Tradicinis verslas kuria vertę. Vieni kažką pagamina, kiti teikia paslaugas ir už tai gauna atlygį. Visi jie kažką sukuria, ir už tai gauna pinigus. Spekuliantai, prekiaujantys finansinėse rinkose, regis, nieko negamina ir paslaugų niekam neteikia, nieko naujo nesukuria, visuomenei apčiuopiamos naudos neduoda.

Spekuliantas, kaip bet kuris kitas sąžinę ir moralines nuostatas turintis žmogus, gali turėti įsitikinimus apie tai, kas yra sąžiningas būdas uždirbti pinigus. Socialinė aplinka, religiniai įsitikinimai, auklėjimas (ypač tai, kokiu būdu tėvai uždirbo pragyvenimui- galbūt "juodai ardami") negali neturėti įtakos jo supratimui apie tai, kas yra doras ir teisingas būdas užsidirbti.

Jeigu uždarbis nieko negaminant ir neteikiant paslaugos (kone "iš oro") kertasi su spekulianto įsitikinmais ir nuostatomis apie sąžiningumą, tai gali atsiliepti prekybos rezultatams. Tegu netgi nesąmoningai, to nesuvokiant, bet pasąmonė darys poveikį spekuliavimo rezultatui. Be abejo į neigiamą pusę.

Tad ką daryti, kad išspręsti šią bėdą? Galbūt rasti pasiteisinimą prieš savo sąžinę ir nuostatas? Galbūt spekuliavimas iš tiesų neša kažkokią naudą ir visuomenei?
Tad kokia nauda iš akcijų, žaliavų, valiutų ir kitų rinkų spekulianto?

Spekuliantas nuo investuotojo visų pirmą skiriasi. Spekulis stengiasi pasinaudoti gandais, išdurti ką nors ir t.t. Iš jo nauda - nulis. Nebent tai naudinga kitiems spekuliams. Bet spekuliai neretai ir pasimauna ant savo mahinacijų.


Manau, šitame klausime vertėtų atskirti rinkas nuo žodžio "spekulianto". Klausimas kažkaip keistai suformuliuotas. Suabtraktinsiu atsakymą apie rinkas. Šios rinkos, jei nera pastebimo spekuliavimo, padeda orientuotis į ekonomines situacijas, vienos kitos šalies situaciją nustatant per valiutų rinką, jų kursu.(Forex). Akcijos parodo įmonių padėtį rinkoje. Ir žaliavomis analogiskai.

Reikšmingos naudos jokios nematau, bet apie žalą daug galėčiau pašnekėt.

Gerai politikams JAV, kartais kai nebūna kaip ištraukt sausos šiknos, suverčia visą kaltę spekuliantams dėl kainų augimo ( pvz. naftos), nors dažnokai tai būna visiški kliedesiai. Didinga nauda sakyčiau.

Pagrindine nauda is spekulio - teikia rinkai likviduma, islygina nenormalius kainu skirtumus.

O visos tos moralines nuostatos su vertes kurimais.. Paistalai ir tiek. Kas kaip moka tas taip soka. Galima ir is nelegalios veiklos gerai gyvent - tik buk gudrus kad niekas uz kiausiu nepagautu.

Kaip kada.

Iš spekuliantų rinkose daugiau žalos, negu naudos, nes jie dažnai iškreipia rinkas, prekiaudami ne pagal racionalią analizę, bet pagal emocijas, bandos instinktą bei savo techninius pseudomokslus. Bet spekuliantai yra neišvengiamas blogis kapitalistinėje rinkos "ekosistemoje", kaip kokie uodai gamtoje.
Žiūrint grynai teoriškai, tarsi iš smulkiųjų biržos prekeivių naudos yra, nes jie užpildo tam tikrą rinkų likvidumo nišą, padaro biržas gyvu, nuolat judančiu, "operatyviu" įmonių (mikrolygyje) bei ekonomikų (makrolygyje) būklės aplenkiančiuoju indikatoriumi. Tai tarsi sekundinė rinkų "laikrodžio" rodyklė, žinoma, ne tokia kaip tikro laikrodžio, bet chaotiškai judanti į visas puses. "Minutinė" rinkų rodyklė (vidutinio laikotarpio racionalūs investuotojai) jau juda tiksliau, "valandinė" rodyklė (Buffettas ir panašūs) - dar tiksliau.
O moraliniai pergyvenimai dėl spekuliantų "parazitiškumo" yra perdėti. Kapitalistinėje ekonomikoje pats kapitalas yra "parazitinis", nes jo esmė yra gauti pridėtinę vertę iš kitų darbo bei gamybos priemonių, turto ar intelekto produktų nuosavybės. Tiesa, jeigu rinkos konkurencinės, tas kapitalų "parazitiškumas" sumažinamas dėl konkurencijos. Jeigu tam tikros rinkos nišos monopolizuotos ar oligopolizuotos, jose veikiantis kapitalas yra beveik grynai parazitinis ir pasiima ekonomiškai nepagrįstus viršpelnius. Štai kur tikri parazitai, kur jau ten su jais kažkokiems smulkiems spekuliantams su keliais ar keliomis dešimtimis tūkstantukų dažniausiai nuolat tirpstančių dolerių ar litų lygintis...

Kalbant apie siuolaikines finansu rinkas ne kaip kada, o pastoviai. Elektroniniai scalperiai ar locals tradingo pit'e - atlieka ta pacia funkcija.

Skiriasi kur skalperiai robotai prekiauja, o kur spekulių lizdas sulindęs kad ir stambūs. Va pvz. Volkswagen akcijos 2008m. . Vienas net spekuliuodamas sudegino 400 mln. eurų ir po to po traukinu. Ir nereikia suplakti skalperius robotus ir spekulius humanum į vieną vietą.

Kad neegzistuoja toks dalykas isvis. Visada gali surast visiskai priesingas nuomones su N racionaliu argumentu.

Aisku kad reikia, skirias tik sandoriu mastai ir laiko intervalai, o tikslas tas pats - uzdirbti is kainos pokycio laike. Jeigu kalbi apie kazkokius bandymus manipuliuoti rinka, tai kazka painioji. Uz tokius "spekuliavimus" ir atsisest gali, jei stogo neturesi.

Kaip tik siandien ziurejau toki trumpa video, siulau ir jums susipazinti.

http://youtu.be/ESkGIO9IsLs

manau reiketu pasidometi, kiek pasaulyje procentu zmoniu gamina konkrecius daiktus ar paslaugas, ir kiek prekiauja tais gaminiais ir paslaugomis, nepamenu tiksliai, bet prekiaujanciu ir gaunanciuu naudos is kainu skirtumo yra kiek daugiau.
Taigi ir prekyba akcijomis ar kitais finansiniais instrumentais yra toks pats darbas kaip ir prekyba prekybos centruose ar turguose, todel neturetu kilti tokios keistos mintys del darbo naudos. Pajamos is prekybos papildo kiekvienos salies vartojimo rinka, taigi realiai prisideda prie BVP kurimo ir t.t. ir t.t.
Geros dienos.

Vertybinių popierių kainų pokyčiai nėra įtraukiami į BVP skaičiavimus.
Dėl "netiesiogiai prisideda prie BVP" galima ginčytis, bet tas "netiesioginis prisidėjimas" gali būti į abi puses, tame tarpe į BVP mažėjimo pusę.

Čia nesutinku su tavimi, centas. Už kiekvieno roboto stovi gyvas asmuo (fizinis arba juridinis), kuris ir yra tikrasis spekuliantas. Teisingai parašė C#: "skirias tik sandoriu mastai ir laiko intervalai, o tikslas tas pats - uzdirbti is kainos pokycio laike".
Sugrįžtant prie pagrindinio temos klausimo, mano filosofinis požiūris toks: spekuliantas spekuliantui nelygu ... Spekulianto naudingumas/nenaudingumas yra vienareikšmiškai apspręstas jo pelningumo. Pabandysiu paaiškinti plačiau. Kuo spekuliantas yra pelningesnis, tuo jis tiksliau nustato rinkos ekstremumus ("dugnus" ir "viršūnes"), vadinasi, stengiasi pirkti dugne, o parduoti viršūnėje (prisiminkim garsiąją frazę "pirk pigiai, parduok brangiai"). Tokiu būdu, jis fin. instrumentą perka tada, kai daugumai rinkos dalyvių jo nereikia (dėl to ir nukrenta kaina), o praduoda tada, kai rinkoje jaučiamas fin. instrumento pasiūlos stygius (kaina užkilusi). Apibendrinant, pastarąjį sakinį galima išreikšti trumpai: pelningas spekuliantas rinkoje užtikrina likvidumą. Tą spekulianto funkciją šioje temoje jau iki manęs kai kurie forumiečiai paminėjo, tačiau neišskyrė, jog likvidumą rinkoje teikia tik pelningi spekuliantai. Tuo tarpu, nuostolingi spekuliantai pagal šį mano filosofinį požiūrį yra eiliniai likvidumo vartotojai ir rinkai jokios naudos neatneša. Jie perka viršūnėse, o parduoda dugnuose, tokiu būdu tik sukeldami rinkoje volatilumą. Taigi, pagal mano požiūrį teisios abi pusės: tiek teigiančios, jog spekuliantai yra blogis, tiek teigiančios, jog spekuliantai yra gėris.
Paprasčiausiai, pelningi spekuliantai yra naudingi rinkai ir už tai gauna teisėtą savo atlygį (pelną), o nuostolingi spekuliantai rinkai kelia tik problemas ir dėl to yra "nubaudžiami" (finansiniai nuostoliai).

Andrius_S

Andriaus požiūryje yra abstrakčios matematinės logikos, bet tik su viena esmine pataisa: ne "pelningi spekuliantai", bet "spekuliantų pirkimo sandoriai kainoms nukritus bei spekuliantų pardavimo sandoriai kainoms pakilus".
Tas pats spekuliantas gali ir pirkti dugne, o parduoti viršūnėje ir pirkti viršūnėje, o parduoti dugne, jau nekalbant apie begalę tarpinių variantų. Jo sėkmingi sandoriai užtikrina rinkos likvidumą, bet visa jo sandorių visuma gali būti (o dažnai ir būna) nuostolinga, t.y. jis yra nesėkmingas spekuliantas.
Be jokios abejonės, nuolat pelningi spekuliantai yra rinkoms naudingi, o nuostolingi susimoka už savo žalingumą.

Taip, tu teisus indenas. Ankstesnėje savo žinutėje išdėsčiau šiek tiek supaprastintą požiūrį. Nei vienas pelningas spekuliantas nebūna pelningas absoliučiai (absoliučiai visi treidai pelningi), lygiai taip pat, kaip ir nuostolingas spekuliantas dažnai savo istorijoje turi ir šiek tiek pelningų treidų. Naudodamas pelningo ir nuostolingo spekulianto sąvokas, aš turėjau galvoje bendrą visų treidų rezultatą.
Žiūrint atskirų treidų lygmenyje, aišku, kad retkarčiais ir pelningasis spekuliantas kartais būna nenaudingas rinkai (kai pasitaiko nuostolingas treidas), ir nuostolingasis spekuliantas kartais būna naudingas rinkai (kai jam pasitaiko pelningas treidas).

Andrius_S

Įvertinus dar tą faktą, jog esant pastoviam arba mažėjančiam bendram rinkos likvidumui be nuostolingų sandorių nebūtų ir pelningų (zero sum game), galime šiuo "spekuliantų sėkmingų sandorių naudingumo" klausimu pasiekti pilną sutarimą.

Manau, nauda, kad ir netiesoginė visdėlto yra. Jei spekuliatas uždirba jis daugiau nuperka duonos ir druskos. Tuo didindamas įmonių apyvartą. Jei pradirba nuo to uždirba kažkas kitas. Taigi spekuliantai ne prasčiau prisideda prie ekonomikos nei kiti.

Spekuliantas- liaudies ir Tėvynės priešas, kapitalizmo išmislas, valstybės syvus čiulpiantis ir žmogų darbo išnaudojantis. Naudos jokios- parazitas ir tiek. Tik kaip apgaut, apsukt ir sau pelno pasidaryt. Doras pilietis turi savu darbu ir prakaitu duoną uždirbti, o jei pilietis ne doras, anoks jis iš viso pilietis ! Taigi, iš spekulianto tiek pat naudos, kiek iš parazito- naikint tokius.