Ginti žmones kurie dirba už minimumą, nuo manęs tikrai kaip ir nereikia... Mano tikslas, pateikiant įvairias "dramatizuojančias iškarpas iš straipsnių" parodyti įvairius požiūrius, pamastymus ir teiginius į mus supančius procesus, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su šešėline ir nereguliuojama ekonomika.
Kad kalbėtumėme viena kalba, tai šešėlinė ekonomika ir nereguliuojama ekonomika sudaro neapskaitytą ekonomiką. Pirmosios rezultatai nėra apskaitomi, nes jie yra slepiami (vengiant mokesčių), o antrosios neapskaitomi todėl, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kadangi nėra oficialių ir optimalių skaičiavimo metodų.
Sutinku, kad namų ūkiai kurių bendros pajamos yra labai menkos, norėdamos „išgyventi“ yra priverstos užsiimti natūraliu ūkiu, maksimaliai atsisakyti teikiamų paslaugų, išsiplėtoti savo veiklos procesuose savitarną. Bei priimti iš kitų visą įmanomą paramą. Dėl mažų pajamų, riboti, bei taupyti maisto, sveikatos ir savęs tobulinimo sąskaita. Sutinku, kad yra Ir žmonių, kurių yra oficialiai minimalios pajamos, o kita dalis pajamų yra iš šešėlinės ir nereguliuojamos ekonomikos.
Mes gyvename Europos sąjungoje, kur deklaruojamos vertybės, bei orus žmogaus gyvenimas harmoningoje gamtos ir jį supančios bendruomenės aplinkoje. O ką realiai turime... Mūsų žmogus gavęs minimumą plius nedaug priedų ir mokėdamas už viską pasaulinėmis kainomis, bei permokėdamas už įvairiausias paslaugas dėl neefektyviai kontroliuojamų monopolių, stambaus koncentruoto verslo, žemos konkurencijos rinkoje, vietoj oraus gyvenimo, kaip tai būtų Anglijoje, Airijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje ir ... ir ... turi atsiduoti savo bendruomenės nariams, kad jų pagalbos dėka – išliktu gyvas.
Aš sutinku, kad daugelio mūsų, nėra pasitenkinimo kulminacija, nusipirkti Maximoje maisto krepšį už 300 litų. Bet ar nėra taip, kad daugelis mūsų, dėl pajamų stygiaus, teko ir tenka, aukoti savo svajones, dirbti ne tai kas patinka, o tai iš ko gali išgyventi. Taupyti mokslo, hobio, savo tobulėjimo sąskaita, tam, kad galėtum nupirkti vaikams elementaraus maisto, sumokėti už buto šildymą... Bet ar nėra taip, kad dėl negalėjimo darbo rinkoje, vyrams uždirbti pakankamų pajamų, kad išlaikyti oriai šeimą, anie pasirenka alkoholio beprasmybę, ar net savižudybę... Ar nėra taip, kad toks amžinai varganas, sekinantis moraliai ir fiziškai gyvenimas, sugriauna šeimas, suluošina vaikų vaikystę ir veda link gyvenimo beprasmybės...
Mes turime situaciją, kur vienoj pusėj labai aišku 670 litų į rankas tai faktiškai žiaurus skurdas, o kitoj pusėj atsitvėrimas nuo šalyje esančios realybės ...

siaipzvejys, kur Jus gyvenate? juk tokia realybe ir yra. ir ne tik lietuvos, o ir daugelio saliu. sakote lietuviai gyvendami anglijoje, po 5 seimas viename name, valgydami makaronus ir bulves gyvena oriai? jei absoliuciais skaicias uzdirba daugiau, tai lygiai taip pat isleidzia ta uzdirbama suma bustui, transportui. kur Jusu siektinas pavyzdys? vadoveliuose? Megstamas darbas kur kazdien su sypsena pasitinki? dieve, per daug zmoniu pazystu turinciu savo firmas, ar esanciu aukstuose postuose valdzioje. nera tas ju gyvenimas rozemis klotas. taip, jie turi daug. taip, jie issprende finansines savo problemas, taciau kiek uz tai moka?! jei paprasto zmogaus rupesciai pasibaigia 18h vakare palikus darbovietes teritorija, tai savininkas ar koks zymesnis politinis veikejas ir uzmiega apie savo darba galvodamas. galvojate pvz. kubilius laimingas kad puse tautos ant jo suda pila? galvojate uzpaskihui aitvarai milijonus sunese ar toliau nesa?

Tokia jau lyderio dalia - tureti valios atsispirti masiu nuotaikoms. Beje, jeigu minimali alga LT butu 0, kaip darbdavys nustatytu kiek reikia moketi nekvalifikuotam darbininkui?

kad nebeliks pigaus kinietiško šlamšto, nes už tą patį šlamštą teks mokėti daugiau... beje, banko ir ryšininkų įkainiai yra tokie vien dėl to, kad žmogus turi alternatyvą- neturėti kortelės skaitytuvo. O kas garantuoja, kad kai bus privaloma visur atsiskaitinėti kortelėmis, nepadidės linijų, kortelių aptarnavimo kaštai?
keista, kai treideris iš pateikto pavyzdžio dar mato galimybę verslininkui užsidirbti. Ar iki tos vietos neperskaitei?

Brandžioje rinkoje darbo vieneto kaina susidėliotu atsižvelgiant į pusiausvyrą tarp paklausos ir pasiūlos, bei kultūrinius ypatumus. Mūsų atveju, tai būtų paturėta ir valdžia per mokesčius ir darbuotojai...
Reguliavimas - kol kas yra neišvengiamas.

~ 200 eu/mėn nelygu nuliui ;) ??

p.s. žinau, žinau, žmonės egzistuoja su tokia alga, bet jie tokios konsistencijos, kad saulė šviesdama per juos tikrai nemeta jokio šešėlio ant Lietuvos

Kvalifikuoti, išsilavinę, kultūringi ... Žinomas argumentas. Naujas kraujas - geras dalykas. Bet, visada yra bet.

Kol post-soviet buvo dalinamos vizos, tai taip, važiavo bedarbiai doktorantai, profesoriai, medikai. Žmonės su aukštuoju. Kai daliai (ypač, matematinės statistikos nenuneigsi, Marijos žemei) atsidarė bevizis, tai atvažiavo tokie... tikri vikingai. Be ironijos, žiūrint iš šalies (bet tik iš šalies), ima džiaugsmas, kad tauta turi gaivališkos jėgos, beatodairišką, negailint nei savęs, nei kitų (ypač kitų), geresnio gyvenimo siekimą. Dienos pabaigoje, visi žinome, kas kolonizavo didesniąją pasaulio dalį... Tikrai ne inteligentai-doktorantai.

Bet apie ką aš noriu pasakyti: patikrintas, vienintelis ir veikiantis duotos teritorijos socialinių problemų sprendimo būdas - tai tų problemų eksportas į užsienį. Vagonais. Geriau, aišku, tankais, bet jų neturint - bent jau plikomis rankomis ginkluoto karštagalvio jaunimo eksportas.

Manau, visi tai suprantame ir nesiginčijame.

Bet, yra vienas bet: svarbu patiems netapti auka Nes tokių, hm, gudrių eksportuotojų esame ne tik mes.

Tai buvo perspėjimas.

http://verslas.delfi.lt/business/seb-vietoje-imoku-uz-operacijas-pasiule-abonentini-mokesti.d?id=45668441
Gal SEB'istai visas šitas batalijas ir skaito bei kursto. Beje ju mokesčiai iž operaciją ir taip vieni mažiausiu atrodo

http://trololololololololololo.com/

Va ir islindo yla is maiso,
prizadejom is seselio melejarda, bet niekaip nerandam 200 melejonu.
Baijka ir tiek, tik niekaip nesuprantu trisaleje taryboje ka veikia kitos DVI puses, nes 1 puse "jus plepekit, o mes darysim KAIP visada: O KĄ SIULOTE" ...

biudžetas per metus netektų 204 milijonų
Jei minimali mėnesinė alga būtų didinama iki 900 Lt, maksimalus neapmokestinamasis pajamų dydis būtų padidintas iki 530 Lt, o NPD mažėjimo greičio koeficientas padidėtų iki 0,235 siekiant kad asmenų, kuriems taikomas NPD skaičius nekistų, poveikis vešiesiems valstybės finansams būtų ne toks ženklus kaip antruoju atveju, tačiau viešųjų finansų deficitas per metus padidėtų apie 159 milijonu litų. Dėl padidėjusių išlaidų viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimams bei sumažėjus pajamoms iš GPM dėl didesnio taikomo maksimalaus neapmokestinamojo pajamų dydžio, nacionalinis biudžetas per metus netektų 204 milijonų litų ir šio netekimo jokiu būdu neatsvertų šiek tiek padidėjusios „Sodros” ir PSDF pajamos.
Šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas siekia 800 Lt „ant popieriaus”, vienas mažiausių Europoje, ir yra žemiau skurdo ribos.

Tyrimo hipotezė – šešėlinės ekonomikos vystymuisi Lietuvoje didžiausią įtaką daro nuo 2009 m. pradžios padidėjusi mokesčių našta ir žema mokesčių moralė (šalies piliečių pakantumas šešėlinės ekonomikos reiškiniams).
Dalyvavimo šešėlinėje ekonomikoje motyvai. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, ekspertų nuomone, Lietuvoje ekonomikos dalyviai pradeda vykdyti šešėlinę ekonominę veiklą dažniausiai dėl to, kad neturi kitos išeities (neatlaikytų konkurencijos, fiziniai asmenys neturėtų lėšų pragyvenimui ir pan.) (nurodė 41,9 % ekspertų). Šis motyvas svarbiausias ir tiems, kurių dalyvavimas šešėlinėje ekonomikoje yra santykinai didelio masto (nurodė 41,2 % ekspertų). Tai leidžia daryti prielaidą, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje gali būti santykinai didelio masto, nes ekonomikos subjektai dalyvavimą šešėlinėje ekonomikoje sieja su vienodų konkurencinių sąlygų išlaikymu ir išlikimo rinkoje galimybėmis. Jei tam tikra dalis rinkos dalyvių į šešėlinę ekonomiką pereina būtent dėl šios priežasties, tikėtina, kad ekonomikos sunkmečio sąlygomis šešėlinės ekonomikos vystymasis gali būti itin spartus.
Kitas itin reikšmingas dalyvavimo šešėlinėje ekonomikoje motyvas – piktybiškos paskatos, siekiant didesnio pelno. Atsakyme į klausimą apie ekonomikos subjektus, pradedančius dalyvauti šešėlinėje ekonomikoje, svarbiausiu motyvu tai nurodė 27,5 % ekspertų, o atsakyme į klausimą apie anksčiau šešėlinę veiklą pradėjusius ekonomikos dalyvius – 29,3 % ekspertų. Dar vienas svarbus dalyvavimo šešėlinėje ekonomikoje motyvas – šešėlinės ekonomikos dalyvių veiksmai, kuriais skatinamas kitų ūkio subjektų įtraukimas į šešėlinę ekonomiką (pavyzdžiui, siūlant neįtraukti tam tikro sandorio rezultatų į oficialią apskaitą ir pan.). Šį motyvą kaip svarbiausią nagrinėjamoms ekonomikos subjektų grupėms nurodė šiek tiek daugiau nei penktadalis ekspertų (atitinkamai 21,5 % ir 20,5 %). Abu dalyvavimo šešėlinėje ekonomikoje motyvai iš dalies reprezentuoja šalies mokesčių moralės lygį – siekimą gauti didesnį pelną išvengiant mokesčių ir tam tikrą šalies socialinės ir ekonominės politikos interesų ignoravimą. Kaip itin svarbi šešėlinės ekonomikos vystymosi priežastis nurodoma sudėtinga šalies ekonomikos situacija: didelis nedarbas, žemas pragyvenimo lygis, padidėjusi mokesčių našta, mokesčių lengvatų nebuvimas pradedantiesiems verslininkams. Dažniausiai minimos socialinės ir psichologinės šešėlinės ekonomikos priežastys – ekonomikos dalyvių noras greitai praturtėti, visuomenės tolerancija šešėlinės ekonomikos reiškiniams, susiformavusi nebaudžiamumo iliuzija dėl sudėtingos mokestinių ginčų praktikos (šešėlinės veiklos įrodymo ir
apmokestinimo proceso). Dauguma ekspertų pažymi, kad šešėlinės ekonomikos vystymąsi lemia ne viena priežastis, o jų visuma.
Atlikto ekspertinio vertinimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje šešėlinės ekonomikos atsiradimui (mikro lygiu vertinant – ekonomikos dalyvių perėjimo į šešėlinę ekonomiką sprendimams) ir šešėlinės ekonomikos vystymuisi (mikro lygiu vertinant – ekonomikos dalyvių, kurie santykinai ilgai dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje, elgsenos pokyčiams) didžiausią įtaką daro socialiniai ir psichologiniai, šiek tiek mažesnę – ekonominiai veiksniai. Nustatyta, kad Lietuvoje svarbiausias dalyvavimo šešėlinėje ekonomikoje motyvas – siekimas išlikti rinkoje (įmonėms – atlaikyti konkurenciją, fiziniams asmenimis – užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir pan.). Senųjų šešėlinės ekonomikos dalyvių (kurie seniai pradėjo vykdyti šešėlinę ekonominę veiklą ir tokia jų veikla yra santykinai didelio masto) elgsenai daugiau įtakos daro piktybiškos paskatos, siekiant didesnio pelno, o naujųjų šešėlinės ekonomikos dalyvių (kurie pradeda vykdyti šešėlinę ekonominę veiklą) veiksmus labiau lemia šie motyvai: siekimas išlikti rinkoje bei kitų šešėlinės ekonomikos dalyvių veiksmai, kurie skatina įsitraukti į šešėlinę ekonomiką.
Ekspertų vertinimais, svarbiausi Lietuvos šešėlinės ekonomikos atsiradimo veiksniai – per didelė mokesčių našta (nelegalaus darbo atveju – žymus bruto ir neto darbo užmokesčio skirtumas), teisės aktų spragos, dažna teisės aktų kaita, nepasitikėjimas šalies vyriausybe, nepasitenkinimas valdžios institucijų darbo kokybe. Pagrindinės šešėlinės ekonomikos vystymosi Lietuvoje priežastys - įmonės akcininkų, savininkų nuostatos ir siekis gauti kuo didesnį pelną, darbuotojų sutikimas gauti neoficialius mokėjimus, padidėjusi mokesčių našta.

http://www.bme.vgtu.lt/index.php/bme/article/download/9/9

jeigu esi valdzioje ir kontroliuoji pinigu srautus uzbalansio saskaitoje Latvijos bankuose, tai gali sau leisti ir anekdotus apie milijardus kubile skaldyti

Mokesčių inspektoriai tikrins patentininkų paslaugas pirkusias įmones

Ieskom, kur tas melejardas "dingo":

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad atlikusi išsamią bendrovių ir gyventojų teikiamų deklaracijų, pažymų analizę bei sulyginusi ją su valdomų duomenų bazių informacija nustatė, kad 2008-2010 metais kai kurios bendrovės, pirkusios prekes ar paslaugas iš gyventojų, galimai neteisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius nuo išmokėtos 30 mln. Lt sumos.

Lietuvos ministrų kabinetas sutarė skatinti pareigūnus už finansinių nusikaltimų atskleidimą valstybei ir šiam tikslui kitiems metams skirs iki 5 mln. litų. Sumanymo autoriai įsitikinę, kad tai padės efektyviau veikti, siekiant kitąmet iš šešėlio ištraukti milijardą litų, o ypač –kovoti su kontrabanda.
Tokią pačią taktiką XIX a. naudojo ir Rusijos carinė valdžia: rusų muitinės archyvuose yra išlikę liudijimų, kad 1843 m. kovą eilinis pasienietis Kijaško buvo paimtas įkaitu, o kontrabandininkai, grasindami susidorojimu, reikalavo juos palydėti iki saugaus maršruto per sieną, tačiau drąsusis pareigūnas, anot šaltinių, pasirinko mirtį, bet ne priesaikos sulaužymą. Gyvas liko per stebuklą. Už šį žygdarbį imperijos finansų ministras eiliniui Kijaško skyrė 50 rublių premiją ir jaunesniojo karininko laipsnį. Vėliau dar 50 rublių atsiuntė asmeniškai pats Rusijos imperatorius Nikolajus I. Galima būtų tik spėlioti, ar skatinimas pinigais padėjo carinei valdžiai XIX a. kovoti su milžiniškais kontrabandos srautais, kurie tais laikais veržėsi per Rusijos ir Prūsijos sieną. Tačiau atsakymą sufleruoja tie patys istoriniai šaltiniai. Kovoti su kontrabandininkais nepadėjo net ir sprendimas saugoti sienos atsiųsti žiaurumu pagarsėjusius Dono kazokus. Latvijoje gyvenantis rusų istorikas Aleksandras Ržavinas yra rašęs, kad Švėkšnos miestelio kapinių pašonėje palaidoti kazokai, žuvę susirėmimuose su kontrabandininkais.
Nuo 1832 m. pasienio Jurbarko muitinės apygardoje buvo įvesta kavalerija, du pėstininkų pulkai, o nuo 1836 m. – ir artilerijos padalinys. Už pasipriešinimą jėga caro pasieniečiams ir muitininkams buvo taikomos fizinės bausmės: plakimas rykštėmis, katorga, trėmimas, atidavimas į rekrūtus, tačiau susirėmimai ir susišaudymai pasienyje nesiliovė. Kauno gubernatorius 1870 m. savo laiške vadovybei pripažino, kad lietuvių kontrabandininkų akiplėšiškumas pasiekė „kraštutines ribas“. XIX a. viduryje, pasak istorikų, Kauno gubernijoje kasmet buvo sulaikoma kontrabandos už maždaug 30­­–60 tūkst. rublių. Norint suvokti, kokia tai suma, reikėtų įvertinti to meto rublio svorį. Pavyzdžiui, šviežios jautienos kilogramas kainavo apie penkias kapeikas, geri kailiniai – tris rublius, o bernas dvare per metus uždirbdavo apie aštuonis rublius. Istorinę dalį būtų galima baigti išvada, kad kontrabanda buvo pernelyg pelningas nusikaltimas – XIX a. kontrabandininkai nebijojo ne tik plakimo rykštėmis ar katorgos, bet ir kulkos į kaktą. O ar bijo ko nors XXI a. kontrabandininkai?
http://verslas.delfi.lt/business/didziausia-kontrabandininke-sugauta-liko-tik-stambios-zuvys.d?id=40318589

Man tik įdomu, ar tai įmanoma ir Lietuvoje padaryti? Korupcija mūsų šalyje tokia pat didelė, kaip ir Rusijoje... Pavyzdžiui iš mūsų perka gaminius ir užsidėję 300 - 400 procentų antkainį laimi konkursus, kur mes atėję negalime laimėti, net ir suteikdami maksimalią nuolaidą nuo didmeninių kainų... Kai supranti, kas ir kiek kainuoja ir už kiek "padaromi" valstybiniai sandėriai, suvoki - mokėti mokesčius, tai savęs negerbti...

Ką manote?

Praėjusį gruodį A.Navalnas sukūrė jau ne asmeninį, o visai liaudžiai skirtą projektą RosPil (rusišku žodžiu „raspilivanije” dažniausiai apibūdinama korupcinis turtų dalijimasis tarp valdžios. – A.P.). Tai antikorupcinis tinklalapis kovoti su piktnaudžiavimu valstybinių pirkimų srityje. Apie šio piktnaudžiavimo mastą Rusijoje tarsi kalba visi. Net Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė: „Šioje srityje korupcijos apimtis didžiulė, tiesiog milžiniška ir, priešingai nei kitomis aplinkybėmis, faktiškai neskaičiuojama.” Todėl A.Navalnas nusprendė ne tik apskaičiuoti, bet ir padaryti sukurdamas visuotinį viešąjį projektą. Jis paragino rusus analizuoti skelbiamų valstybinių pirkimų konkursų medžiagą, atskleisti ten esamas korupcijos apraiškas ir apie jas pranešti RosPil.
Profesionalūs tinklalapio ekspertai analizuoja kiekvieną į jį patenkantį signalą, o teisininkai dėl kiekvieno fakto rašo skundus kontroliuojančioms institucijoms. Jų tikslas – atšaukti pirkimus ir nubausti tokių „konkursų” rengėjus. Rezultatas pranoko visus lūkesčius – aiškiai korupcinių valstybinių pirkimų duomenys tarsi cunamis užliejo RosPil. A.Navalno teigimu, gegužės pradžioje, praėjus vos šiek tiek daugiau negu keturiems mėnesiams, jo savanoriški padėjėjai aptiko įvairiausių 1,6 mlrd. rublių (daugiau kaip 138 mln. litų) vertų machinacijų. Konkursai 337 mln. rublių (daugiau kaip 29 mln. litų) sumai jau sustabdyti. Vadinasi, jų rengėjai jau neteko mažiausiai kelių milijonų, turėjusių nubyrėti jiems į kišenę.
Apskritai, įvairių ekspertų vertinimu, jau dabar A.Navalnas subūrė mažiausiai 300–400 tūkstančių šalininkų. Ir tai padaryta be jokio organizacinio partinio vilkinimo mažiau nei per pusę metų.

http://www.lrytas.lt/-13066582311305403525-p4-rusijos-robinas-hudas-sugeb%C4%97jo-i%C5%A1g%C4%85sdinti-korumpuot%C4%85-vald%C5%BEi%C4%85.htm

Diskusijos neseku, bet turiu su tema susijusia ideja.

Ideja yra paprasta - kai neveikia pilietiskumas ir sazine, pinigai veikia visada. Remiamasi prielaida, kad imanoma paskaiciuoti kiekvienos nusikalstamos veikos atnestus/busimus nuostolius X (i tai ieina visi tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai valstybei ir privaciam subjektui). Pranese apie nusikaltima ir ji tiriantys po palankaus teismo nuosprendzio gauna kazkokia dali X dydzio. Laiku uzkirtus kelia nusikaltimui - tas pats. Pagal aplinkybes premijas ismoka valstybe, arba jei imanoma kaltininkas. Net jei ismoketu vien valstybe, mechanizmas turetu veikti ir apsimoketi, nes X visada didesnis uz premijos dydi.

Gaunasi savaime veikiantis ir gyvybingas mechanizmas, kuris sunaikina korupcija. Niekas nebepriklauso nuo politines impotencijos, o teisesauga taptu motyvuota ir sustipretu.
Zinoma atsiranda visokiu niuansu, kaip padidesiantis teisesaugos apkrautumas ir t.t., bet mechanizmo pelningumas tai turetu kompensuoti.

Keli pavyzdziai kaip tas veiktu praktikoje, kad butu lengviau isivaizduoti:
1) Keliukas pagauna uz greicio virsijima. Pazeidejas gauna bauda X. Keliukas gauna 0.25X. Kysiu problemos nebera. Tai savotiskas kysiu "legalizavimas", bet pazvelkim i padeti blaiviai, visi butu patenkinti. Nesivelkim i detales, kad keliukas piknaudziautu, tam irgi yra kontrpriemones.

2) Zmogus nufilmuoja park-kinga arba X5 nardanti tarp juostu be posukiu. Medziaga siuncia i specialu emeila, prideda savo asmenine saskaita. Po keliu dienu emeile randa padeka ir pranesima, kad pazeidejas surastas ir nubaustas, o saskaita padidejus 0.4X suma.

3) Pavogiama kontrabandos fura is saugomo sandelio. Kontrabandos sistemos vienas is dalyviu pranesa teisesaugai, vyksta teismu maratonai. Po poros metu gauna 0.3X padaryto nuostolio valstybei - visa gyvenima nebereikes vairuoti subaru. Tyrejai, prokurorai 0.2X. Teisejai 0. Kontrabandos neliktu arba susitrauktu ir nereiksmingo masto, elementariai iduotu bendrininkai, nes labiau apsimoketu. Valstybei apsimoketu ismoketi 0.5X, nes tai yra geriau negu 10 praejusiu furu be rezultato.

4) Viesieji pirkimai, kysiai ir t.t.

Prie viso to dar pridekim, kad bausmes dideja be lubu su kiekvienu pakartotinu nusikaltimu.

Detales aisku diskutuotinos ir mechanizma galima fine-tuninti, bet is esmes, kodel turetu neveikti? Kodel negalim suzibeti ir issireklamuoti pasaulyje, kaip pirmieji emesi tokiu veiksmingu ir ryztingu priemoniu? Tvarka butu kaip prie hitlerio, tik taikiai ir be koncentracijos stovyklu.

aš irgi diskusijos neseku, bet pasidalinsiu savo apmąstymais gal netyčia kieno nors mintis pakartosiu.

visų pirma reikia noro kovoti su visokiais šešėliais, o priemonių visada atsiras. O čia valdžios eilinis spektaklis nieko nepakeis. Jei valdžia būtų valinga, pabrėžiu valinga, tai pas mus šešėlio tik šešėlis būtų. Taigi ką daryti jei viskas yra valdoma suinteresuotų grupių? Įstatymai priimami atrodo geri, tačiau visada paliekama skylė. Pasak liaudies išminties įstatymai tam ir yra, kad juos laužyti, tačiau jei įstatymas vieną kartą apeinamas, tai turėtų būti tokia įstatymų sistema, kuri pati mokytųsi ir nereiktų kiekvienam atvejui iš naujo priiminėti pataisas ir t.t. Čia kaip ir siauras požiūris. Platesnis požiūris būtų tai,kad reikia ieškoti problemos šaknų, t.y. pažvelgti į kiekvieno lietuvio mąstymą. Mūsų mentalitete gludi visos nūdienos problemos. Ir jokie įstatymai, sistemos ar kiti šešėlį mažinantys mechanizmai nepadės. Mano nuomone valstybė turi pasitelkti juodąsias technologijas. Būtent juodosios proto plovimo technologijos galėtų per dešimtmetį, galbūt per 20 ateinančių metų pakeisti lietuvio mentalitetą. Reikia tik noro

Tiesa pasakius, nesinoretu tokioje valstybeje gyventi, kur viskas "pastatyta beisbolkes principu", nes atsiras kitas - "laužtuvo", originale geriau skamba: (против лома нет приема, если нет другого лома).
Kaip tada siuo atveju tures elgtis istatimine barikadu puse ?

Tegul tie bijo, kurie lėktuvus nusipirko, namus pasistatė. Pas mane nieko nėra – aš tik žiūriu, kaip sudurti galą su galu, – sakė viena taksi bendrovės vadovių J.Giedrikienė

Ekonominis sunkmetis lietuvius išmokė vengti mokesčių visur, kur tik įmanoma. Kai kurios taksi įmonės šią pamoką išmoko pernelyg gerai, tad sulaukė valdžios institucijų dėmesio. Kodėl panašų darbuotojų skaičių turinčių įmonių apyvartos skiriasi dešimt ar daugiau kartų? Toks klausimas kyla žvalgantis po taksi įmonių finansinius dokumentus. Juose – stulbinantys skaičiai, keliantys abejonių dėl bendrovių veiklos skaidrumo.

Neįtikėtini skaičiai

Apie šimtą darbuotojų turinčios įmonės nurodo per visus 2009 metus turėjusios vos kelis šimtus tūkstančių litų apyvartos. Pvz., 100 darbuotojų turėjusi „Merselita“ nurodė 350 tūkst. Lt apyvartą; 137-is įdarbinusi „Translota“ – 650 tūkst. Lt; 87 darbuotojus turėjusi „SDKE“ – 400 tūkst. Lt; 90-ties darbuotojų komandą išlaikiusi „Erelio akis“ – 110 tūkst. Lt ir t.t. Padalinus šiuos skaičius iš 12 mėnesių ir darbuotojų skaičiaus, paaiškėja, kad vienas vairuotojas per mėnesį į kasą įneša 100–400 Lt. Reali suma turėtų būti dar mažesnė, mat „pinigų nešėjų“ įmonėse yra kiek mažiau – reikėtų atmesti vadovus, dispečerius ir kitus techninį darbą atliekančius, bet pinigų neuždirbančius žmones. Mėnesio įnašą padalinus iš darbo dienų skaičiaus, išeina, kad per dieną taksistai uždirba nuo kelių iki 20 litų. Kitaip sakant, vidutinis vairuotojas per dieną paveža vieną, geriausiu atveju, du keleivius. Maža to, kapeikas uždirbantys taksistai dar turi išlaikyti savo automobilius, juos remontuoti, pilti degalus ir pan.

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/taksi-verslas-nere-i-seseline-sleptuve-194-149043