Pirma nereikia būti naiviems, kad mūsų šalies politikai yra visiškai ekonomiškai beraščiai. Žinoma tenka dažnai išsigasti, kai jie nesupranta elementarių dalykų kaip pvz. kad pasikeitus iš litų į eurus ir atgal eurus į litus, nėra jokių pajamų, tik formos pakeitimas (manau su tuo niekas iš jūsų nesiginčis), tai ko jie nusišneka, kai žmogus parduoda pirktą nekilnojamą turtą ir gauna litus, nurodo, kad visos pajamos gautos iš nekilnojamo turto yra žmogaus pajamos ... Pajamos yra dalis skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo kainos. Jos gali būti teigiamos ir neigiamos... O kad skirtumo apmokestinimui yra lengvatos, kuriomis naudojamasi, tai čia juk nieko nuostabaus. Bet aš ne apie tai - aš manau, kad Šešelinė ekonomika Lietuvoje yra su valdžios žinia. Nemanau, kad ji ją kontroliuoja (nes ji nelabai leidžiasi būti pamatuojama), bet su žinia, kitaip Lietuvos nebeliktu kaip valstybės. Kaimas per paskutinius 20 metų sunyko, šalis mūsų sunyktų dar greičiau, nes perkant prekes ir paslaugas pasaulinėmis kainomis ir gaudami pajamas tik trečdalį to, esant judėjimo laisvei, emigracija tiesiog sunaikintu šalies ekonomiką.



Čia ne fenomenas, šiaip jau. Tai yra įstatymais paliktas langas politikams apvogti savo tautą. Bet jei TAUTA leidžia politikams turėti tokius įrankius ir jai gerai, tai nieko tokio, kad ją vis apvagia.
O dėl Prancūzų, tai šis įstatymas bus normaliai apeitas (18 punktas, Laferto kreivė tai įrodo), perkeliant pajamas į kitas mažiau apmokestintas šalis. Estijoje, kiek tenka Taline kalbėtis su mokesčių inspektoriais (kurie dirba užsieniečių aptarnavimo skyriuje) jie labai džiaugiasi daugėjančiomis Lietuvių įmonėmis, kurios sukelia į Estiją savo aktyvus ir rodo milžiniškus pelnus.



Kol kas tyla. Jei žmogus perka be čekio iš čia mokesčių optimizavimas verslui, tai kaip valdžia tai kontroliuos. O jei baltarusis norės pirkti grynais su kasos čekiu, juk niekas nedraudžia baldus parduoti dalimis pvz. spinta, lova, fotelis ir panašiai. Naudoti automobiliai Kazachams irgi ne bėda, visi automobiliai jiems bus parduodami už nedidesnę nei 10.000 litų arba pavedimu į sąskaitą (kam reikia oficialių).

Yra suomių mokslininkų apskaičiavimai, koks yra poveikis šešėlinei ekonomikai grynųjų pinigų ribojimo - atsakymas jokio poveikio.

Bulgarijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje 2003–2012 metais elektroninių pervedimų skaičius augo sparčiausiai. Jose vienam gyventojui tenkantis elektroninių atsiskaitymų skaičius išaugo net 373 proc., tačiau šešėlinė ekonomika šiuo laikotarpiu sumažėjo tik 3,3 proc. punkto. Tuo tarpu Portugalijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, kuriose šiuo laikotarpiu elektroninių pavedimų skaičius augo lėčiausiai, šešėlinė ekonomika vidutiniškai mažėjo sparčiau, t. y. 3,6 proc.

Statistinė analizė rodo, kad šešėlinės ekonomikos dydis ir elektroninių atsiskaitymų kiekis yra susiję, tačiau tai – ne priežasties-pasekmės ryšys. Pasak eksperto, tiek elektroninių atsiskaitymų populiarumą, tiek šešėlinės veiklos paplitimą lemia šalies ekonominis išsivystymas.

Tiesiog SKANDINAVIJOS BANKŲ lobistai siekia, visus suvaryti į jų bankus ir leisti jiems vogti iš šalies piliečių pinigus per įvairiausius mokesčius. Čia yra jų verslo plano idėja, kurią jie bando įteigti mūsų politikams...

Pastebiu daznai, kad zurnalistai ir tie patys mokesciu inspektoriai, savo straipsniuose apyvarta, prilygina pelnui, daznai ispuciamas burbulas , kad imone x turejo 2,5mln neapskaitoma buhalterija ir tai bando pagristi lyg tai butu pelnas, ar bent bando visuomenei sudaryti toki vaizda.. Seseliniam versle galioja tos pacios sanaudos, islaidos - realizacija lygu pelnas. Tad juokinga skaityti darosi ypac ziniasklaidoje judancius straipsnius..

Siemet biudzetas virsijo plana surinktu mokesciu berots keliais simtais mln daugiau, spaudimas tarnyboms matosi suveike, savo kailiu patyriau darbo inspekcijos tikrinima, nors musu teritorijoj kur dirbame ju nebuvo jau 10 metu.. Pagautu buvo nedaug, kas dirbo ne UABuose, gavo simbolines baudas...

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) bei Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. I.N. priklausančioje patalpoje rado 1,4 t, o brolio namuose – dar 992 kg parduoti paruoštų rūkytų, sūdytų, vytintų kumpių, lašinių ir dešrelių.
Tarptautinis dzūkų verslas buvo sustabdytas, FNTT Kauno apygardos valdyba tęsia pradėtą ikiteisminį tyrimą, o Baudžiamajame kodekse numatyta už neteisėtą vertimąsi ūkine veikla maksimaliai bausti iki 4 metų laisvės atėmimo.


pastebejimas uz narkotikus duodama 10 metu, uz Vistos pavogima gali gauti taipat keleta meteliu, zmogu uzmusi gausi 5-10metu, mesa pardavinejai gausi 4 metus... neesu specialistas, bet logikos nesuprantu, jei tavo daroma veikla nedaro zalos tiesiogiai zmoniu fiziniai sveikatai, ir panasiai, kodel toks nusikaltimas yra baudziamas laisves atemimu... Suprantu turto aresta, atsakomybe grazinti... nemanau kad tai veiks kaip perauklejimo priemone kalejimas, ten randamos naujos pazintys, kuriami nauji verslo planai... Tad kovoti su tuo manau reiktu kitaip, ir su sypsena tik reikia pasidziaugti kokie isradingi Lietuvos verslininkai.


Du oficialiai niekur nedirbantys ostapai benderiai su bendrininkais Šakiuose registruotos įmonės vardu iš Lenkijos įmonės įsigydavo kiaulienos, kurią, neišrašydami buhalterinės apskaitos dokumentų, parduodavo Jurbarko, Kauno ir Šakių rajonuose veikiančioms įmonėms ir fiziniams asmenims. Pirminiais skaičiavimais, šešėliniai mėsos prekybininkai realizavo ne mažiau kaip 1 560 t kiaulių skerdienos, o neapskaitę milijoninių sandorių bendrovės buhalterinėje apskaitoje išvengė daugiau nei 1,5 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Tyrimo metu nustatyta, kad prekyvietėse neapskaitytų prekių apyvarta viršijo 2,5 mln. Lt per vienus metus, todėl išvengta apie 1 mln. Lt mokesčių į valstybės biudžetą.

Cia kazkas man suskaiciais nesueina, apyvarta turguje buvo 2,5mln , o buhalterineje apskaitoje isvengta 1,5mln litu PVM , apyvarta turguj turejo buti tada tris kart didesne kad butu isvengta tokio kiekio PVM, kiek nurodyta straipsnyje. Daznai pateikti skaiciai buna labai idomus...

Pasak Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danieliaus, šį atvejį galima laikyti tipišku šešėlinės prekybos pavyzdžiu. Įtariama, kad skerdiena be dokumentų buvo įvežama iš Lenkijos, o ją įsigijusios įmonės Kaune ir Pakruojyje mėsą su fiktyviais dokumentais realizuodavo turgavietėse ir taip pat nemokėdavo mokesčių valstybei. Lietuvos bendrovėms skerdiena dažniausiai buvo parduodama ir gabenama naktį, o siekiant išvengti galimų patikrinimų kelyje, ji buvo vežama su fiktyviomis PVM sąskaitomis faktūromis. Įtarimai sukčiavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu pareikšti 4 asmenims, tačiau tyrėjai tikina, kad įtariamųjų gali būti daugiau.

Na ir? toli ieskoti nereikia, turguose n tokios mesos... mesa is niekur..

Originaliai nelegalia prekyba mėsa vertėsi grupelė kauniečių. Net patyrę FNTT pareigūnai ir Kauno apygardos prokuratūros atstovai stebėjosi, kad kauniečiai ilgą laiką savo nusikalstamą veiklą maskavo užsienyje veikiančių telekomunikacijų operatorių paslaugomis. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė pusantrų metų šviežią mėsą įsigydavo iš Lenkijos ir Lietuvos bendrovių be jokių apskaitos dokumentų ir ne mažiau kaip 300 t šios mėsos turgavietėse Kaune pardavė taip pat be jokių apskaitos dokumentų.

Bando ibauginti.

Įtariama, kad dalis Joniškio ir Šiaulių įmonių įsigytos ir parduotos produkcijos nebuvo apskaitoma. Bendra įmonių deklaruota mėnesinė apyvarta būdavo apie 1,7 mln. Lt per mėnesį, tačiau per 200 tūkst. Lt būdavo neįtraukiama į apskaitą ir mokesčiai nuo jų į valstybės biudžetą nemokami.
Nustatyta, kad beveik ištisą parą keliomis pamainomis dirbančių ir 70 darbuotojų turinčių bendrovių vadovai savo pavaldiniams buvo nurodę organizuoti neoficialią apskaitą. Vienos mažesnės įmonės vadovas neoficialią apskaitą tvarkė naudodamasis užrašais, o didesnėje įmonėje buvo įdiegta antra buhalterinės apskaitos kompiuterinė programa. Įmonės vairuotojai bei vadybininkai surinkdavo pinigus už neapskaitytas parduotas prekes ir juos atiduodavo įmonių vadovams. Pirminiais duomenimis, milijonines šešėlines pajamas gaunančios bendrovės valstybei nesumokėjo daugiau nei 440 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokesčio.
Iš neoficialiai gautų lėšų įmonių vadovai pirko nekilnojamąjį turtą, prabangius automobilius, keliavo į egzotiškus kraštus. Sukčiavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu įtariamų asmenų turtui apribota teisė į nuosavybę. Pritaikytos kardomosios priemonės, įtariamieji laukia teismo.

Mokesciams vistiek blogai apyvarta 1,7mln , per metus 20,4mln, seselyje vyko 2,4mln visos apyvartos, imoneje dirba 70 darbuotju. Nesumoketa tik 440tukst PVM, Sumoketa grubiai 3,5-4 mln i biudzeta PVM, plius nuo 70 darbuotoju i sodra, ir kitu mokesciu... Isvada jei vagi mazai pasekmes tos pacios, lyg vogtum daug.

P.s Kreditu unijos reikalai nutilo, Snoro reikalai tyla, ir t.t.t.t pavogiami simtai milijonu, ir milijardu, zmones tokius ivykius kazkai greitai uzmirsta, tai naudinga Valdziai, nes galima bus organizuoti sekancia afera... O vista pavogusi valstieti ir sedusi uz tai kalejima prisimins zmones dar ilgai... Vel cia logika nesueina,,

Nauji didesni alkoholio akcizai, tam, kad kompensuoti pensininkams pensijas ... Tai jei aš nepirksiu alkoholio, tai taip išeina, kad aš prieš savo tėvų pajamas būsiu ... tai čia bus kaip ir mano nesolidarumas su pensininkais? "tipo" būsiu jų priešas ?

Nea cia tipo akcija, Pensininke jei nori kompensacijos pensiju, tada gerk daugiau alkoholio, ir pats sau grazink, ka valdzia pasieme.. Arba kitaip sakant, Valdzia pasieme pinigus uzsikamse, o db kompensuoja mokesciu moketoju pinigais antra karta tapacia skyle.. Vadinasi taip, kad ir kiek valdzia pasiskolins, grazins mokesciu moketojai.

taip,valdžia paprasčiausiai atėmė pensininkų nuosavus pinigus,o grąžins juos mokesčių mokėtojai... .Tiksliau - šnapso mėgėjai.Nagi,forumiečiai,palaikom pensininkus,marš į parduotuves šnapso pirkt!

Suprantu, kad šios "rašliavos" autorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, pabandė parašyti tik tam, kad rašyti, bet realybė yra tokia. Šešėlyje uždirbti pinigai niekaip nebus paveikti įsivedus eurą. Žmonės sugebantys uždirbti dabar didesnes sumas šešėlyje tikrai yra aukštesnės kompetencijos, nei bando piešti autorė. Lietuvoje be bankų keityklų yra labai daug valiutos keityklų, kurios keičia litus į eurus ir nereikalauja jokio dokumento prie bet kokios sumos.

Nesuprantu tik vieno, kam rašyti nesąmones ? Kas yra euras Lietuvai ?

Žmonėms kurie neturėjo ir neturi pinigų ir jų pajamos yra lygios jų išlaidoms, nesvarbu kokia tai bus valiuta ar litas ar euras. Žmonėms, kurie sugeba taupyti, tai žinia, kad bus euras - reiškia, kad jų eurai šiandien yra ženkliai vertingesni nei rytoj. T.y. Eurus, kaip ir dolerius, ar svarus sterlingus pumpuoja į rinkas nieko nedengtus emisijas leidžiantys centriniai bankai, kas sukels nuolatos pinigų vertės prieš daiktus mažėjimą.

Šešėliui ar litas, ar euras jokio skirtumo.

Linkėčiau autorei ir panašių straipsnių leidėjams įsivertinti, kad Lietuvoje liaudis nėra visai durna ir supranta, kada jiems bando nasąmonę įkišti už super naujieną ...

Atėjus eurui: kas laukia šešėlyje uždirbtų pinigų?
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/atejus-eurui-kas-laukia-seselyje-uzdirbtu-pinigu.d?id=63932576

Visu seseliniu problemu iseitis - jokios "fizines" valiutos salies viduje. Nebus galimybes nei gauti nei duoti kysiu, vokeliu ir t.t. ir pan. BET ..siuo atveju vyriausybe privalo isteigti centrini banka teikianti visas bankam teikti priklausancias paslaugas su minimaliais ar 0 ikainiais.

Ka apie tokia ideja manot?

uzsiemusi,nesupratau.Ka siulote?
Man viskas atrodo,kad visus realius pinigus,t.ty. CASH suvaryti i virtualius.T y,.nera net menkiausios galimybes nemoketi mokesciu.Kai apie tai skaiciau daugiau nei pries 20 metu,visi man aiskino,kad tai samokslo teorija ir tai tik silpnaprociu sukurta ir puoselejama ideja ,bet mes jau cia?Ar ne taip?

Bus natūra, kurios nesukontroliuosi.

Visa šešėlinė ekonomika yra skirstoma į nelegalią, legalią, neformalią veiklą, bei korupcija. Visose paminėtuose šešėlinės ekonomikos rūšyse yra ir piniginiai ir nepiniginiai sandoriai. Kaip pvz. nelegalioje - dažnai atsiskaitoma barteriniais narkotikų mainais, vogtomis ar kontrabandinėmis prekėmis. Narkotinių medžiagų plantacijos ar gamyba asmeniniams naudojimui, vagystės, kontrabanda privačiam vartojimui ... legalioje barteriniai mainai legaliomis prekėmis ir paslaugomis, darbas "pasidaryk pats" ir kaimyno pagalba... neformaliojoje veikloje (tai šešėlinė veikla, kur žemas oraganizacinis lygis, mažas arba jokio skirtumotarp darbo ir kapitalo, o darbiniai santykiai paremti atsistiktine darbo paieška, giminyste, asmeniniais ryšiais) - tai čia barteris ir klesti, mažai arba net dažnu atveju nėra grynų. Korupcija - aš tau tu man ... ten dažnai nėra irgi grynųjų , korupcija apskritai gali arba ne leisti verslui išnaudoti pelningas galimybes neoficialaus sektoriaus, bet tai nebūtinai susiję su grynaisiais pinigais.



Labai siauras požiūris į grynuosius pinigus kaip priežasties - pasekmės ryšys. Statistinė analizė rodo, kad šešėlinės ekonomikos dydis ir elektroninių atsiskaitymų kiekis yra susiję, tačiau tai – ne priežasties-pasekmės ryšys. Yra tekę matyti įmonių, kurios neturi įmonėje kasos, bet apeina įvairiausius mokesčius. Pvz. įmonės akcininkas nusipirko namams televizorių, mokėjo pavedimu. Nulis grynų. Iš valstybės atsiėmė PVM, susimažino pelno mokestį, nesumokėjo GPM. Nėra grynų - o šešėlis yra. Pirkdami kurą, cigaretes ir alkoholį Rusijoje, Baltarusijoje - daugeliu atveju, jei tai nepadirbta produkcija, perkame ją legaliai ir visi mokesčiai Rusijoje, Baltarusijoje yra sumokami. Tik dėl akcizinių prekių apmokestinimo skirtumo, atsiranda kontrabandos marža. Ir pirkti ten galima mokant pavedimu...



Pirma - tai padarys didelę žalą pradedančio verslininko verslumui. Daugelis mūsų randa nišą ir pradeda verslą, net neturėdamas įmonės, suformuoto kapitalo. Pradeda tiesiog gaminti, teikti paslaugas,prekiauti už grynus. Esant totaliai kontrolei - tokia verslo pradžia, bus ženkliai apsunkinta ir verslumas sumažės. Sumažės ir naujos darbo vietos. Šešėlinės ekonomikos būvimas išnaudoja verslumo potencialą, kuris būtų neišnaudotas dėl aukštų legalizacijos kaštų ir išlaidų.

Antra - rinkos monopolizuosis. Verslumui mažėjant, mažės ir tikimybė, kad bus randamos nišos, spragos monopoliuose, kur naujos idėjos galės konkuruoti su įsigalėjusiais monopoliais. Visi žinome, kad monopolis - tai rinkos "stagnacija kvadratu". Konkurencija esant šešėlinei ekonomikai yra nuožmesnė ir efektyvina oficialiai apskaitomą ekonomiką, kurios našumas sumažėjęs dėl didelių mokesčių ir biurokratinių apribojimų. Šešėlinio sektoriaus pranašumas gali privesti iki griaunamosios konkurencijos.

Trečia - be vokelių ir panašiai, sumažės legaliai dirbančių įmonių apyvarta ir atitinkamai darbo vietų, gaunamų į biudžetą pajamų. Reikia neužmiršti, kad daugelio žmonių užimtumas šešėlinėje ekonomikoje svarbus pajamų šaltinis.

Ketvirta - mažėjant bendrosioms pajamoms, vyriausybės bus priverstos didinti ir didinti mokesčius. Nelieka šešėlinės ekonomikos stabilizuojančio poveikio, esant ekonomikos nuosmukiui.

Žinoma dar yra daug svarbių akcentų ...

Šešėlis prasideda valdžios stuktūrose , jis generuoja paklausą.

Prokuroro rezidencija

As kalbu apie legalios veiklos seseli, nes kalbant apie nelegalia/baudziamaja veikla pirmiausiai turetu buti akcentuojamas ilegalinimo klausimas po kurio sektu kontrole, kas ir yra mano mineto seselio prevencija.
Barteriniai manai uzima tokia menka seselio dali ,kad net kalbeti neverta. Ir to nepakeis jokios aplinkybes , nes yra primitiviausias ir dazniausiu atveju realiai neigyvendintinas ar naudos neduodantis procesas.
Korupcija NERA “as tau tu man “ ( tai yra barteris) . “Korupcija - piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos.”
Seselines ekonomikos pagrindas yra nelegalus/pasleptas prekiu bei paslaugu pirkimas/pardavimas . Narkotikai ar kontrobanda “savoms reokmems” nera seselis, o nelegalus produktas, uzdraustas buti piliecio nuosavybeje.



Jusu pateikti pavyzdziai tik patvirtina tai ,kad viena priemone nebus isprestos visos esamos problemos, bet isprestu didele dali, kas jau yra milziniskas pasiekimas.



Labai primityvus poziuris. Verslas yra steigiamas, vystomas siekiant materialines geroves ir tai toli grazu ne tai ir ne tiek, kiek tu dabar turi savo kiseneje tikraja ta zodzio prasme.




Seselis bujoja, bet verlsumas mazeja,kas leidzia teigti ,kad tai nera vienas nuo kito priklausancios salys. Monopoliu daugiau nei turim sunku butu net sugalvoti. Mopolininkai isivele i korupcija , bet ne legaluji seseli. Konkurencija egzistuojant seselinei ekonomikai paneigia visas lygiasios konkiurencijos salygas/istatus.

http://www.ekonomika.lt/naujiena/darbo-inspekcijos-vadovas-seselines-ekonomikos-mastai-baugina-19695.html


Pasak Valstybinės darbo inspekcijos vadovo, vilčių teikia naujas nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektas, kurį šią savaitę svarstė vyriausybė. Tikimasi, kad dar labiau sugriežtinus tvarką, nelegaliai įdarbinti darbuotojų verslininkams tiesiog neapsimokės.


Svarbiausia ir geriausiai patikrinta priemone musu salyje, BAUSTI.Nesprendziamas klausimas kaip sumazinti darbuotojo kaina imonei, o siekiame grieztinti sankcijas, kad butu daugiau sugaunama tu kas nesilaiko istatymu, kodel viskas daroma is kitos puses ir tikimasi teigiamo rezultato?

Jei ekspermentuoja musu valdzia ganetinai daznai su mokesciu nepastovumu, ar nebutu galima iskelti klausimo ir Sodros imokas sumazinti iki 20proc. jei siuo metu tik ketvirtis darbo rinkos dirba legaliai, kokia dalis isslystu is seselio? Ir ar surinktu mokesciu suma nebutu zenkliai didesne nei dabar.

Barteris tai nėra taip paprastai "aš tau tu man". Barteris apima labai ilgas verslo proceso grandines, kur į jas įsitraukia kažkuria dalimi apskaityti procesai. Dėl mažose įmonėse vyraujančios suminės apskaitos, vieni daiktai nusirašo, kiti daiktai atsiranda, treti komplektuojami, ketvirti parduodami. Tam tikrame proceso taške galima tai įvardinti, kaip pirkimą pardavimą, bet dažniausiai tai tiesiog barterio tąsa. Įmonėms nenaudinga prisipūsti ar prisigaminti balansuose oro, todėl barteris leidžia daugelio atveju tą "orą" valdyti.
Kai žmonės susiduria tik su pirkimu be čekio, tai jie paprastina šešėlio eigos procesą, bet statistiškai verslo gyvenime šios veiklos suma nėra didžiausia legalaus šešėlio pyrago dalis.



Ar bus milžiniškas pasiekimas tai labai didelis klausimas. Reikia suvokti visus ekonominius procesus kaip laikrodžio mechanizmą, kur negalima vienus ratukus pasukti, o kitus palikti nepasukus ir tikėtis, kad viskas veiks puikiai. Yra atlikti išsamūs empyriniai tyrimai Vokietijoje ir Austrijoje, kur suskaičiuota, kad jei nebūtų šešėlio legalioje veikloje du trečdaliai produkcijos, kuri toje dalyje pagaminama, nebūtų pagaminta apskaitytoje ekonomikoje. Jei nepagaminta, vadinasi nebūtų sukurta pridėtinė vertė , o iš čia mažiau darbo, mažiau investicijų, mažiau eksporto, mažiau mokesčių, atitinkamai tikėtina mažiau valstybės investicijų. Ką tai reiškia, ogi ekonomikos nuosmūkį.



Versle nuo 1991 metų ... Teko daryti ir matyti daug ir visko. Šiandien konsultuoju verslą ir Suomijoje.



Šešėlis deja nebujoja. Šešėlio dydis nuo 2010 metų mažėja. Persitvarkius įmonėms poreikis šešėliui sumažėjo. Gal turite kokius tyrimus, kurie nurodo, kad šešėlis Lietuvoje auga ?



Man teko dirbti ties moksliniu darbu "Įmonių konkurenciniai privalumai pasitraukus į šešėlinę ekonomiką". Įmonės, kurių dalis veiklos yra šešėlinėje ekonomikoje, įgauna tam tikrus konkurencinius privalumus lyginant su įmonėmis, kurios neperkėlusios dalies veiklos į šešėlinę ekonomiką. Bet reikia pasižiūrėti plačiau. Įmonės kurios gauna pvz. dotacijas iš valstybės (per darbo biržą) jos taip pat susimažina savo išlaidas dotacijų dydyje ir gali spausti tas įmones kurios tai negavo tiek mažindamos savo kainas, tiek siūlydamos aukštesnę prekių kokybę už tą pačią kainą, tiek įgaudamos papildomų injekcijų inovacijoms.
Konkurencija tiek gylu, kad išskirti vieną veiksnį ir kalbėtis tik apie to veiksnio poveikį gana drąsu. Konkurencijoje reikia matyti visumą.



Problemą verslui kelia labai sekli Lietuvos rinka, atsiskaitymo kultūra, nualinti ekonomiškai namų ūkiai, rinkoje finansinių institucijų monopolija, ženkli globalizacijos skvarba į šalies ekonomiką.
Ne mokesčių dydis slegią, o slegią mokesčių kaita ir žinios apie juos. Labai mažai sutinku verslo naujokų kurie suvokia kas yra PVM, GPM ir t.t.

A.Maldeikienė siūlo :
Pavyzdžiui, būtų galima mažinti įsipareigojimą bet kokio pajamų lygio žmonėms garantuoti medicininį aptarnavimą. Jei, tarkime, vaikas auga turtingoje šeimoje, nuo tam tikros ribos turėtume pasakyti, kad valstybė negali mokėti už jo sveikatos priežiūrą. Esant tokiam modeliui valstybė gali pasirinkti neišlaikyti turtingų pensininkų.

Man susidarė įspūdis, kad Maldeikienė nebesupranta kur ji gyvena ir kad namų ūkių pajamų ir turto lygis niekaip negali mažinti gaunamų iš valstybės viešųjų paslaugų apimties. Viešųjų paslaugų apimtis priklauso visiems Lietuvos piliečiams. Tik vieni už šias paslaugas sumoka daugiau, kiti mažiau. Tai tik kainos klausimas.

Mūsų šalyje nėra nemokamų valstybės paslaugų , už visas jas susimokame. Jei ne ši karta, tai mūsų ateinančios kartos vis tiek susimokės. Valstybė nieko už dyką neduoda. Nėra dangaus manų, kaip tai bandoma pateikti. Kaip ir sumokame ir už tai, kas valstybėje iššvaistoma.

Plačiau žiūrint į problemą, suprantu, kad valstybės politikai teikia ir dar daugiau nori teikti mums viešųjų paslaugų ir gėrybių, tik nebeišgali iš mūsų surinkti pakankamai mokesčių pavidalu apmokėjimo už tai. Tai vienas iš Maldeikienės pasiūlymų yra tai, kad nestabdome apimties, kokybės, o už tą dalį kurios nebesumokame atimkime iš tų kurie dar kažką turi.

Tai yra labai pavojinga visomis prasmėmis ...

P.S. Aš ją ir kitus universitetų dėstytojus užjaučiu dėl jų atlyginimų ir suprantu jų nepasitenkinimą situacija, bet toks siūlymas yra labai pavojingas ...


Straipsnis čia: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/a-maldeikiene-lietuvos-ekonomikos-modelis-daugiau-giminiu-valstybes-tarnyboje.d?id=64232692#ixzz2vfso1L00

O as manau kad pasiulymas teisingas. Jei valstybe nesugeba uztikrinti samdomu darbuotoju pajamu lygio, kuris leistu jiems musu salyje gyventi ir auginti vaikus, o ne UK, "Norgej" ar dar kokioj kitoj valstybej. Kodel mes turim moketi uz musu darbdaviu vaiku mokymasi, kai tie darbdaviai nesugeba mums sumoket uz darba? Ka?
Situacija paprasta, jie nemoka darbuotojams, tai tegu uz savo vaiku mokslus bent tada susimoka. Man normalu visai.
Man is tikruju keista, patinka man tavo komentarai, siaipzvejys, as daznai sutinku su tavo nuomone, bet si kart, atsiprasau, mano nuomone kita. Situacija tikrai nebegali toliau testis tokia kokia yra dabar ir sis pasiulymas tik vienas is daugelio, nebutinai toki ir reiktu priimti. Beda pagrindine kuria mato A. Maldeikienė yra: Musu valstybės modelis kiekvienam dirbančiajam neleidžia garbingai išgyventi ir uždirbti sumą, pakankamą sumokėti už būstą, pavalgyti bei auginti vaikus
Tai is sitos problemos ir atsiranda visos kitos, kaip seselis, korupcija, "teisingumas", gimines ir t.t.
Koks tipiskas Lietuvis darbdavys? Su nauju auto, nauju namu ir vos gala su galu suduriancia imone mokancia minimalia alga darbuotojams. Ka tai reiskia? Jam, kad jis super protingas ir labai gudrus ir sugeba prasisukt. O jo akimis jo darbuotojai kas? Asilai, kurie nieko nesugeba ane? Jiems ir minimumo per daug.... O ka darbuotojai pas toki darbdavi dirbantys galvoja? ...... Gal nerasysiu.... O kaip jiems pragyvent? Gerai kad seselis yra. Tai klausimas tada, o kas kuria ta seseli? Ar tik ne tie patys darbdaviai kurie nesumoka darbuotojams? Ka?
Pas mus gajus pasakymas dirbk ir uzsidirbsi. Bet ar tai yra tiesa? Greiciau yra tiesa, sukis ir prasisuksi, arba nedirbk ir turesi. Kaip turi dirbti daugiau ligoninej sesele? Ka? O gal ji kvaila kad ne daktare? Bet gal ne visi tuo daktaru buti gali? Arba paprastas policininkas arba gaisrininkas rajone? Kaip jam dirbti daugiau? Nu tai jie ir "dirba" kad uzsidirbti ir klesti seselis. Normalu tau? Man ne. A. Maldeikienė ta mato ir sako, o musu valdzia nemato, negirdi ir neidomu jai. O kaip gi bus idomu kai toks pats tendemas LIetuvoj kaip ir Rusijos. Tik ten Putinas - Medvedevas, o pas mus Koncervai-Socdemai. Ta pati istorija valdzios perdavimas is metu i metus tiems patiems veikejams.

P.S. Ir samokslo teorijos truputi.
O kas paneigs, kad dabartine musu valdzia tycia taip elgiasi, vydama is salies savo zmones, kad kai ateis eile Lietuvos teritorijoj ginti rusakalbius, lietuviu cia bus ne taip ir daug. Kaip dabar siulo klestintis "verslinykai", nemokesim lietuviams, jei nenori dirbt uz musu alga, tegu nedirba, atsivesim kas dirbs. Vat ir uzves mums cia... Putina.

"Tai klausimas tada, o kas kuria ta seseli? Ar tik ne tie patys darbdaviai kurie nesumoka darbuotojams?"

Ir tie patys darbdaviai kurie nori isvengt mokesciu. Paprastam darbuotojui visas pointas is seselio, tai kad jis gali gaut daugiau, nes darbdavys vos ne dvigubai taupo ant mokesciu. Taigi vienas gali dziaugtis geresne alga, o kitas - kad koks naujas mersas iseis

šiaip jau šešėlį kuria valdžia leisdama įstatymus , o darbdaviai ir darbuotojai prisitaiko prie realių sąlygų vienoje ar kitoje tų įstatymų pusėje , jei neprisitaiko emigruoja arba tampa išlaikytiniais ...

pavyzdys , panaikinkit visus mokesčius nuo pelno padidės įmonių pelnai ,dividendai , darbo užmokestis padidės nedaug , nes socialiniai mokesčiai yra kartais didesni už pelno...

padarykit socialinius mokesčius nuo 3000 lt ir mažesnio atlyginimo 15% vietoj dabartinių viršijančių 40% , labai greit padidės atlyginimai, tiek vidutinis, tiek stipriai sumažės uždirbančių minimumą , tačiau beveik neturės įtakos įmonių pelnams

abiem atvejais šešėlis mažės tačiau skirtinguose segmentuose , tačiau bendrame rezultate didės pinigų kiekis ekonomikoje

priešingu atveju padidinkim mokesčius , pelnai nepakis, darbo užmoketis nedidės, sumažės darbo vietų , paprasčiausiai šiuo atveju didės šešėlis


realiai iš šešėlio tiesiogiai į biudžetą negalima gauti pinigų ( galima trumpu laikotarpiu, tačiau ilgu laikotarpiu dėl tokių veiksmų bus netenkama daugiau ) geriausia ką gali padaryti valstybė , tai tą dalį , kurios niekas nemoka ir pasiima per šešėlį leisti pasiimti įmonėms ir žmonėms realiai be jokio papildomo apmokestinimo , gautume ekonomikos augimą po 6-9% per metus .....

ir nereikia maldeikienės vadinti ekonomiste , ji yra tik publicistinių rašinėlių apie ekonomiką rašytoja, bet jokiu būdu ne ekonomistė..

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/a-siksta-apie-tai-kaip-pamirstama-dalintis-pelnu-su-darbuotojais.d?id=64239714

I ta pacia tema. Siksta ko tai populistinemis frazemis prakalbo, gal i politika eis..

Kuria visi po truputį, tiek ir verslas, tiek ir namų ūkiai, tiek ir mes, beveik kiekvienas, kaip racionalūs ir godūs žmonės, kaip individualybės ... Pamėginsiu truputi praskirstyti šešėlio priežastis į grupes, kad lengviau būtų ...

Šešėlio priežastys ir veiksniai įtakojantys mastą būtų sekantys:

Ekonominiai - Mokesčių įmokų našta, per aukštas mokesčių lygis, ekonomikos atvirumas, ekonominės sistemos neelastingumas, cikliškumas ir verslo ciklų dydis, struktūrinės paskirstymo problemos, disbalansas prekių ir paslaugų rinkoje, įmonių siekis rinkoje įgyti konkurencinį pranašumą, tarpininkų grandžių tarp mažų gamintojų ir didelių perdirbėjų egzistavimas, būtinybė mažinti sąnaudas, komercinių patalpų aukštos kainos, didelė dalis grynųjų pinigų, skolų problemos, pinigų bazė ir bendro gamybos veiksnių produktyvumas, silpnai išvystyta bankų sistema, mažos galimybės prieiti prie finansinių išteklių, infliacija, perteklinė žemės ūkio produkcija ...

Politiniai - Viešųjų paslaugų kiekybė ir kokybė; silpna socialinės apsaugos sistema, piliečių suvokimas, kad jų interesai (lengvatos) yra tinkamai atstovaujamos politinėse institucijose, ribotu šalies biudžetu, finansuojama daugybę valstybės funkcijų, socialinės gerovės siekis, politikos stabilumas ir reformos ...

Teisiniai - administraciniai - Valstybinio reguliavimo intensyvumas, konkurencijos ribojimas, konkurencinių sąlygų iškreipimas, įvedant mokesčių lengvatas ir apribojimus, korupcijos lygis šalyje, rinkos suvaržymai, neaiški ir neskaidri įstatyminė mokesčių bazė, teisės aktų spragos, dažna teisės aktų kaita, valstybės institucijų darbuotojų nesąžiningumas, vyriausybės įgyvendinamos biurokratijos ir teisėtvarkos kokybė ...

Socialiniai - psichologiniai - Oficialios ekonomikos padėtis, valstybinio biudžeto skaidrumas, nepasitenkinimas šalies valdžios vykdoma veikla, nepasitikėjimas šalies vyriausybe, nepasitenkinimas valdžios institucijų darbo kokybe; verslą supanti šešėlinė aplinka, šešėlinių neekonominių santykių plėtra (lobizmas), šešėlinės visuomenės formavimasis, neigiami gyventojų lūkesčiai dėl šešėlinės ekonomikos sumažėjimo, valstybės piliečių palankumas šešėlinei rinkai, šešėlinės veiklos identifikavimo baimė, transformacijų įtaka, gyventojų mentalitetas, kultūriniai ypatumai ...

Darbo rinka - Nedarbo lygis, darbo rinkos asimetrija, darbo jėgos aktyvumas, darbo paklausos ir pasiūlos nesuderinamumas, žymus vidutinio ir minimalaus šalies darbo užmokesčio atotrūkis, legalių darbo santykių ribojimas, darbo rinkos reglamentavimo specifiškumas; nuolatinis atlyginimas, savisamdos lygis rinkoje, juodoji darbo jėgos rinka, turto ir nedarbo santykis ...

Žmogiškieji - Žmonių siekis gauti didesnę naudą, naudojant mažiausias pastangas, mažos namų ūkio pajamos, tikslas tik apyvarta ir pelnas, rizikos vertinimas ir prisiėmimas, pajamų nelygybė ...

Edukaciniai - Informacijos ir žinių apie mokesčių sistemą stoka, mokesčių administravimo sudėtingumas, nelankstumas ir neefektyvumas, nepakankamas švietimas ir informavimas mokesčių klausimais, neadekvati šešėlinės ekonomikos prevencija ...

Demografiniai - Demografiniai veiksniai, kaip amžius, lytis, šeimyninė padėtis, pajamų, nacionalinio identiteto lygis, kurie įtakoja mokestinių pajamų surinkimą ...