Fiziologiškai sveikiau bėgiojimą pakeisti vaikščiojimu: nuimamas apkrovimas nuo sąnarių, streso hormonai - nuo širdies, audiniai pilnai aprūpinami deguonimi, nesigamina pieno rūgštis.

Sutinku su rimtu, šiandien žmonės tiek visko įpratę kišti į savo puodą, kad neįsivaizduoja, jog galima tą kiekį sumažinti kartais. Šiuolaikiniam žmogui, sėdinčiam prie PC, maisto reikia minimaliai, jei žarnynas tvarkingas užtenka kas antrą dieną vieną kartą pavalgyti. Bet tas instinktas pastoviai kažką čiulpti ir sudarkytas meetabolizmas, nepalieka šansų išbūti nė pusdienio be riestainio. Ir dar tas dietologų kišamas 6 kartų maitinimasis per dieną...

artas, manai tavo smegenims nereikia koloriju ? Kad begikai trumpai gyvena ir mitas, jei mirsta sportininkas del sirdies ligos tai visi sauke, o nuo sporto, jei mirsta nesportaves zmogus nuo sirdies ligos, tai visiems tai savaime suprantama - tiesiog sirdininkas ir tiek. Ta apkrova sanariams ir siek tiek perdeta, reikia pasirinkti tinkamus kruvius, nepersaldyti ir sanariai ne tai kad zalosis, bet ir tvirtes.

Pries tris metus pradejau begioti. Pasekmes: nustojau sirgti persalimo ligomis, galiu valgyti viska ka noriu ir kiek noriu (tik organizmo norai ir kiekiai zenkliai pasikeite), savijautos svyravimai dingo.

To artas
organizmui stresas yra atsikelti nuo sofos, jei esi priprates ant jos guleti. Streso nebus jei keisi gyvenimo buda palaipsniui, protingai ivesdamas pakeitimus.

Del sanariu sutinku. Taciau noriu patikslinti, kad kenkia ne begiojimas, o begiojimas nelygia vietove ypac nuokalnes. Bet jei zmones begioja ne daug, pvz 3-5 km, tai praktiskai begioti gali visur, nebijodami pakenkti sanariams.

Gali maitintis labai saikingai ir protingai, taciau jei mazai judesi, tai organizmas i tai sureaguos- sumazes raumenu mase, susiaures sirdies skilveliai, kepenu galimybe sukaupti pagrindini energijos saltini "glikogena" taip pat sunyks.
Zodziu tapsi minksta, liesa ir apsamanijus zmogysta spaudanti klaviaturos klavisus. Ypac tai prades jaustis ir matytis pasiekus 30-35 metus.

Šimtametis Faudža Singhas – vienas iš seniausių pasaulio maratoninikų. Paklaustas, kokia jo ilgaamžiškumo paslaptis, vyras atsako: reikia visada mąstyti pozityviai ir nesistengti pakeisti to, kas ne tavo jėgoms. Jis taip pat pataria sportuoti ir taisyklingai maitintis.
http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/simtamecio-maratono-begiko-uztaisas-imbiero-ir-kario-prieskoniai-bei-arbata.d?id=62170205#ixzz2gSGJzh42

man sis dede pavyzdys neblogas

http://sportas.delfi.lt/kitos-sporto-sakos/po-infarkto-pakiles-vyras-kas-savaite-nubega-atstuma-nuo-vilniaus-iki-kauno.d?id=61459116

Siūlau bėgiojimą pakeisti sparčiu vaikščiojimu, sanariams ir stuburui daug sveikiau. Be to privalumas, kad vaikščioti gali bet kur, pvz miesto gatvėmis ir keisti trasą beveik kasdien. O bėgioti nuolat tame pačiame stadione atsibos. Bėgiodamas aišku daugiau kalorijų sudeginsi, bet pas tave juk ne tas atvejis, kad žūt būt per kelis mėnesius reikia kokia 20kg numesti. Sveikiau svorį mesti lėtai, tarkim po 1-2kg per mėnesį. Ir organizmui stresas mažesnis ir po to ne taip staigiai jis vėl pradės augti, jeigu apleisi aktyvų sportavimą.

Fizinis aktyvumas privalomas, bet be dietos rezultatų nesitikėk. Nebūtina badauti arba ko nors atsisakyti, tiesiog palaipsniui mažinti kiekius (pusryčiams ne 2 sumuštiniai o tik 1), vengti grynų riebalų (ant sumuštinio sviesto netepti arba vietoj 0,5cm storio tepti tik 0,05; majonezą keisti pomidorų padažu ir t.t.), valgyti bent 5 kartus per dieną ir vartoto daug skysčių. Dar padeda rėžimas, kai valgai tiksliai nustatytu laiku, jeigu turi tokią galimybę. Sėkmės!

Na kaip sakoma sunkiausias zingsnis yra pirmas uzdarant duris namu o toliau ar begsi ar vaziuosi dviraciu ar eisi tai jau yra tik tavo pasirinkimas visi jie su protu sveika ir gerai.

Begioti stadione nepatartina. Begiojima galima pakeisti vaiksciojimu, juolab begiojimas aerobiniu tempu ir vaiksciojimas mazai skiriasi kaloriju deginimo prasme, taciau kur rasti tiek laiko? Jei 10 km nubegsite per valanda, tai eisite 2 ar 2,5. Ilgainiui taps nuobodu ir sunku skirti tam tiek laiko. Bjauriu oru reikes daug prisiregnti, kitaip susalsit. O ir organizmo jus eidami netreniruojat, o tik neleidziat jam apsamonoti,
O kur varzybu malonumas?

Taip mityba itin svarbu, realiai subalansuota mityba tai 80% rezultato, o sportas like 20%, jei kalba apie svorio metima.
Sumustinis isvis nekazka maistas, reiktu vengti keptu, rukytu gaminiu. Jei vistiena tai rinktis virta krutinele, o ne rukyta slaunele. Kiaulienos reiktu vengti, o jautiena dievinti Nesaldinti aviziniai dripsniai taip pat gerai, ryziai ir neblogai. Miltiniu gaminiu reiktu vengti. Koki banana suvalgyti po begiojimo taip pat gerai. Varske ir turetu tapti raciono dalimi. Bet vistiek kolorijas bent pradzioje reiktu pamegint pasiskaiciuot, nes pvz kokie lazdyno riesutai 100 gramu turi apie 650 kcal. Nors kaip maistas lazdyno riesutai gana vertingi, bet koloriju nereiktu padauginti. Del riebalu, tai cia nera vienareiksmiskai kad ju reiktu vengti, reiktu vengti gyvulines kilmes riebalu, bet pvz riebalai esantys riesutuose, migdoluose, avokado aliejuje, zuvyje, jie yra naudingi, ir ju vengti nereiktu, bet skaiciuoti kolorijas reiktu, juose koloriju daug, todel su kiekiais reiktu atsargiai. Taip pat su vaisiais nereiktu padauginti, nors vyrauja nuomone, kad vaisiai dietinis produktas, bet juose daug angliavandeniu, kurie metant svori nepadeda. Visiskai atsisakyti nereiktu, nes vitaminu iskazkur tai reikia gauti.
Mazinti cukraus iki minimumo, siaip prie cukraus priprantama, jei mazinama po truputi, tai diskomforto nesijaucia, pvz jei i arbata dediesi du saukstelius cukraus, tai po truputi mazinant, po keliu savaicui vienas saukstelis teiks toki pat skoni, kaip anksciau du.

O kam išvis bėgioti, nuo ko bėgama ? Gamtoje bėgama, kai vilkas kesinasi į papilvę dantis suleisti. Bėgant visi kūno resursai mobilizuojami išgyventi, nėra tokio bėgimo iš malonumo. Malonumas būna atbėgus. Gi vaikščiojimas yra fiziologiškai natūralus procesas, žmogus visą laiką buvo klajotojas, nueidavo ne viena tūkstantį km. Bet sutinku, jog bėgimas geriau nei nieko.

rm, daugiausiai kolorijų reikia maisto virškinimui. Gaunasi užburtas ratas. Smegenis badu nemirs, būsi informuotas
Kas dėl augalinių riebalų, tai jie lengvai oksiduojasi (net gi kambario temperatūroje). Oksiduoti riebalai, tai tie kurie sėda ant kraujagyslių sienelių. Nugabenti neoksiduotą riebalą iki lasteliės labai sudėtinga. Paprasčiau yra vartoti sočiuosius (gyvulinius), kurie nesioksiduoja, arba oksiduojasi minimaliai.

sliux, tavo žinios apie mitybą (5 kartus per dieną, mažiau riebalų) bulvarinių skaitalų lygio. Sotumo jausmą sukelia riebalai (motinos pieno riebumas padidėja 4 kartus į maitinimo pabaigą), atsisakius riebalų gausi ėsti bulką iki apsirijimo.

Begiodavo dar smarkiai speju tada, kai medziodavo. Cia apie senovinius zmogeliukus.

"žarnynas tvarkingas užtenka kas antrą dieną vieną kartą pavalgyti"

Man tikrai neuztenka. Bet ne del to kad buciau apsirijelis - turiu itin greita medziagu apykaita. Nieko daryt nereikia, bet kokia papildoma kalorija sudeginama ir pasalinama pacio organizmo

O smegenims turbut geriausi angliavandeniai. Kazkaip saldumynu poreikis visa laika. Energetine prasme tai geras daiktas.

Greita medžiagų apykaita būna dviejų tipų: kai žarnynas dirba tranzitu - ką sumetei, tas ir iškrenta; arba kai viskas įsisavinama maksimaliai. Antru atveju pakanka valgyti ne daugiau 1 kart į dieną, net ir fiziškai sportuojant (2 val./dieną)

to artas
Na jei nori begti butinai nuo kazko, tai galima begti pvz nuo ligos, nuo senatves, nuo mirties. Praktiskai gaunasi tas pats kaip issisukti nuo tavo mineto vilko dantu

Aerobinio begimo metu yra tolygiai vystomi sirdies skilveliai. To pasekoje sirdis sugeba perstumti didesni kraujo kieki vienu susitraukimu. Sumazeja sirdies susitraukimu skaicius. Padideja bendra istverme ir sirdies ilgaamziskumas. Eliminuojama miokardo infarkto galimybe.

O jei kraujagyslės užakę, (pvz. vartojama "sveikų" riebalų), širdžiai stumiant tą didesnį kraujo kiekį infarkto rizika kinta į kitą pusę

Jei pagalvojus apie senatvę sukyla adrenalinas, tuomet taip, bėgimas geriausias būdas tą adrenalilną sunaudoti, kol jis nesunaudojo taves

Is esmes 2 kart per diena. Ryte nevalgau arba silpnai uzkandu. Kai bunu alkanas pradeda svaigt galva - organizmas labai aiskiai pasako kada reikia kuro. O del isisavinimo - na nepastebejau kazkokiu virskinimo sutrikimu.

Jau šiandien bandžiau bėgti įkvėpdamas orą pro nosį iškvėpdamas pro burną, bet neilgai tvyrojau Šiaip šis būdas turėtų padėti šaltuoju metų sezonu.

C#, siūlau testą patikrinti, ar nesugriuvus medžiagų apykaita: nevalgyti bent 3-4 paras. Po 48 val., kai organizmas sudegina gliukogeną, energijai gauti pradeda naudoti riebalus ir baltymus. Jei ypatingų pokyčių nepajusi, tuomet tavo metabolizmas idealiam stovį. Silpna pasidaro, nes sumažėja gliukozės koncentracija kraujyje, į tai pirmos reaguoja smegenys, mintančios tik ja.

artas tu galbi apie vegetavima, as kalbu apie gyvenima, nezinau, kaip tau, bet man smagu ir pazvejot, kartais tenka ir valtele pasitempt, o ji nei daug nei mazai ~100kg, ir kitaip megstu aktyviai leist laisvalaiki, taip kad man neuztenka raumenu mases tokios, kuri leidzia tik vegetuot. Del koloriju virskinimui, cia delfi lygio mitas, o del riebalu, cholesterolio kieki didina gyvulines kilmes riebalai, o ne augalines (taip pat nevisi augalines kilmes vienodi riebalai).
Yra net taip vadinamos riebalu dietos, skirtos mesti svoriui, daznai naudojamos JAV kulturistu pries varzybas. Kuomet angliavandeniai ribojami iki minimumo, o kalorijos renkamos is riebalu ir baltymu. Bet cia jau ne apie sveikata reiktu kalbeti, o apie rezultata

Mano bėgiojimas gal kitam iš už kampo ir atrodo galbūt kaip vaikščiojimas, tikrai nepersistengiu su greičiu
Iki Bolto kaip iki mėnulio o tavo paraginimas tikrai tinka, esu sviesto mėgėjas.

rm, kuo mažiau valgysi, tuo daugiau liks laiko aktyviam gyvenimui, nebent aktyvus gyvenimas suprantamas, kaip aktyvus maisto valgymas

Pasidomėk kiek organizme vyksta procesų virškinimo metu, suprasi, jog tikrai ne mitas. Aš kalbu apie mėsos šmoto virškinimą, o ne koncentruotų sulčių.