Šita tema iš esmės nesiskiria nuo temos pafilosofoukim, bet kadangi tai buvo viena mokslo šaka praeityje, tai man atrodo, kad mes nenukrypom nuo temos. Net jei ir psichologai padaro įdomių atradimų visvien tik prašviesėjusio proto filosofai gali suprasti giluminęs priežastis.


Iššūkiai yra iššūkiai...Iššūkiai mus skatina atbusti, todėl neverta pykti ar liūdėti, kai kas nors susiklosto ne taip kaip tikėjaisi. Eckhart Tolle


http://www.youtube.com/watch?v=9BtaZTIcjAo

....šaunuolis. Gera nuoroda.

Paleiskime tam kartui CEO nuo psichologijos kušetės ir grįžkime prie praktinės teorijos.

Perskaičiau labai įdomų straipsnį žurnale Psychology Today. Jame autorė rašo, kad kurti santuoką iš meilės taip nepasiteisina, kaip iš išskaičiavimo (vyras būtų puikus tėvas, turėtų finansinį užtikrinimą ar būtų geras kompanionas),argumentuodama tuo, kad meilė yra prabangos jausmas, kuris praeina; tuo tarpu kažkoks tikslas (turėti vaikų) leidžia į sutuoktinį žiūrėti ne kaip į išrinktąjį (aukšti lūkesčiai ir iliuzijos), o kaip tiesiog į pakankamai gerą.
Autorės tvirtų ir sveikų santykių receptas:
1 puodelis pagarbos; 1 puodelis bendri interesai; 3 puodeliai suderinamumo, 1 šaukštelis meilės, 1 šaukštelis patrauklumo (bet nebūtina).

Taigi. Galbūt kas nugyvenote šiokį tokį santuokinį gyvenimą galėtumėt pasidalinti, ar tekėjote/vedėte iš meilės ar iš proto, ir ar tai pasiteisino ar ne. Galbūt net atsirastų pateikusių savo tvirtų santykių receptą. Maloniai laukiame.
Jei tokių drąsuolių nebus, ką gi, beliks palinkėti geros savaitės

Aš tai kai galiausiai išiblaiviau man jau buvo 30, tada labai išsigandau, kad liksiu senbernis ir nusprendžiau ženytis.
Ženijausi aišku iš meilės. Pabrėšiu iš meilės, o ne iš aistros, nes tai du skirtingi dalykai.
Pasekmė- laiminga rutininė šeima ant Lietuvos su dviem žavingais kinderiais. Ir su uošviene beveik sutariu

Patarimas vaikinams.Kadangi į santuokų rinką braunasi rujos mergužėlių su išskaičiavimais, tai prieš vinčiavonę kuo labjau išbandykit savo išrinktąją sunkumais,nepritekliumi,atsakomybe.Pasiskubinsit nuo triušiuko glostymo apsvaigę- tai didesnę gyvenimo dalį šuns balsu kauksit.
Rūta,kuo daugiau tokių nukvakėlių straipsnių skaitysi,tuo greičiau pati tokia patapsi.

Meilė, be aistros, tai ir bus santuoka iš išskaičiavima, ko pasekmė rutininė šeima. žinau, ka sakau.
Kitas klausimas ar rutininė šeima, gali būti laiminga? Gal ir taip..............? O šita galima bus pasakyti po 20 metų.
Kitas klausimas ar laimingas tu pats ir laiminga šeima tapatūs dalykai?

O tau neatrodo truputį įtartina loginė seka, kad kai tik išsigandai ir nusprendei ženytis, tai taip iškart ir įsimylėjai?

Ar tu tiki tuo, kuo daugelis tiki, nors galbūt ir nesuvokia to, kad kažkoks žmogus gali ateiti ir padaryti tave laimingu?

Nagi pasakyk, o kaip tave - vaikiną - turėtų išbandyti merginos, kad išsiaiškintų, jog nesi "apsvaigęs", supranti, ką darai ir atsakai už savo veiksmus?

Iš patirties į galvą ateina du išbandymai, kurie gali padėti apsispręsti ar likti kartu, ar ne:
- išbandymas buitimi: neplautos kojinės, stirtos indų, dulkės, ir t.t. < kaip seksis pasidalint veikla ir ar sutaps požiūriai, t.y. gal vienas turi OCD dėl kiekvienos dulkės, o kitam tai visiškai netrukdo.
- išbandymas kelione: bet ne su 5* viešbučiais ir pan., o su palapine, šalčiu, nuovargiu ir neprimiegojimu < ar galvas vienas kitam nukąs, ar palaikys ir pereis kartu per kalnus/upes/jūras.

Tokiuose ir paaiškėja kiek tarpusavy suderinamumo, pagarbos, meilės ir t.t.

Vyrai tuom klausimu irgi geri kadrai, taciau manau kad moteru, bebeganciu nuo sunkumu yra daugiau. Kodel ? Nes tokia moters biologine prigimtis - susirast partneri kuris pasirupintu ja ir vaikais. Geriausia is visu zinomu. Prigimtis susiformavus turbut dar tais gudziais laikais kai zmogai lakste su ietimis. Turbut del to moters idealaus vyro prototipas koks nors raumeningas vyrukas, nes tais laikais jega buvo svarbus aspektas.

Taciau siais laikais viska nulemia pinigai, todel idealus moters gyvenimas yra toks - vyras senis su ispusta banko saskaita ir meiluzis su tobulu kunu

Kaip senamadis bernam keliu žymiai didesnius reikalavimus.
Anie turi sugebėti išlaikyti šeimą materialiai,apsaugoti ir išsaugoti.Pirmiausia sau ant sprando privalo susiversti atsakomybę už tarpusavio (su antrąja puse) ir šeimos nesėkmes.Neabejotinai turi nusileisti beveik visais namų ūkio valdymo reikalais.Deja,bet pagal mane, ir kalnuoto pryšakio vaikis negali krypalioti į kairę-dešinę "pasidūsavimo reikaluose".Dar tikiu,kad tokios išdavystės vienaip ar kitaip išaiškėja, o tada garbingiem tarpusavio santykiam pleištas.Ilgokai reiktų tęsti kiek dar dalykų užkraunu ant bachūro pečių ir visa tai tik dėl kažkokios fix idėjos-bent jau pačiam tyliai manyti,kad paskutinis žodis priklauso jam.

kriscia, ne visiem vienodai. Aistra greit praeina. O va kas lieka po jos, tai arba pasako ate arba prasideda meilė
Man aistra baigėsi, kai būsima žmona rytais susivėlusę ir patinusę vis dažniau matydavau. Bet tada jau buvo prasidėsjusi Meilė.
O rutininė šeima tai kaip sako lietuviai: Kaip gyveni?, Ai, taip pat, su ta pačia ir nuo algos iki algos. O ką tu nori pasakyti ar gali rutininė šeima būt laiminga, tai nelabai supratau. Ar rutinai paįvairint reikia meilužių paturėt ar kaip?


vk, kai buvau jaunas įsimylėdavau kiekvieną moterį. Todėl mano seka logiška

Tu gi sakei, kad pas tave santuoka be aistros parsidėjo. Pradžia gi ir buvo aistra.po to aistra+meilė. Liko meilė, nes žmona apsileido.O kas bus dar po 15 metų?
Mano asmeninė nuomone buitinė rutina po truputį žudo šeimą, jei nėra bendrų Hobi, interesų, veiklos, abiejų aistros įdomiai gyventi ypač tai pasijaučia, kai vaikai užauga

To spektrui
Ištrauka"Anie turi sugebėti išlaikyti šeimą materialiai,apsaugoti ir išsaugoti............visa tai tik dėl kažkokios fix idėjos-bent jau pačiam tyliai manyti,kad paskutinis žodis priklauso jam".

Čia tai geras pastebėjimas. Jei žmona materialiai, emociškai priklausoma nuo vyro iš jos reikalaujamas ir paklusimas
Natūralu, jei žmona yra NIEKAS, be savo Aš, ji ir yra tik Daiktas šeimoje.(jei taip nėra tai greit pasidarys).O paskui tokios neįdomios niurzgenčios žmonos stebisi, kad ją vyras paliko

Žmona neapsileido, o buvo tokia, kokia yra - natūrali. Ji pradėjo gyventi su žmogumi visą laiką, o ne susitikinėti pasipuošusi pasimatymams.

Jeigu zmona puoshesi, po to apsileido ir vel staiga pradejo puoshtis = reiskias turi meiluzi.

Naturalus puoshybos ciklas.

Sutinku natūraliai apsileidusi.
Sutinku su tavimi, kam čia rūpintis savimi, sportuoti,prisižiūrėti save (čia aš plačiąją prasme) jei jau VYRAS yra, niekur jis jau nepabėgs,

kriscia, malonu sužinot, kad dar yra moterų, kurios rytais pabunda(kol vyriokas dar parpia), greit nubėga nusipraust, nubėga į kirpyklą, dar pas kosmetologę ir grįžta atgal gulasi į lovą. Kad tik vyriokas pabudęs rastų tai, ką vakare veizėjo prieš sapną. Jo..

Ajajai, nesupratai, ką norėjau pasakyti. O aš maniau, kad tu tokia, - patyrusi...
Norėjau pasakyti, kad užsidėjusi kliogramą špakliaus juk neisi kartu su vyru bulvių kasti - juk esi moteris, o ne olialia pupytė.

O tai, ką bandai akcentuoti: "kam čia rūpintis savimi, sportuoti,prisižiūrėti save" - tai čia kitas kraštutinumas, tokia moteriška tuštybė, kuri ilgainiui tampa atstumianti. Žinoma, būti nusiprausus ir susišukavus tai reikia, bet juk ne taip, kad kiekviena diena prasideda pas kirpėją grožio salone, kaip kad rodo tas meksikiečių serialas.