybės pradėtus ar įpusėtus darbus gali tęsti tiesiog tęsėjai.Kraujo ryšys čia nebūtinas.Gal Tavo vaikai įprasmins save kitur ir tai tikrai nėra blogai.O šiaip tai vk,jau vien tai,kad susimąstei apie didingesnę gyvenimo prasmę,nei kokie keli užgyventi butai arba namai,yra geras pranašas,kad esi teisingam kely.Kai dabar viskas taip spartu,tai pradėt galima net fiziniam kūnui gerokai patręšus (pagal postų turinį sprendžiu,kad taviškiam dar toli iki tokio).

Labas rytas.

Stebint Handrail'o desperatišką neapsikentimą dėl Šri Šri, pakomentuosiu tokį psichologijos terminą - Išveiką. Toks greitas išveikos pavyzdys - kaip tėvai su mumis elgėsi, taip mes net nemąstydami pasielgiame su savo vaikais.

Du iš trijų išveikos motyvų yra pasipriešinimas ir prisiminimas:

Išveika kaip pasipriešinimas:

Išveika kaip prisiminimas

Tai susiveda į tokią interpretaciją dėl lorpak ir Handrailo: 1) arba jam kelia lorpak situaciją tokius nepriimtinus jausmus (gal pvz nerimą), apie kuriuos jis negali kalbėti, kad jis viską pakeičia į žeminimo tiradą 2) arba jis pats patyrė tokias patyčias ir dabar atkuria situaciją pats pildamas pamazgas (Droidui tas irgi galioja).

Geros dienos!

Nebūtinai taip giliai kapstyti ir ieškoti kažkokių tai pasąmonės srautų. Mano pažįstamų rate taip pat yra religinių fanatikų / sektantų - tie žmonės nelabai geba adekvačiai vertinti situaciją, gyvena savo susikurtame pasaulyje ir stengiasi į savo tikėjimą patraukti kitus (misionieriaus poza). Blogiausiai, kad jie yra labai lengvai įtakojami išoriškai - aš tokius žmones vadinu apsėstaisiais. Apsėstieji tampa pavojingais, nes jie yra savo pono valios įrankis. Tokiu būdu labai lengva vykdyti visokia kampanijas - a la Skalunai.info, juvenalinės justicija ir pan. - tose kampanijose yra daug bendrų techninių taktinių protoužvaldymo sprendinių, todėl manau, kad "mastermind"'as yra tas pats. Todėl galima pateisinti kai kurių jautresnių žmonių nepasitikėjimą apsėstaisiais.ir priešiškumą jiems

Taigi lorpak yra apsestoji indisko velnio su barzda.

Tai kad jus iškart teisiat lorpak ir ismetat už borto. Man tai taip neidomu verčiau pirma gerai pazint, nes kaip taisykle kuo daugiau pažįsti, ir jei supranti, tuo mažiau isankstinio judgement. Bet,manau, ateis ir lorpak gilumines analizės eile, kad jau butu mano veikimas čia bent kiek iprasmintas ir butu įdomiau ką panagrinet smalsumo ir tobulejimo tikslais.

O koks psichologijos tikslas ?
Kiekvienam (na bent jau 99,99%) mūsų veiksmui galima atrasti psichologinių priežasčių iš mūsų praeities. Net todėl,kad ieškote prichologinių priežasčių kituose, tikriausiai ir pati turite tam kažkokią psichologinę priežastį.
Jūsų pateiktoje "išveikoje" galima įžvelgti, jog norite įgelti kitam forumiečiui pasitelkdama sritį, kurią tikriausiai išmanote.O tai rodo, kad tikriausiai mėgstate prieš kitus visuomet atrodyti teisi. Galbūt praetyje turėjote didelį nepasitikėjimą iš tėvų.
Paralelių galima išvesti kokių tik norite. Ir kur tik norite.
Dar A.Kamiu kažkurioje knygoje uždavė klausimą "kam reikalingi psichologai?" Ir tikrai- kam ? Galbūt motinai auginančiai 5 vaikus ir esančiai ant savižudybės slenksčio. Bet kam reikia ieškoti psichologinių išvedžiojimų kiekviename žmoguje ? Ar Jūsų tikslas kiekvieną žmogų atvesti iki tobulumo ?

O ar Handrail neturi teisės nemėgti šri šri ?
Apie šri šri žinau tik tiek, kad jis- žmogus su juoda barzda. Jis tikriausiai kažkoks "mokytojas", kokių yra pusė Indijos. Tokių yra visur: ir pas krikščionis, ir pas budistus, induistus, musulmonus. Lorpak šri šri priima kaip vieną ir neginčyjama asmenį, kurį aklai cituoja kiekvieną dieną. Daug tokių žmonių. Vieniems- Jėzus, kitiems- Mahometas, kitiems- Buda, kitiems- šri šri, kitiems- jahovistai.
Šri šri nėra kažkokia šventa karvė, kurį privalu mėgti. Jis- eilinis žmogus. Tik turintis fanatiškų pasekėjų.

Aš nemėgstu Stalino. Galite, jeigu norite ir čia ieškoti paralelių pvz. su mano praeitimi.

Papsichologuokime ka tokio padare Grybauskaite IT17, kad jis bet kokiais budais stengiasi prie jos prisikabinti.

Reikalingumas yra labai individualu. Man reikalinga psichologija tam, kad geriau pažinčiau žmogų. Kitam reikalinga, kad pragyventi, trečiam - kad padėti, ketvirtam - iš vis nereikalinga, penktam - dar ir trukdo.

Aš ieškau psichologinių išvedžiojimų tam, kad pritaikyčiau teorines žinias, na, panardyčiau psichologijos vandenyse praktiškai, kas yra malonus laiko praleidimo būdas, pavirstantis asmenine satisfakcija, kad kažką supratau naujo.

Jeigu toks mano kurpalis nepatinka - daryk savaip, įmesk kokius įdomius tyrimus, papasakok kokią situaciją - žodžiu, daryk ką tik nori psichologijos rėmuose - tema atvira visiems. Nu arba tada iš vis neskaityk


Turi. Bet paanalizavau Handraili gi ne dėl jo pomėgių ar nepomėgių.
Mano interpretacijos turinys - jo maniera, būdas reikšti nepritarimą. T.y. be žmogiškos opinijos, kad jam nepatinka Šri Šri (laikykime tai faktu A), jis dar teikiasi savo fantazija ironizuoti (gal čia jam tipo kietas humoras), žeminti, daryti išankstines išvadas, žeisti orumą t.t. Kitaip tariant, kai situacijoje faktą A lydi elgesys B,C,D, kuris ir yra tos informacijos šaltinis,tai tuos B,C,D aš ir paanalizavau per psichologinę prizmę. Aš jo nuomonės nepaliečiau, aš paliečiau jo manierą, kuri yra pasakanti daugiau apie jį patį, nei apie lorpak ar Šri Šri, žiūrint iš mano subjektyvios akies. Nu nežinau, jūs gal matėt Šri Šri ir tik Šri Šri visame šitame kontekste.


Nu bet, ačiū, Mažvydai G, už nuomonę ir įsitraukimą ir konfrontaciją. Man būna gera ant širdies, kad tema nestovi vietoje, vis "paburbuliuoja" ar pradeda tekėt kita vaga.

Peace, tam kartui.

manieros manierom, bet pakantumas ir žmogaus ieškojimas kasdienybės diskusijose yra pakeliamas tik pasišventusiems. Superherojaus - supermeno iškėlimas bendravime užtikrina, kad bus liūdna ir neįdomu nes pašnekovas remsis supermeniška aksioma - ŠRI ŠRI visada teisus. Belieka arba nutylėti, arba pasakyti ką galvoji nevyniojant į vatą.
Kadangi ekstrasensų, pranašų, mistikų, raganų, jogų mėgėjų armija pučiasi diena dienon kaip jų propogandos kiekis - teks išsakyti savo aplinkoje savo nuomonę kiekvienam, ankščiau ar vėliau ir ne tik išsakyti bet ir išmokti greitai ir efektyviai apsiginti, nes jūsų tolerancija bus suprantama kaip silpnybė ir galimybė parduoti savo gyvenimo būdą.
Didėjant tokiam kultūriniam spaudimui noro pakančiai aiškinti, kad bamboj lotosai nežydi ar kad tikrai nenori dalyvauti okultizmo seanse, nėra, kaip ir prielaidų normaliam tęstiniam bendravimui.
Aišku lengviausia būtų visada būti išoriškai pakančiam ir garsiai pasakyti - oh it's so lovely. You are very smart.
Ir greitai, greitai nešti muilą. Aišku tai labai teisinga ir oponentas psichologiškai tausojamas - na, bet gi tai yra veidmainystė ką tolerancijos mokykla kukliai nutyli.

Aš neburbuliuoju. Ir taip pat nenoriu sumenkinti nei psichologijos, nei šios temos, nei tavęs ar lorpak.
Taip pat nesistengiu apginti Handrail. Tik šiaip jis pasitaikė kaip geras pavyzdys.



O tu taip gerai pažįsti Handrail, kad gali sakyti, jog supratai apie jį kažką naujo ? Tu tik pateikei prielaidas, o ne faktus. Todėl ir "išveika" yra tik prielaida. O prielaidų visuomet yra begalybė.

Galima pateikti ir kitokią prielaidą apie Handrail:
Galbūt jam atsibodo žmonės, kurie stumia save į avelės padėtį. Kiek dar galima kalbėti apie tą patį, apie religijas, sektas ir pan. ? Žmogus visu pirma- individualistas. Ką gali keisti- keiti, ko negali- susitaikai. Jei atiduodi save į rankas, tu- marionetė. Nesvarbu, kad tave moko mylėti žmones, nežudyti žvėrelių ir t.t. Gal pas tave aureolė virš galvos, bet tu- merionetė.
Todėl kartais su tam tikrais žmonėmis jau tampa lengviau naudoti ironiją, nei leistis į konstruktyvias diskusijas.

Jeigu lorpak atranda laimę su šri šri, tai ok. Jeigu jai gerai, tai ir man gerai. Kas aš toks, kad mokyčiau kitus mąstyti ar gyventi kitaip.

Taip pat- kas mes tokie, kad kapstytumėmes po kitą žmogų viešai forume ? Jeigu ir tavo prielaidos teisingos apie Handrail ar tai nepažeidžia kokios nors psichologijos etikos ?


Žmogus visuomet liks neperskaityta knyga, kad ir kiek jį mėgintum suprasti. Mūsų nepadaryti veiksmai pasako apie mus daug daugiau, nei tai ką padarėme.
Sausio mėn. vaikų namams paaukojau 100 litų. Saukiau, kad paaukosiu ir vasario mėn. Bet nepaaukojau. Ir tai ko nepadariau pasako apie mane 100 kartų daugiau, nei tai ką padariau. Tikrai ne apie tai, kad aš- geras ar blogas. Ir ne kitiems suprasti koks aš iš tiesų esu. Ir ne kitiems suprasti koks yra Handrail.
Mums viso gyvenimo prireiks, kad suprastume patys save, o jau supratimo ieškome kituose... Ką Handrail parašė apie šri šri yra tik smulkūs grūdeliai, kurių neužtektų net žvirbliams palesinti.