Nėra jau jokių akcijų "išlaikytų virš metų". Pelno mokestis mokamas uždirbus daugiau nei 10k lt per kalendorinius metus.

variantas b

ta prasme jei gaunamas pelnas 10 001 lt,

tai pelno mokestis skaičiuojamas nuo 1 lt ar nuo 10 001 lt

Nuo 1 lt

ok dėkui ;]

Sveiki. Šiandien turėjo prasidėti naujas investavimo žaidimo etapas, tačiau kodėl man neleidžia pradėti žaisti?

Kas zino, kokios Baltijos birzu kompanijos moka divus?

OEG1T, TEO1LT kas dar?

2013 metų dividendai - http://www.nasdaqomxbaltic.com/upload/dividendai/Dividendai_2013_1.pdf

Sveiki,

1. kokie akcijų ir etf brokeriai Lietuvoje geriausi ir pigiausi? Ar egzistuoja flat fee brokeriai? Kai mėginu googlinti tai viskas ne į temą arba forex'as. Juk turėtų būti kažkur sąrašas jau sudarytas, kur lyginami jų komisiniai, platformos patogumas ir pan.?
2. jei Vanguard etf fonuds Swedbank leidžia tik USD valiuta pirkti, ar gali egzistuoti kitas brokeris Lietuvoje, kuris leistų tą daryti eurais (suprantama, kad tai būtų kitas Vanguard etf). Jei konkrečiai, tai turiu sąrašą: https://www.vanguard.co.uk/uk/portal/investments/etf ir noriu Lietuvoje įsigyti VWRL ir VUSA.

2. tai darai taip: imk etf nominuota doleriais ir hedzindamas valiutos rizika atidarai atitinkama pozicija eur/usd poroje.

Pasidomėjau, kas yra hedging. Ne iki galo supratau, kaip veikia.

Pvz., reiktų tada šortu pirkti USD etf fondą? Įdomu, ar toks fondas būtų pas brokerį ir, kas ten gautųsi, nes investicija tai būtų ilgalaikė ir nežinia, kada baigta (http://www.investopedia.com/articles/forex/09/exchange-rate-risk-currency-etf.asp).

Kaip bebūtų, gal yra paprastesnis variantas? ;)

Paprasciausiai variantas manau butu atsidaryti saskaita doleriais ir nesukti galvos.
Kadangi investicija zada buti ilgalaike - daug svarbiau rasti brokeri kuris imtu kuo mazesnius mokescius - ypatingai "no acrivity fee" ar kaip jis ten vadinasi. Prie mazesnes saskaitos su laiku gali gana padori suma susidaryti.

Susidomėjau, kad galbūt geras variantas apsisaugoti nuo nuostolių prekiaujant vertybiniais popieriais būtų europinis opcionas. Jis turėtų būti pigesnis už amerikinį, nes juo galima pasinaudoti tik paskutinę galiojimo termino dieną. tačiau, jais paprastai prekiaujame tik OTC rinkose. Sakau turėtų būti pigesnis, nes internete niekaip nerandu kur galėčiau pažiūrėti kiek faktiškai kainuoja toks opcionas. Tai gal įdėkite kas atitinkamą nuorodą, jei žinote. Ir ar yra lietuviškų maklerių, kurie sudaro galimybę prekiauti OTC rinkose.

Gal galit pasakyt kokius bankus/brokerius reprezentuoja trumpiniai YHI, FBI, INT, VLB, RGB ? Labai ačiū už info.

info to IJIN:
http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=members&lang=lt

Gal galit paaiškinti ką reiškia kai įvyksta absurdiški ir maži pavedimai (PVZ: šiandien Utenos Trikotažas 15:59 1,050 EUR 41) Kilimas - 458,51%.

Tai kai taip būna - tai čia įvyksta kažkokios kompiuterinės pavedimų klaidos, vaikai tiesiog žaidžia kažką, ar pati įmonė dirbtinai kažka "ximičina" ? Ačiū.

IJIN, nėra likvidumo - didelis spreadas. T.y. kainos skritumas tarp pirkimo ir pavedimo. Jei desperatiškai nori parduoti savo vertybinius popierius esi priverstas atiduoti ženkliai mažesne kaina, nei pvz. paskutinio sandorio kaina (esama rinkos kaina). Lygiai tas pats į kitą pusę.

Bet būna ir žaidimų.

Klausimas nuo savęs - kuriuo laikotarpiu su įmone susiję asmenys gali pirkti/parduoti savo VP? Per kiek laiko nuo sandorio privaloma viešai pranešti apie veiksmus biržoje? Ačiū.

Kai akcijos būna nelikvidžios, tai tarp pirkimo ir pardavimo kainos būna labai didelis tarpas- spreadas (gerai atsakė yomajo), kai kada viršijantis net ir kelis šimtus procentų.
Kur kas įdomesnis klausimas būtų: o kas gi prekiauja tuose didžiuliuose tarpuose (mirtinose zonose) sumomis po eurą, ar po kelis eurus, paaukodami tokias pačias, ar net ir žymiai didesnes sumas komisiniams, taigi, garantuotai prekiaudami į minusą?
Deja, bet kažkodėl, yra gana gausu tokių atvejų, kai žaidžiama miniatiūrinėmis sumomis (patenkančiomis į manipuliavimo rinka sąvoką), o apie nuobaudas išgirstame itin retai...
Pirmiausia man užkliuvo faktas, kad smulkių sandorių iniciatoriumi dažniausia būna Swedbank'o prekybos platformos (tiek estų, tiek latvių, tiek lietuvių).
Kiek pasiknaisiojus Swedbank'o tinklapyje, paaiškėjo, kur gali slypėti miniatiūrinių sandorių šaknys- o gi investiciniame žaidime "Zoom".
Kiek supratau, tai šiame žaidime pirkimo, ar pardavimo sandoriai būna veiksnūs tik tuo atveju, kai jau egzistuoja kažkokio dydžio pinigų suvaikščiojimas prie konkrečios kainos. Tuo tikslu ir atsiranda trumpalaikė minimali paklausa, arba trumpalaikė maksimali pasiūla. Rinkoje tai tėra beveik nulis, o žaidime tai yra laviravimas kažkuo, kas yra labai arti nulio, bet tuo pačiu neša ir gerą pelną.

Bet neklauskite manes, kam jiems reikalingi kelia-euriniai sandoriai, kai už tokią veiklą gresia kelia-tūkstantinės sankcijos, kaip už manipuliavimą akcijų rinka...

Taip, teisingai Laisvis pastebėjo, manipuliavimas gali būti susijęs ir su ZOOM, nes tame investavimo žaidime reikia rinkti taškus, o už juos gauti gana gerus prizus, pvz. ipad, ipod, ...

ė, tai niekas ir neatsakys? :/ Arčiausiai prie atsakymo buvau čia:



O kur tą tvarką pasiskaityt?

Vertybinių popierių komisijos funkcijas šiuo metu atlieka Lietuvos bankas, todėl minėtos tvarkos aprašo reiktų ieškoti LB...